TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigracijos kelias - per kabinetus darbo biržoje

2007 06 18 0:00
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Lietuvos valstybė, netekusi jau kelių šimtų tūkstančių piliečių, nes jie emigravo, kuria abstrakčias strategijas protams ir darbo jėgai susigrąžinti.

Akivaizdu, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybė, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik simuliuoja susirūpinimą neslūgstančia emigracijos banga, tačiau iš tikrųjų neturi realios valstybinės programos, kaip išsaugoti šią vis didėjančią tautos dalį. Tuo metu darbo biržoje verda darbas organizuojant emigraciją: užėjęs į bet kurią teritorinę darbo biržą, iš jos galite išeiti jau beveik tapęs emigrantu - gavęs darbą ne Lietuvoje, o užsienio šalyje. 

Priskaičiuojame jau kelis šimtus tūkstančių emigravusių į kitus kraštus tautiečių. Lietuvos valdžia pagaliau parengė Ekonominės migracijos valdymo strategiją, kurioje numatomos abstrakčios migracijos valdymo ir emigrantų skatinimo grįžti priemonės bei perspektyvos.

Kuriami projektai siekiant atgal į šalį privilioti emigravusius mokslininkus, aukščiausios kategorijos specialistus - taigi susigrąžinti protus.

Ankstyvą pavasarį Londone, o po Velykų - Vilniuje emigrantams buvo surengtos informacinės mugės, raginančios grįžti namo - čia gyventi ir dirbti.

Tačiau tuo pat metu Lietuvos darbo biržos padaliniuose, valstybei priklausančiose patalpose, ir jos biudžetui finansuojant, verda aktyvus emigracijos organizavimo darbas. Beveik kas antrą dieną kur nors Lietuvoje - Šiaulių, Kauno, Vilniaus rajone ar kitur - vyksta vieši renginiai, kuriuose galima sužinoti apie darbo ir gyvenimo užsienyje galimybes. Užėję į vieną iš kabinetų bet kurioje darbo biržoje, gausite konkrečių darbo užsienyje pasiūlymų.

Iš valstybės kišenės

2003 metais Lietuvos darbo biržoje buvo įkurta EURES koordinatoriaus tarnyba bei aštuoni EURES biurai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Tauragės darbo biržose, kuriuose dirba EURES patarėjai. 2006 metais šį sąrašą papildė Pasvalio ir Lazdijų darbo biržų pasienio EURES biurai.

Be to, kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje dirba EURES patarėjų padėjėjai - specialistai, teikiantys informaciją vietos gyventojams visais su laisvu darbuotojų judėjimu susijusiais klausimais. Jiems atlyginimai mokami iš mūsų valstybės biudžeto, tačiau subsidijuojami Europos Komisijos.

EURES biurai įsikūrę valstybei priklausančiose Lietuvos darbo biržos patalpose - čia EURES patarėjams skirti kabinetai, o viešiems renginiams, kuriuose konsultuojami būsimieji emigrantai, dažnai naudojamos kitos darbo biržos turimos patalpos. Taigi emigracijai skatinti pasitelkti valstybės resursai ir infrastruktūra.

Kaip LŽ sakė Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vadovė Monika Vyšniauskienė, EURES biurų veiklą finansuojanti Europos Komisija kasmet jų veiklai vidutiniškai skiria tik apie 60 tūkst. eurų, kur kas solidesnę dalį - 300 tūkst. litų - jam išlaikyti iš biudžeto priduria šalies Vyriausybė.

EURES tinklo darbuotojai teikia informaciją ir konsultacijas ieškantiems darbo asmenims apie įsidarbinimo galimybes, gyvenimo, darbo ir mokymosi sąlygas Europos Sąjungos (ES) valstybėse, taip pat Lietuvos darbdaviams, ieškantiems darbuotojų kitose ES šalyse.

Pastaruoju metu EURES ypač aktyviai rengė darbo muges - padėjo užsieniečiams prisivilioti mūsų jaunimą vasarą dirbti sezoninius darbus.

Mugės užsienio "pirkliams"

EURES Klaipėdos biuro patarėja Asta Milvydienė sakė girdėjusi priekaištų dėl neva valstybės skatinamos emigracijos, tačiau juos atmeta.

"EURES biurai mūsų šalyje įsteigti vykdant Europos Komisijos reikalavimus, o jų veikla koordinuojama iš Briuselio. Pastaruoju metu šalyje trūkstant darbo jėgos EURES funkcijos teikiant paslaugas darbuotojams ir darbdaviams lyg sukeistos vietomis, - tikino ji. - EURES emigracijos neskatina, priešingai - darbdaviams padeda ES erdvėje surasti reikiamą specialistą užsienietį. Kiekvieną besikreipiantį konsultacijos dėl darbo užsienyje bandome atkalbėti, siūlydami susirasti darbą Lietuvoje."

Informacija apie biuro paslaugas ir visi skelbimai pateikti EURES interneto tinklalapyje, kuris, beje, vienintelis teikia patikrintą informaciją apie darbdavius. Anksčiau biuras sulaukdavo iki 15 lankytojų per dieną, dabar - iki 7, tarp jų dėl darbo užsienyje esą kreipiasi vos vienas kitas. Susidarius 20 asmenų grupei, į atranką atvyksta darbdavių atstovas. Tačiau tokių atvejų esą dabar būna retai, todėl ši užduotis tenka EURES patarėjai.

A.Milvydienė prisipažino, kad sėkmingiausia EURES akcija - tai sezoninių, iki 6 mėnesių, darbų užsienyje mugė.

