Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Emigraciją pažabos tik didesnės algos

 
2017 03 24 11:00
Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius svetur gyventi išvyko beveik 14 tūkst. žmonių. "Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Naujausios prognozės Lietuvai žada liūdną ateitį – po daugiau nei pusšimčio metų šalis sumažės tiek, kad gyventojų skaičiumi beveik prilygs Latvijai. Nors politikai deklaruoja stabdysiantys emigraciją, akivaizdu, kad judame grėsminga kryptimi, o išgelbėti gali tik gerokai didesnės algos.

Naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros Eurostato duomenimis, 2080 metais Lietuvoje teliks 1 mln. 650 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad per nepriklausomybės metus mūsų šalis sumažėjo beveik trečdaliu – maždaug 900 tūkst. gyventojų. Didžiausias tokio mažėjimo variklis – neslopstanti emigracija.

Nors politikai jau daugiau nei dešimtmetį kalba, kad emigracijos mažinimą reikia skelbti nacionaliniu tikslu, jokių konkrečių ir veiksmingų sprendimų, kaip tai pasiekti, nepadaryta. Ekspertai akcentuoja, kad tol, kol Lietuvoje atlyginimai smarkiai atsiliks nuo vakarietiškų, žmonių nutekėjimo sustabdyti nebus įmanoma.

Šiemet emigravo Druskininkų dydžio miestas

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2015 metais, išvykusiųjų padaugėjo 5,8 tūkstančio. Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius svetur gyventi išvyko beveik 14 tūkst. žmonių.

Daugiausia emigruoja jauni žmonės. Skelbiama, kad pastaraisiais metais kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų, o kas ketvirtas – 30–39 metų gyventojas.

Kęstutis Masiulis: „Lietuva smarkiai vėluoja reaguoti į demografinę krizę.“

Emigracijos kryptys išlieka tradicinės. Daugiausia Lietuvos piliečių išvyksta į Jungtinę Karalystę. Pernai į šią valstybę gyventi išvyko beveik pusė visų emigrantų iš Lietuvos. Po jos eina Airija, Norvegija, Vokietija.

2016 metais į Lietuvą gyventi sugrįžo 14,2 tūkst. žmonių, t. y. 4,2 tūkst. gyventojų mažiau nei 2015-aisiais. Pernai į šalį taip pat imigravo 6 tūkst. užsieniečių.

Žmonės yra nelaimingi

Premjeras Saulius Skvernelis sutinka, kad emigracija yra didžiulė problema. Tačiau, jo teigimu, greitų sprendimų, kaip pakeisti padėtį, nėra. „Šaržuojant, jei mes priimtume įstatymą, draudžiantį išvykti iš Lietuvos, tai turbūt būtų greitas sprendimas. Bet jei norime, kad bent jau neišvažiuotų žmonės, kurie išvažiuoja dėl to, jog yra nelaimingi, o nelaimingi dėl to, kad nėra galimybės socialiai oriai gyventi, tai tie žingsniai tikrai nebus tokie, kuriuos mes pajustume ar matytume po 100 ar po 150 Vyriausybės darbo dienų“, – aiškino S. Skvernelis. Premjeras taip pat tvirtino pritariantis ekspertams, teigiantiems, kad šiemet emigracijos mastas galėjo padidėti, nes dalis emigrantų galėjo paskubėti deklaruoti išvykimą siekdami išvengti prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį.

S. Skvernelis žada, kad Vyriausybė pasitemps skubėdama priimti sprendimus dėl emigracijai stabdymo bei sieks sumažinti Lietuvą paliekančiųjų srautą.

Nori kurti darbo grupę

Prastėjančia demografine padėtimi susirūpinta ir naujos kadencijos Seime. Parlamentinė Migracijos komisija šiomis dienomis palaimino Seimo nutarimo projektą Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo. Šiuo dokumentu Vyriausybei siūloma atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymo analizę ir įvertinti galimybes pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai.

Ministrų kabinetas raginamas sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektui parengti.

Kęstutis Masiulis: "Lietuva smarkiai vėluoja reaguoti į demografinę krizę."

Pavyzdžiu rodo Ameriką

Seimo Migracijos komisijos vicepirmininko Kęstučio Masiulio nuomone, Lietuva smarkiai vėluoja reaguoti į demografinę krizę. Esą sprendimai dėl emigracijos stabdymo turėjo būti priimti dar prieš 15 metų. „Jeigu kalbėtume apie politines ir veiksmų programas, absoliučiai nebuvo nieko daroma. Tik praėjusios kadencijos pačioje pabaigoje pirmasis įvykęs veiksmas – Seime buvo įkurta tokia neįgali, nelabai veikianti Migracijos komisija. Štai ir viskas. Viskas“, – apgailestavo jis.

