TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigracijos padarinys - neveiksnumo epidemija Lietuvoje

2007 02 08 0:00
Algis Antanas Blažaitis mėgina teisme įrodyti, kad gali pats pasirūpinti savimi.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Iš Lietuvos uždarbiauti išvykę jauni ir stiprūs žmonės tėviškėje palieka senus tėvus. Pastarieji ne visada jaučia vaikų rūpestį ir globą. Neretai šie pasiekia, kad vieniši tėvai būtų pripažinti neveiksniais.

Žmogaus teises Lietuvoje gina įvairiausios organizacijos, deklaruojančios rūpestį žmonėmis ir turinčiais psichinę negalią. Tačiau šių žmonių problemas anaiptol ne visada pavyksta išspręsti. Advokatas Rimas Kalkys "Lietuvos žinioms" sakė, kad neveiksnumo taikymas tampa vis labiau plintančia epidemija.

"Pažiūrėkite, kiek lietuvių emigravo į užsienį. Lietuvoje jie paliko tėvus, žadėjo juos remti, bet pagyvenę svetur ne vienas pamiršo savo pažadus. Tolesnis žingsnis - pripažinti senukus neveiksniais. Tokių bylų teismuose jau dabar yra daug, bet jų dar daugės", - įsitikinęs advokatas.

Dramatiška Algio Antano Blažaičio istorija - viena iš jų.

Vietoj paramos

Šešiasdešimt septynerių sulaukęs Blažaitis per porą metų sukaupė ištisą archyvą iš teismo nutarčių. Jam buvo ypač skaudu, kai 2006-ųjų rudenį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas jį pripažino neveiksniu. Teismui tokį prašymą pateikė jo dukra Monika Blažaitytė.

Ji teismui rašė, kad tėvas "negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti", o motina juo negali pasirūpinti, nes taip pat serga. Italijoje gyvenanti duktė aiškino, kad augina mažametį sūnų ir negali globoti tėvo. Teismo ji paprašė nustatyti Blažaičiui neveiksnumą ir paskirti globą.

Kiek anksčiau ji kreipėsi į teismą, kad neveiksnumas būtų pripažintas ir jos mamai, prieš dešimtį metų susirgusiai klastinga liga. Teismas moterį pripažino neveiksnia, jai atsirado vietos pensione. Anksčiau ją slaugė ir prižiūrėjo jos vyras Blažaitis. Jis jau daugiau nei metus lanko žmoną pensione. Jos liga progresuoja, bet ji dar atpažįsta savo žmogų, su kuriuo kartu gyveno apie trisdešimt metų, kartais kalbasi. Jis bene vienintelis ją lanko. Dukra iš Italijos į Lietuvą neatvažiuoja.

Pasirūpinusi motinos likimu, Monika nusprendė išspręsti ir tėvo problemą - prašyti teismo pripažinti jį neveiksniu. Priėmus tokį sprendimą, Blažaitis būtų nukreiptas į vieną iš trijų psichoneurologijos pensionatų. Mat jis nebeturi savo namų. Savo butą Vilniuje šeima buvo priversta parduoti.

Praradę turtą liko gatvėje

Blažaičių šeima būstą prarado, kai pamėgino imtis verslo. Jie užstatė butą banke, įkūrė nedidelę įmonėlę. Tačiau jiems neužteko jėgų - verslas žlugo, o skolos liko. Abu pensininkai išsinuomojo butą. Dukra, susiruošusi išvažiuoti į Italiją, pažadėjo remti tėvus. Ji, beje, pasirašė nuomos sutartį su buto savininkais ir pradėjo siųsti pinigų už nuomą. Iš pradžių Blažaičiai vargais negalais vertėsi. Jų pensijos pakako susimokėti už komunalines paslaugas. Kai pablogėjo Blažaitienės sveikata, pinigų ėmė stigti, o skolos vis didėjo. Dukrai norėjosi, kad tėvai gyventų taupiau. Kai jai gimė sūnus, mamą pasikvietė į Italiją. Blažaitienė, nors ir sirgdama, ryžosi aplankyti dukrą ir vienintelį vaikaitį. Kai grįžo namo, jos sveikata dar pablogėjo. Blažaitis išnuomotame kambaryje liko vienas. Dukra perspėjo, kad daugiau nebesiųs savininkui nuomos pinigų, ir pradėjo bylą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu.

Dvi ekspertizės

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas patenkino Monikos prašymą ir pripažino jos tėvą neveiksniu. Ekspertai konstatavo lėtinį psichikos sutrikimą. Tokių duomenų nepakako įvertinti, ar Blažaitis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Buvo paskirta papildoma ekspertizė. Šį kartą tas pats ekspertas konstatavo, kad Blažaitis negali suprasti savo veiksmų reikšmės. Prieštaringi vertinimai paskatino Blažaitį pateikti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį atnaujinti civilinę bylą ir paskirti stacionarią teismo ekspertizę. Tad kol kas byla sustabdyta.

Teismo posėdžiai, kova dėl savo teisių iš senyvo žmogaus atėmė daug jėgų, jam sušlubavo širdis. Blažaitis įsitikinęs, kad dukra nori pripažinti jį neveiksniu dėl to, kad nereikėtų teikti materialinės pagalbos.

