TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigracija stabdoma žodžiais

2016 07 20 6:00
Daugiausia šalį palieka jauni žmonės. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvos gyvasčiai grasanti problema – taip apie rekordinę emigraciją kalba kai kurie mūsų šalies politikai. Tačiau problema tik konstatuota, pastaraisiais metais toliau nepasistūmėta, nesugebėta pasiūlyti efektyvių receptų, kaip keisti padėtį.

Gyventojų Lietuvoje nenumaldomai mažėja. Vien pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalis dėl emigracijos neteko beveik 22,8 tūkst. žmonių. Politikai su tuo kol kas kovoja tik deklaratyviais pareiškimais.

Ekspertai pasigenda valdžios dėmesio emigracijai mažinti ir pažymi, kad kitaip, nei viliasi dalis politikų, savaime ši problema neišsispręs.

Išvyksta jauni žmonės

Statistikos departamento duomenimis, pernai gyventi svetur išvyko Marijampolės dydžio miestas – 44,5 tūkst. gyventojų. Tai beveik 8 tūkst. žmonių daugiau nei 2014-aisiais. 1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų tenka 15,3 emigranto (2014 metais – 12,5 emigranto).

Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių – 2,2 tūkst. mažiau nei užpernai. Imigrantų skaičius 1 tūkst. nuolatinių gyventojų sumažėjo nuo 8,3 (2014 metais) iki 7,6.

Daugiausia šalį palieka jauni asmenys. Pernai beveik kas trečias emigravusysis buvo 19–26 metų, o kas penktas – 27–34 metų. Dauguma emigravusiųjų prieš išvykdami iš šalies nedirbo metus ar ilgiau.

Didžioji dalis emigrantų renkasi Vakarus. Pernai dauguma jų išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę (19 tūkst. – 42,7 proc.), Vokietiją (3,3 tūkst. – 7,5 proc.), Airiją (3,2 tūkst. – 7,1 proc.), Norvegiją (2,9 tūkst. – 6,4 proc.). Dalis gyventojų emigravo į Rytų šalis: Rusiją – 2,8 tūkst. (6,3 proc.), Ukrainą – 1,8 tūkst. (4 proc.).

Kone kas antras iš namo sugrįžusių emigrantų pernai reemigravo iš Jungtinės Karalystės, kas dešimtas – iš Norvegijos ir Airijos.

Apmaudi padėtis

Vienos valdančiųjų partijų „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas pripažino, kad emigracija – didžiulė mūsų šalies rykštė. Jo manymu, gyventojai emigruoja dėl daugybės priežasčių, pradedant ekonomine, politine situacija, baigiant psichologiniais, saugumo aspektais ir pan. „Veiksnių daug. Nežinau, kuris jų šiandien yra svarbiausias. Tačiau daugelis emigrantų sako: „Susitvarkykite valstybėje, gal tada ir grįšime“, – sakė jis.

R. Paksas negailėjo kritikos valdžiai, esą nededančiai reikiamų pastangų problemai spręsti. Politikas priminė, kad tik po trejų metų derybų valdančiosios koalicijos Politinėje taryboje pavyko susitarti dėl parlamentinės Migracijos komisijos įkūrimo.

Nors pernai šešios parlamentinės partijos pasirašė politinį susitarimą dėl emigracijos, šis dokumentas kol kas netapo kelrode žvaigžde siekiant sulaikyti gyventojų emigravimą. „Net apmaudu girdėti, kad Vyriausybės kancleris skelbia apklausą, dėl ko žmonės išvyksta. Kai jau beveik 1 mln. žmonių išvyko, pradedama domėtis, kodėl žmonės išvyksta, kas juos skatina“, – kaip netinkamą pavyzdį minėjo „tvarkiečių“ lyderis.

Anot R. Pakso, būtina parengti išsamią emigracijos suvaldymo programą ir realiais veiksmais pradėti stabdyti šį procesą. Prie konkrečių priemonių esą prisidėtų konkreti finansinė, mokestinė parama jaunimui, šeimoms, vaikus auginantiems tėvams, permainos švietimo srityje ir pan. „Tik darykime. Deja, šiandien matome, kad labai lengva nupirkti pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, prieštankines raketas ar dar ką nors, bet nesirūpinti emigracija“, – apgailestavo jis.

Šventa vieta tuščia nebūna

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas taip pat įžvelgė ne vieną priežastį, kodėl gyventojai renkasi emigruoti, o viena svarbiausių ta, kad Vakarų šalyse gerokai didesnės algos, pagarbesnis požiūris į darbuotojus.

Nepaisant didžiausio Europos Sąjungoje (ES) emigracijos masto, A. Sysas nemano, kad šis procesas – fatališka grėsmė Lietuvai. „Šventa vieta tuščia nebūna. Norime ar ne, ji bus užimta, tik neaišku, koks bus turinys. Elementariai Lietuvos žemė yra vieta, kur galima gyventi, užsiauginti maisto, gana gerai jaustis, čia egzistuoja visi metų laikai, nėra pernelyg šalta ar karšta. Tai ne kokia Sacharos dykuma, kur tik driežai gyvena. Tiesiog manau, kad vieni išvyksta, kiti atvyksta“, – kalbėjo jis.