Kaip LŽ informavo EURES Kauno biuro patarėja Živilė Stankevičiūtė, sezoninių darbų mugė šiemet vasarį buvo surengta Kaune ir sudomino per 250 žmonių, pirmiausia studentų. Kas norėjo, galėjo iškart palikti savo gyvenimo aprašymus (CV) darbdaviams ir gegužės pabaigoje jau skinti braškes pas juos Anglijoje, Airijoje ar kitur.

Biuru naudojasi darbdaviai

Klaipėdos EURES zonai priklauso Klaipėdos ir Telšių apskritys. Pagal sudarytą grafiką, kuris skelbiamas biuro tinklalapyje, patarėja vyksta konsultuoti žmonių į rajonus. Daugiausia klientų, pasak jos, sulaukiama Mažeikiuose, Telšiuose ir Šilutėje.

Ieškantiesiems informacijos apie darbą užsienyje A.Milvydienė pabrėžė, kad reikia kalbos, patirties ir specialybės. "Rajonuose į mus kreipiasi dažniausiai neturintys jokios kvalifikacijos žmonės", - aiškino A.Milvydienė.

EURES patarėja nurodė, kad gegužę į Klaipėdos biurą kreipėsi 213 klientų, iš jų 105 buvo darbdaviai. Išversti į anglų kalbą specialistų paieškos skelbimai laikomi 31 šalies duomenų bazėje ir būna ten iki 3 mėnesių.

EURES, pasak jo atstovės, nerenka informacijos iš darbdavių apie konkretaus skelbimo efektyvumą, tačiau iš užsienio klientų klausimų ir atsiųstų CV gali spręsti, kad siūlomi atlyginimai, nuo 3000 iki 5000 litų statybų sektoriuje, šiuo metu patrauklūs rumunams ir bulgarams, kartais lenkams, slovakams. A.Milvydienės žiniomis, neseniai mūrininkų brigadą iš šių šalių atsivežė viena Mažeikių įmonė.

"Mano žiniomis, Klaipėdos krašto darbdaviai aktyviausiai bendradarbiauja su EURES. Be statybininkų, bendrovės ieško geležinkelio specialistų, vyriausiųjų virėjų, specialaus autotransporto vairuotojų. Kai kurios įmonės statybininkus po to siunčia į Norvegiją ir kitas šalis, su kuriomis turi verslo sutartis", - kalbėjo A.Milvydienė.

Į užsienį veždavo grupėmis

"Besikreipiančiųjų dėl išvažiavimo dirbti į užsienį srautas sumažėjo. Kasdien pasiteirauti užeina keletas žmonių, dar po kelis paskambina telefonu ir atsiunčia klausimus internetu", - teigė Alytaus darbo biržos EURES biuro vadovė Vaida Kamandulienė.

Jos manymu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl sumažėjo norinčiųjų vykti dirbti į užsienį, - pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje.

Prieš trejus metus EURES biurui tik pradėjus veiklą darbininkai iš mūsų šalies būdavo vežami grupėmis po 10-15 žmonių, šiandien to nėra. Dažniausiai esą vyksta pavieniai asmenys arba šeimos.

Kadangi ir Lietuvoje trūksta darbuotojų statybos, transporto ir metalo apdirbimo srityse, skelbimai apie šių darbuotojų poreikį užsienyje, anot V.Kamandulienės, net neteikiami.

Per keletą metų pasikeitė ir darbo jėgos paklausa. Lietuvai tapus ES nare darbdaviai dažniausiai pageidaudavo neaukštos kvalifikacijos darbininkų, o pastaruoju metu išaugo poreikis aukštos kvalifikacijos, gerai mokančių užsienio kalbą darbuotojų.

Pagrindinės valstybės, į kurias važiuoja dirbti lietuviai - Jungtinė Karalystė (ten reikalingi viešbučių ir viešojo maitinimo sektoriaus bei slaugos darbuotojai), Ispanija (žemės ūkio, automobilių remonto, techninės priežiūros įrengimų darbuotojai), Kipras (viešbučių, viešojo maitinimo ir informacinių technologijų specialistai), Norvegija (žemės ūkio ir žuvies pramonės darbuotojai).

Atstovauja užsieniečiams

Dažnai užsienio darbdaviai pageidauja, kad EURES biurai su ieškančiais darbo žmonėmis galėtų tiesiogiai aptarti visus reikalus. Tokiems interesantams patariama iš anksto suderinti visas nuvykimo, gyvenimo ir darbo sąlygas, kad apsidraustų nuo galimų nemalonių netikėtumų. Jei įdarbinant tarpininkauja biuras, jo darbuotojai išsprendžia visus šiuos klausimus.

"Neinformuojame apie tas darbo vietas, kur nereikalaujama mokėti užsienio kalbą. Tai daroma pačių žmonių labui, kad išvengtų nesusipratimų su darbdaviu, suprastų, kokius dokumentus pasirašo, o prireikus galėtų kreiptis pagalbos į atitinkamas įstaigas", - teigė V.Kamandulienė.

Kiek įsidarbina užsienyje į EURES besikreipiančių žmonių, statistikos nėra, nes tiesiogiai su darbdaviu ryšį užmezgę žmonės retai kada praneša, kaip jiems sekėsi.

Skaičiai ir faktai

EURES šiuo metu įregistruota apie 1 mln. pasiūlymų į laisvas darbo vietas Europoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2006 metais įdarbinti 176 asmenys Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, Danijoje, Kipre, Ispanijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Graikijoje.

Lietuvoje per darbo biržą pernai įdarbinta beveik 100 tūkst. žmonių.

2007 metais 33 asmenys įdarbinti Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Švedijoje. Lietuvoje darbo birža šių metų pirmąjį ketvirtį padėjo įsidarbinti 28,7 tūkst. žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"