TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigracija plečia nuotolinio mokymo ribas

2013 09 05 6:00
Valstybei toks vieno mokinio mokymas kainuoja vidutiniškai 3 tūkst. litų per metus. LŽ archyvo nuotrauka

Nuotolinio mokymosi paslaugą teikiančios jau penkios Lietuvos mokyklos šiais mokslo metais mokys į visus penkis žemynus iškeliavusių tautiečių vaikus.

Lietuvoje daugėja mokyklų, pasiryžtančių nuotoliniu būdu mokyti į įvairiausias šalis išvykusius emigrantus bei jų vaikus. Pirmoji Lietuvoje šios mokymosi formos prieš dešimt metų ėmėsi Vilniaus Ozo gimnazija, ilgainiui prie jos prisidėjo Šiaulių „Sandoros“ progimnazija ir Akmenės suaugusiųjų mokymosi centras. Nuo šių mokslo metų pradžios nuotolinio mokymo leidimas suteiktas ir Šiaulių Simono Daukanto gimnazijai bei Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrui.

Valstybei toks vieno mokinio mokymas kainuoja vidutiniškai 3 tūkst. litų per metus. Mokymo įstaigų vadovai LŽ teigė, kad nuotoliniu būdu galėtų mokyti dvigubai ar dar daugiau moksleivių. Tačiau žinios apie nuotolinį mokymąsi tarp į užsienį išvykusių tautiečių plinta ne taip greitai, ir toli gražu ne visi žino, kad apskritai vykdomas toks mokymas ir kad jis teikiamas nemokamai.

Svarbiausia - pamokyti tėvus

Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis LŽ teigė, kad jo vadovaujami mokytojai nuotoliniu būdu moko į užsienį tėvų išsivežtus pirmų-aštuntų klasių vaikus. „Tiesą sakant, labiau mokome tėvus dirbti su savo atžalomis, nes tik labai retas septynerių-keturiolikos metų vaikas prisiverčia mokytis tėvų nepaskatintas. Todėl šalia nuotoliniu būdu besimokančio vaiko paprastai turi sėdėti ir tėvai“, - pripažino direktorius. Jis patikino, kad mokiniai – laikini kone visų Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos, Kanados, Australijos gyventojai. Šiemet į pirmą klasę buvo priimtas net Brazilijoje gyvenantis berniukas.

K.Šaltis pabrėžė, jog nuotolinis mokymasis skirtas į kitas šalis laikinai gyventi išvykusiems lietuviams, tad tikėtina, kad visus aštuonerius metus tokiu būdu mokytis jiems neteks. „Tikėkimės, kad užsidirbę pinigų mūsų mokinukų tėvai grįš į gimtinę, tad vaikams nebeteks metų metus mokytis per atstumą“, - vylėsi direktorius. Jis pabrėžė, kad nuotolinio mokymo planas sukurtas pagal tą pačią ugdymo sistemą, kuri taikoma Lietuvos mokyklose. Būdami net už tūkstančių ar dešimčių tūkstančių kilometrų, mokiniai įsijungę kompiuterį stebi mokytojo įrašytą pamoką. Jie gauna užduotis, o jas atlikę paprastai įvertinami. Taip pat sudaryta galimybė su mokytoju konsultuotis ir raštu, ir žodžiu. Vyksta žodinės žinių patikros, tada mokytojai įsitikina, kiek iš tiesų yra išmokęs mokinys. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijoje nuotoliniu būdu šiemet mokysis 153 mokiniai.

Mokosi ir vaikai, ir suaugusieji

Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras pasidžiaugė, kad nuotoliniu būdu besimokančių mokinių skaičius šiemet priartėjo prie 700. „Prieš dešimt metų tokių mokinių mūsų mokykloje tebuvo 25“, - pabrėžė jis. Direktorius tvirtino, kad nuotoliniu būdu gauti vidurinio mokslo atestatą siekia ir mums egzotiškose šalyse – Kosta Rikoje ar Tailande - gyvenantys tautiečiai. Beje, tarp 700 mokinių yra ir gyvenančiųjų Lietuvoje. Tai vaikus auginančios jaunos, mokslo įgyti nespėjusios mamos, sportininkai, neturintys laiko mokytis dieninėje klasėje, neįgalieji bei gavusieji leidimą nelankyti mokyklos dėl patirtų patyčių. Šie mokiniai gyvena įvairiose Lietuvos vietovėse, dauguma jų mokosi suaugusiųjų klasėse.

A.Daubaras tvirtino, kad dauguma nuotoliniu būdu besimokančių mokinių – motyvuoti, siekiantys gauti kuo daugiau žinių. Anot jo, šių mokinių motyvaciją parodė ir šiemet jų laikyti valstybiniai egzaminai, kurių įvertinimo balai – aukštesni nei kitų Vilniaus mokyklų vidurkį. Direktorius neslėpė ir fakto, kad nemažai nuotolinį mokymosi būdą pasirinkusių mokinių atkrinta. Praėjusiais metais iš moksleivių sąrašų teko išbraukti penktadalį pradėjusiųjų mokytis. „Paprastai atkrinta nemaniusieji, kad mokytis nuotoliniu būdu yra sunku“, - sakė A.Daubaras.

Motyvacijos netrūksta

Antrus metus nuotolinio mokymosi paslaugą teikiančio Akmenės suaugusiųjų mokymo centro direktorė Birutė Baltutienė sakė šiemet turėsianti per 200 mokinių. Centro vadovė teigė, kad jos vadovaujamoje mokymo įstaigoje šiemet mokysis daugiausia emigrantų, išvykusių į Ispaniją, taip pat gyvenančių Anglijoje, Airijoje, Danijoje, Šveicarijoje. „Tačiau mokysis ir nemažai Trakų rajono gyventojų, mat ten nuvykę pareklamavome savo mokyklą“, - pabrėžė direktorė. Anot jos, dar pernai Akmenės suaugusiųjų mokymo centras Lietuvoje buvo vienintelis, teikęs nuotolinio mokymosi paslaugą suaugusiesiems, šiemet tokio mokymosi ėmėsi ir Kretingos jaunimo ir suaugusiųjų mokykla.

„Mokslas mūsų centre vyksta dviem būdais. Vienas būdas, kai mokinys internete susiranda parengtą mokymosi medžiagą ir ją studijuoja. Kitas būdas – vaizdo pamokos bei virtualus bendravimas“, - aiškino direktorė. Ji pabrėžė, kad už kiekvieną išmoktą dalyką tenka atsiskaityti, taip tikrinamos žinios. „Mūsų mokykloje vykdomas įprastas ir nuotolinis mokymas. Tačiau įsitikinome, kad pasirinkusieji nuotolinio mokymosi formą yra labiau motyvuoti ir tikrai geriau mokosi“, - sakė B.Baltutienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"