K. Masiulis sako, kad emigracijos priežastys nėra adekvačiai suvokiamos: vieni įvardija vienas, kiti – kitas, todėl sunku sutarti ir dėl veiksmų, kurių būtina imtis gyventojų išvykimui stabdyti. Parlamentaras įsitikinęs, kad svarbiausia priežastis, genanti žmones iš Lietuvos, yra „giluminis neteisingumo jausmas“. „Žmonės jaučia, kad valstybė jiems yra neteisinga. Didžiulė atskirtis, neteisingai paskirstomas sukuriamas turtas – pagal bendrąjį vidaus produktą esame vidutiniokai, o pagal atlyginimų paskirstymą yra didžiulės disproporcijos ir valstybė yra neįgali sutvarkyti šitą sistemą. Vieni gyvena labai turtingai, kiti – labai skurdžiai, o taip yra dėl negebėjimo teisingai perskirstyti valstybėje sukuriamą gėrį“, – vardijo K. Masiulis.

Anot jo, valstybė turi daug svertų padėčiai pataisyti. Jis tvirtino, kad didžiosios krizės metais JAV administracija smarkiai pakėlė minimalų atlyginimą. „Verslas tada šaukte šaukė, kad neįmanoma, neišgyvensime, o Amerikos prezidentas į tai atsakė: „Jeigu nesugebate daryti verslo žmonėms mokėdami normalius atlyginimus, Amerikai tokio verslo nereikia.“ Gal ir mums galima panašiai? Pavyzdžiui, skolintis ir kelti atlyginimus valstybiniame sektoriuje, kad kiltų ir kitos algos? Gal galima naudoti kokius kitus būdus ir priemones?“ – svarstė K. Masiulis.

Seimo narys įsitikinęs, kad pažaboti emigraciją įmanoma. Jo manymu, tam užtektų, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje siektų apie 1 tūkst. eurų ir nebeliktų tokių didelių disproporcijų tarp darbo užmokesčio, žmonių gyvenimo kokybės.

Gresia rimtos problemos

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, svarbiausia priežastis, lemianti emigraciją, yra ekonominė. Pajamų lygio skirtumai, palyginti su Vakarų šalimis, yra pernelyg dideli, kad juos būtų galima pridengti kitais kompensuojančiais veiksniais, tokiais kaip, pavyzdžiui, komfortu gyventi savo tėvynėje, artimųjų, giminių buvimu šalia ir pan. „Dėl šios priežasties, matyt, visos priemonės ir turi būti skirtos tam, kad pajamų lygiu per artimiausius penkerius metus galėtume bent jau priartėti prie Vakarų Europos lygio. Pasitempti tiek, kad būtų galima apeliuoti į emigrantų tam tikras emocijas ar kitus jausmus, jog Lietuva stiebiasi aukštyn, jog šioje valstybėje viskas keičiasi į gera, ir pagavę šį procesą jie grįžtų namo“, – aiškino jis. Kitų emigracijos priežasčių, pavyzdžiui, neteisybės jausmo, biurokratizmo, irgi nevalia ignoruoti, bet jos nėra svarbiausios.

Ministrų kabinetas raginamas sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektui parengti.

G. Nausėda svarsto, kad norint sustabdyti žmonių nutekėjimą minimali alga Lietuvoje turėtų siekti 800 eurų, o vidutinis darbo užmokestis – 1,5 tūkst. eurų. „Per kiek laiko tai galima padaryti? Manau, kad nusistačius labai ambicingus tikslus to galima pasiekti per 6–7 metus. Per tiek laiko galime pasitempti į viršų“, – sakė jis.

G. Nausėdos manymu, pajamų augimo galima siekti keliais būdais, pirmiausia – vykdant aiškią ir kryptingą regioninę politiką. Regioninė politika turi būti nukreipta į tai, kad Lietuvoje išliktų daugiau nei 2 ar 3 miestai, t. y. į tolygesnį ekonomikos išsidėstymą šalyje sukuriant 8–10 ekonominio gyvenimo centrų, stengiantis kurti tinkamą infrastruktūrą vietos ir užsienio investuotojams, gerinti sąlygas smulkiajam verslui. Tada galima tikėtis, kad bus kuriamos naujos darbo vietos.

Netramdoma emigracija, anot G. Nausėdos, Lietuvai graso rimtais sunkumais. Pirmiausia, tautinės struktūros pokyčiais, kurie pakeis šalies kultūrinį ir mentalinį landšaftą. Taip pat – demografinėmis problemomis. Daugiausia išvažiuoja jauni žmonės, o visuomenės senėjimas sukels sunkumų išlaikyti pensininkus. Be to, nemąžtant emigracijai grius infrastruktūra – jau dabar matyti, kad daugybė pastatų provincijoje nyksta akyse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"