TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigraciją lemia ekonominiai motyvai ir socialinė atmosfera

2016 09 09 10:04
Diskusijos dalyviai (iš kairės): akordeonistas Martynas Levickis, finansų analitikė Jekaterina Rojaka, Darius Udrys, agentūros "GO Vilnius" vadovas, ir Egidijus Barcevičius, vienas VPVI vadovų, TSPMI dėstytojas. Rasos Pakalkienės nuotraukos

Finansų analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, dėl emigracijos reikia jau ne kosmetinių, bet chirurginių priemonių. Apie tai buvo kalbama per diskusiją „Emigracija: ar priežastis tik maži atlyginimai?“

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje buvo diskutuojama apie tai, kodėl užmokestis šalyje didėja, tačiau emigracija nemažėja, ar reikia imtis papildomų ekonominių priemonių jai stabdyti, kaip galima būtų emigrantus pakviesti grįžti, svarstomi galimi sprendimai.

Mažėjančios Lietuvos iššūkiai

Renginio vedėjas Linas Sabaliauskas, advokatų kontoros „Triniti“ vadovaujantis partneris, pašnekovų klausė: ar emigracija yra blogai ir kodėl?

„Išvykimo mastas yra labai didelis. Akivaizdu, kad tai turi įtakos šaliai, – sakė Egidijus Barcevičius, vienas Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) vadovų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas. – Kaip manęs klausia, ar emigracija problema, pusiau juokais sakau: taip, nes lieka gerokai mažiau draugų, su kuriais galima išeiti išgerti arbatos ar alaus.“ Jis tęsė, kad emigracija yra problema dėl dviejų perspektyvų – individo ir šalies. Žmogus norėtų kurti savo gyvenimą Lietuvoje, bet išvyksta, nes nepavyksta sudurti galo su galu, išvažiuoja dėl desperacijos. Šaliai emigracija lemia demografinę ir viešųjų paslaugų situaciją. Išvyksta nemažai jaunų žmonių. O juk kas nors turi išlaikyti valstybę, viešųjų paslaugų lygį, galiausiai – turėti iš ko mokėti pensijas. „Didesnio išvykimo tendencijos kelia iššūkius, su kuriais reikia tvarkytis“, – teigė E. Barcevičius.

Akordeonistas Martynas Levickis ir finansų analitikė Jekaterina Rojaka.

„Emigrantų perlaidos sudaro apie 4 proc. BPV, daugiau, negu Europos Sąjungos (ES) parama“, – apie šaltinius, maitinančius Lietuvos ekonomiką sakė J. Rojaka, finansų analitikė, DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų departamento vadovė. Tiesa, ji pripažino, kad šie šaltiniai pradeda išsekti. J. Rojaka vardijo, jog nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES, šalį palieka vidutiniškai apie 44 tūkst. žmonių per metus, tokį srautą ji vadino didžiuliu. Dauguma emigruojančiųjų yra darbingo amžiaus, ketvirtadalis – jaunimas iki 25 metų, aštuntadalis – vaikai, tai yra mūsų ateitis. Dėl to keičiasi Lietuvos ekonomika, vartojimo struktūra, ateityje, matyt, reikės daugiau medicinos ir panašių paslaugų, pensininkų išlaikymas bus gerokai sudėtingesnis. J. Rojaka atkreipė dėmesį į tokį rodiklį, kaip nedarbo lygis, kuris susitraukė greičiau, negu kitose ES šalyse. Darbo rinkai trūksta daugybės specialistų. Priežastis – emigracija.

Darius Udrys, agentūros „GO Vilnius“ vadovas, agentūros „Neue Unica“ steigėjas sakė matąs, kad derėtų pasitempti, nes daugeliui žmonių nėra gerai Lietuvoje, todėl jie ieško galimybių kitur. Tai jį liūdina. Jei žmonės ne per toli nuklysta, kai Lietuva yra ES narė ir judėjimas po šią erdvę laisvas, nėra blogai. „Tačiau žinome iš Amerikos, kurioje užaugau, patirties: laikui bėgant, jei įsikuri kur nors toliau, jei gimsta vaikai, auga ir lanko vietines mokyklas, jei įsitvirtini toje visuomenėje, ryšiai su savo šalimi nyksta“, – teigė D. Udrys.

Vyko mokytis

Populiarus akordeonistas Martynas Levickis, profesionalus muzikantas, VšĮ „accoAcademija“ steigėjas, akordeono muzikos festivalio organizatorius teigė, kad iš Lietuvos buvo važiavęs mokytis į užsienį. Kadangi jau yra grįžęs, emigracija jam nebėra artima tema. Apskritai niekada savęs nelaikė emigrantu. Studijuoti Londono Karališkoje muzikos akademijoje jį pastūmėjo aplinkiniai, kurie įžiūrėjo talentą ir drąsino.

