TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigracijai pažaboti būtina aiški vizija

2013 03 29 4:50
D.Petrulis: "Jei drauge nuoširdžiai ir atsakingai dirbsime, sugrąžinsime žmones Lietuvai, o Lietuvą - žmonėms." /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seimo narys socialdemokratas Domas Petrulis ragina atlikti išsamius tyrimus apie naujuosius emigrantus, kad galėtume nusibrėžti veiklos gaires didžiulei emigracijai sutramdyti.  

- Esate Seimo naujokas. Ar jau apsipratote su parlamentaro pareigomis?

- Spėjau pažinti Seimo virtuvę iš vidaus: teisėkūros procesą, personalą ir kolegas. Iš žmogiškosios pusės dar sunku priprasti prie to, kad esu Seimo narys. Stebina pasikeitęs aplinkinių požiūris. Anksčiau labai retai kas kreipdavosi į mane "jūs", o dabar tai daro beveik visi. Keisčiausia, kad net seni pažįstami ir bendražygiai pradėjo taip elgtis. Pats niekada neskirstau žmonių pagal socialinį statusą ar piniginės storį, visuomet vertinu žmogiškąsias savybes, paprastumą ir nuoširdumą.

- Lietuvoje daug kalbama apie emigracijos žalą valstybei, svarstoma, kaip susigrąžinti išvykusius tautiečius. Kaip spręsti emigracijos problemą?

- Emigracija būdinga daugeliui šalių. 1990-2011 metais iš Lietuvos išvyko apie 670 tūkstančių, o sugrįžo tik apie 110 tūkst. žmonių. Dėl emigracijos per du dešimtmečius, vien oficialiais duomenimis, netekome daugiau kaip pusės milijono gyventojų. Tai katastrofiškas mastas, keliantis rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tačiau emigracija turi ir teigiamų dalykų. Pagalvokime, kiek išvykusieji paremia šalies ekonomiką, neimdami pašalpų iš skylėto valstybės biudžeto. Priešingai, net prisideda prie jo didinimo, nes siunčia pinigus į tėvynę ir čia juos leidžia.

Sprendžiant emigracijos problemą visų pirma reikalingas nuoširdus ir atviras visų valdžios institucijų dialogas bei bendradarbiavimas. Pradedant seniūnijomis, savivaldybėmis, baigiant ministerijomis, Vyriausybe ir Seimu. Kaip pavyzdį paminėsiu Biržų rajono tarybos sprendimą pasirašyti sutartis su studentais. Savivaldybė įsipareigojo juos remti studijų metais, o studentai - baigę mokslus keletą metų dirbti savivaldybės įstaigose. Ministerijų lygiu kaip pavyzdį galiu pateikti iniciatyvą "Specialistų ir kompetencijos poreikio žemėlapis". Jos esmė - sudaryti aiškią duomenų bazę, kad būtų žinoma, kur ir kiek turime specialistų, kada jie baigę mokslus, koks yra darbo rinkos poreikis. Įdiegus šią sistemą mokiniai galėtų planuoti savo karjerą ir rinktis profesiją pagal realų rinkos poreikį bei perspektyvas. Deja, šiuo metu ji dar neveikia. Nors Ūkio ministerija suinteresuota tokia duomenų baze, "Sodra" pagal dabar galiojančius teisės aktus negali teikti privačių asmens duomenų.

Jei susišnekėtume valdžios lygmeniu, atliktume kiekybinius ir kokybinius tyrimus apie naujuosius emigrantus, juos identifikuotume, turėtume aiškų vaizdą ir tolesnės veiklos gaires emigracijos mastui pažaboti.

- Esate Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas. Su kokiomis problemomis susiduria po pasaulį išsibarstę lietuviai?

- Šiuo metu ruošiamės komisijos pavasario sesijai ir labai prašome visų, kam rūpi Lietuva, lietuvybė ir po pasaulį išsibarstę lietuviai, siūlyti diskusijų temas. Pasaulio lietuvių problemos yra įvairios: psichologinės, emocinės, bendravimo, kalbos, adaptacijos, susijusios su darbu. Taip pat socialinės - apie 20 tūkst. vaikų palikti be tėvų priežiūros, nes šie išvyko uždarbiauti į užsienį. Be to, kyla problemų dėl jų auklėjimo, priežiūros svetimose šalyse. Pavyzdžiui, Norvegijoje vaiko teisių apsaugos sistema labai griežta. Ten tėvai jaučia tam tikrą įtampą, kad tik nesuklystų, tinkamai atliktų savo pareigas.

- Konstitucinis Teismas išaiškino, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti tik tuo atveju, jei referendumu būtų pakeista Konstitucija. Ar pritariate dvigubos pilietybės įteisinimui?

- Kiekvienos valstybės suvereni teisė nacionaliniais įstatymais nustatyti pilietybės įgijimo sąlygas ir tvarką. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą dvigubą pilietybę leidžiama turėti tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, taip pat tiems, kurie pilietybę gavo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Kita vertus, kodėl dviejų valstybių pilietybę galima turėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmonai, o paprastai Lietuvos moteriai, skurdo išgintai uždarbiauti į JAV, - ne?

- Valdžia deklaruoja norinti išlaikyti kuo glaudesnius ryšius su svetur išvykusiais tautiečiais. Kaip tai padaryti?

- Svarbiausia - nuoširdus dialogas, įsiklausymas ir visų valdžios institucijų bendravimas. Jei drauge nuoširdžiai ir atsakingai dirbsime, sugrąžinsime žmones Lietuvai, o Lietuvą - žmonėms.

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"