A. Sysas nesutiko, kad politikai apie emigraciją tik daug kalba, o konkrečių sprendimų nesiima. Ko reikia, kad žmonės neišvyktų? „Paprasčiausiai reikia kurti rojų Žemėje čia, Lietuvoje. Trumpai drūtai. Yra daug visokių dalykų, kuriuos politikai svarsto, priima sprendimus. Tai daroma ne tik aukščiausiu politiniu lygiu – prezidentūros, Vyriausybės, Seimo. Savivaldos lygmeniu irgi priimama be galo daug įvairių sprendimų, kai pilietis tiesiogiai susiduria su tuo, kas vyksta aplink jį“, – aiškino socialdemokratas.

A. Sysas pažymėjo, kad reikia dar daug nuveikti, kad visiems Lietuvoje būtų gera, saugu ir linksma gyventi. Pirmiausia to siekti derėtų per gyventojų pajamų didinimą iki europinio lygio.

Neįgyvendintas socialdemokratų priesakas

Tuo metu opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmasis vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas padėtį dėl nemažėjančios emigracijos dramatizavo. Tai ne tik tautos išlikimo klausimas, bet ir didžiulis ekonominis praradimas. Esą dabar dirba 1,5 mln. žmonių, o po 15 metų jų skaičius turėtų siekti 1,2 milijono. Politikas pažymėjo, kad mažėjant gyventojų likusiems bus sunkiau išlaikyti pensininkus, vis brangiau kainuos sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

E. Gentvilo nuomone, reikalingos esminės permainos bei kompleksinės priemonės emigracijai stabdyti, reemigracijai skatinti: ekonominės, socialinės, finansinės ir kt. Tačiau, anot jo, valdžia to nesiima, valdančiosios partijos pasitenkino deklaratyvaus politinio susitarimo pasirašymu. „Galima daug kalbėti apie ekonomikos augimą, bet jeigu ekonomika auga ir turtėja valstybė, verslas, darbdaviai, bet ne paprastas dirbantis žmogus, atrodo, būsiu didesnis socialdemokratas už socialdemokratus, nes jie deklaruodami, kad „Svarbiausia – žmogus“, šitų dalykų nepadarė“, – įsitikinęs jis.

E. Gentvilo teigimu, per kelerius metus sumažinti emigraciją ir paskatinti išvykusiųjų sugrįžimą neįmanoma. Tam būtina ilgalaikė, bent 10 metų, nacionalinė demografijos problemų sprendimo programa.

Svetur gena skurdas

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka aiškino, kad emigraciją pirmiausia lemia sunki finansinė padėtis. Nors mūsų šalies ekonomika auga, to vaisius raško toli gražu ne visi, nelygybė yra labai didelė, pagal algų dydį ES mūsų šalis yra trečia nuo galo, aplenkia tik Rumuniją ir Bulgariją.

„Tuo metu pagal ekonomikos išsivystimo lygį, vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP) lenkiame Lenkiją, Vengriją, Latviją. Esame lygūs su estais, visai netoli – slovakai. Iš naujųjų ES šalių pagal tai mus lenka tik Čekija ir Slovėnija. O mūsų algos atsilieka. Čia, matyt, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nemato galimybių Lietuvoje geriau gyventi“, – sakė ekspertas.

Jis įsitikinęs, kad politikai apie emigraciją daugiau kalba, nei žengia realius žingsnius. „Reikia tiesiog tvarkytis šalyje. Jeigu sukurtas BVP Lietuvoje pasiskirstytų tolygiau, šalis būtų geriau valdoma, nereikėtų jokių specialių emigracijos mažinimo programų. Iš tokių šalių kaip Vengrija, Čekija, Slovėnija, Slovakija žmonės neišvažiuoja taip, kaip iš Lietuvos, nors kai kurios jų yra ekonomiškai silpnesnės. Tiesiog ten tvarkomasi geriau, atstumtų ir pažemintų žmonių yra mažiau, todėl jie iš savo šalių nebėga“, – pabrėžė profesorius.

R. Lazutka klausė, ar bereikia labiau apokaliptinio vaizdo, kai taikos metu iš savarankiškos, demokratiškos ES šalies, kurios ekonomika auga, bėga tūkstančiai gyventojų? Jis priminė kai kurias prognozes, kad Lietuvoje, kurioje nepriklausomybės pradžioje gyveno 3,7 mln. gyventojų, ilgainiui gali sumažėti iki 1,7 mln. gyventojų. „Kokios dar didesnės apokalipsės reikia? Iš užsieniečių, išgirdusių apie mūsų emigraciją, ne kartą esu girdėjęs klausimą: „Kodėl jūsų žmonės ne gatvėse? Kodėl jie su tuo taikstosi?“ Mūsų žmonės, užuot ėję į gatves, kraunasi lagaminus ir išvažiuoja. Tai protestas prieš esamą padėtį, žmonės neturi vilties, kad gyvenimas gali pasikeisti“, – pažymėjo profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"