M. Levickis sakė niekada nesijautė taip, kad galėtų vadintis britu. Į Lietuvą jis grįžo, nes norėjo gyvenimu džiaugtis savo šalyje. Parvažiavo, kai baigė studijas ir iš dalies įtvirtino savo karjerą. Akordeonistas suvokė, kad po pasaulį galima keliauti iš bet kur. Nusprendė tai daryti iš Lietuvos.

M. Levickio nuomone, emigrantų negalima smerkti, didelė jų dalis nepraranda identiteto, seka Lietuvos įvykius, buriasi į lietuvių bendruomenes, vieni kitus palaiko. „Lietuviškumo tradicija užsienyje bujoja“, – teigė jis.

Gyvenimas gerėja, bet žmonės išvažiuoja

Renginio vedėjas L. Sabaliauskas priminė, kad pagal oficialią statistiką gyvenimo Lietuvoje nuolat gerėja. Kodėl tada žmonės išvažiuoja? J. Rojaka pažymėjo, kad pagal BVP ir darbo užmokestį mūsų šalis yra ES gale, nuo paskutinės vietos „gelbėja“ tik Bulgarija ir Rumunija. Teigė, kad ekonominis aspektas – vienas svarbiausių, lemiantis emigraciją. Dar viena problema – išvažiuoti iš gimtojo krašto tampa madinga, formuojama nuomonė, kad reikia emigruoti, nors kvalifikacija leidžia Lietuvoje leisti laiką geriau, negu kitur. Vis dėlto žmonės turi progą tai suprasti. „Džiaugiuosi, jog lietuviai grįžta į Lietuvą, nes mano, kad čia gyventi smagu, daug visko vyksta“, – sakė J. Rojaka.

Ji teigė, kad ir socialinė atmosfera turi įtakos. J. Rojakos nuomone, mūsų šalyje nėra vidutinio gyventojų sluoksnio. Turtinė nelygybė – didžiulė ir dar labiau didėja. „Faktas, kad ketvirtadalis Lietuvos žmonių gauna minimalų ar mažesnį atlyginimą, neįkvepia“, – sakė finansų analitikė.

Darius Udrys, agentūros "GO Vilnius" vadovas (kairėje), ir Egidijus Barcevičius, vienas VPVI vadovų, TSPMI dėstytojas.

E. Barcevičiaus pritarė, kad ekonominės priežastys, lemiančios emigraciją, stipriausios. Tačiau jos koreliuoja su kitais dalykais. Žmonės įvardija tarpusavio santykius, darbdavių požiūrį, valdžios korupcija.

D. Udrio nuomone, yra emigravimo iš Lietuvos motyvų mišinys. Be ekonominių jis minėjo pagarbos, kokią žmonės jaučia kitose šalyse, trūkumas. Tarkime, savo piliečių negerbia valstybinės institucijos. Per mažai tarpusavio žmonių dėmesio, per daug piktumo. Kai D. Udrys buvo Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkas, jam apie tai pasakojo iš tėvynės išvažiavę tautiečiai.

Kaip pašalinti priežastis?

E. Barcevičiaus nuomone, nuo kokių 2004–2005 metų kuriami valstybės planai, strategijos, ką daryti su emigracija. Tačiau teigiamų poslinkių nematyti. Jis mano, kad Lietuvoje derėtų kurti naujas darbo vietas. Juk užsienyje lietuviai dažniausiai nesunkiai randa darbą. Reikėtų grįžti prie gal jau nusibodusio socialinio modelio ir panašių klausimų.

Pasak D. Udrio, jis nebūtų atvažiavęs gyventi ir dirbti į Lietuvą, jei netikėtų, kad yra perspektyvų. Jis linkėjo, kad valstybės aparatas būtų efektyvesnis, draugiškesnis gyventojams. D. Udrio nuomone, valstybei derėtų skolintis ir su tais pinigais elgtis atsakingai, panaudoti juos produktyviai veiklai. Taip pat daugiau pritraukti užsienio investicijų. O Lietuvai būtina investuoti į jaunus žmones.

M. Levickis sakė, kad jauniems muzikantams Lietuvoje sunku rasti darbo vietų orkestruose. Tokią padėtį derėtų keisti. Sakė pats sukūręs penkias pastovias darbo ir apie dvi dešimtis projektinių vietų. Siūlė reformuoti švietimą.

J. Rojaka teigė: „Emigracija jau reikalauja ne kosmetinių, bet chirurginių priemonių.“ Ji palygino, kad, tarkime, Estijoje, šalyje, kurios emigracija mažesnė, negu Lietuvos, reformos vyksta gerokai sparčiau. Tarkime, ten valdininkų buvo sumažinta tris kartus, o mūsų šalyje, nežiūrint deklaruojamų pastangų, jų tik didėja.

Į renginio vedėjo L. Sabaliausko klausimą, ką apie emigraciją turėtų šnekėti ir siūlyti politikai, kurie ruošiasi rinkimams į Seimą, J. Rojaka su ironija pasakė: „Jie turėtų mažiau kalbėti.“

Diskutuoti apie emigraciją pakvietė Tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontora „Triniti“, bendradarbiaudami su Lrt.lt ir Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"