Pernai jis kreipėsi į teismą prašydamas, kad jam būtų priteistas išlaikymas. Tarp dukters ir tėvo susiklostė įtempti santykiai. Blažaitis teisme sutiko, kad būtų paskirta stacionarinė ekspertizė. "Aš tikrai galiu pasirūpinti savimi. Netgi dirbti galėčiau. Pripažinimas manęs neveiksniu apribotų visas mano galimybes. Net negalėčiau laisvai lankyti žmonos. Manau, ir man, ir jai tai būtų didelė trauma", - tikino Blažaitis.

Sesuo nepalaiko brolio

Blažaitis prisipažino turįs seserį, tačiau ji palaiko išvykusios dukters požiūrį. "Lietuvos žinių" paklausta, ar imtųsi globoti brolį, Blažaičio sesuo Laima Blažaitytė atsakė piktai ir neigiamai. Ji patvirtino, kad Blažaičiai buvo pradėję verslą, bet dėl nesėkmių ir šeimos prarasto buto ji kaltino brolį.

Pasak Blažaitytės, brolio reikalavimai ieškoti dukros paramos nepagrįsti. "Tegu įrodo, kad yra protingas, ir pats pasirūpina savimi", - piktinosi sesuo. Ji su užuojauta prašneko apie Blažaičio žmoną Vidą. Tačiau paklausta, ar aplanko ligonę, atrėžė, kad daugiau šia tema nenori kalbėti, nes jai pakilo kraujospūdis.

UAB "Senevita", kur gydoma ir slaugoma Blažaitienė, skyriaus vedėja Loreta Pauliukonienė sakė, kad pastaruoju metu vyras ligonę lanko rečiau.

Užburtame rate

Advokatas Rimas Kalkys nori padėti Blažaičiui. "Pavyko pasiekti, kad byla būtų atnaujinta. Mano ginamasis turi pasistengti įtikinti ekspertus, kad suvokia savo veiksmų reikšmę. Teisme klausiau vieno eksperto, ar jis galėtų Blažaitį pripažinti neveiksniu. Atsakė - ne. Tokių žmonių kaip mano ginamasis yra daug. Jie gyvena ir dirba tarp mūsų. Blažaitis linkęs bendrauti su kitais žmonėmis, jis rūpinasi savimi, jaučia atsakomybę dėl žmonos. Juk jis pasiligojusią moterį globojo beveik 10 metų. Tikra žodžio prasme - už rankos vedžiojo. Dabar jo padėtis tragiška. Jis neturi, kur gyventi, nes jį varo iš buto. Duktė nenori mokėti buto nuomos ir siekia, kad tėvas būtų pripažintas neveiksniu. Tada jai nebereikėtų juo rūpintis. Vakarų šalyse neskubama žmonių uždaryti į psichoneurologinius slaugos namus, net ir tada, jeigu jie nėra visai sveiki. Bet Lietuvoje dar neužmiršti stalininiai metodai. Jei esi kiek kitoks, sodina už grotų. Tuo ir naudojasi neatsakingi vaikai", - teigė advokatas.

Išeities paieška

Dramatiškoje padėtyje atsidūręs Blažaitis prisipažino, kad ir jo sveikata prastėja. "Man tikrai kartais atrodo, kad visi aplinkui priešai, jaučiuosi užspeistas į kampą. Labai apmaudu, kad pas mus neįteisinta eutanazija. Bet pats prieš save rankos tikrai nepakelsiu", - sakė nevilties apimtas žmogus.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotoja Marija Kajėnaitė, dalyvavusi apylinkės teisme, irgi prašė nustatyti tikrą Blažaičio psichikos būklę. Teismas jos siūlymą atmetė. Kajėnaitės įsitikinimu, jeigu asmuo sugeba savarankiškai gyventi, nedera priimti drastiškų sprendimų. Ji sakė, kad Blažaičio problemą dėl būsto galima išspręsti. "Šiuolaikiškai įrengti Nakvynės namai priimtų tvarkingą padorų gyventoją, suteiktų už nedidelį mokestį atskirą kambarį", - teigė socialinė darbuotoja.

Tik nepaprastais atvejais

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas pabrėžė, kad neveiksnumo pripažinimas turėtų būti ypatingas atvejis. "Kai žmogus tampa itin pavojingas kitiems ir sau, tada galima kalbėti apie jo neveiksnumą. Pas mus ši procedūra labai palanki tiems, kurie nori užvaldyti kito asmens turtą ar atsikratyti nepageidaujamo žmogaus. Pirmiausia reikėtų pakeisti Civilinio kodekso proceso straipsnį. Ten parašyta, kad neveiksnumui nustatyti pakanka eksperto išvados. Teisme toks pilietis gali ir nedalyvauti. Vadinasi, iš jo atimta gynybos teisė. O teismai remiasi tik ekspertais. Tačiau turėtų ir teismas daryti išvadą, ar tas žmogus supranta savo veiksmų reikšmę, ar sugeba juos valdyti", - sakė teisininkas.

Jo įsitikinimu, neveiksnumo nustatymas - žiaurus sprendimas. "Toks žmogus ne tik praranda pilietines, politines, socialines, ekonomines teises. Jis net negali kreiptis į teismą, kad jį vėl pripažintų veiksniu. Kitaip tariant, toks sprendimas reiškia mirties nuosprendį piliečiui, jį pilietiškai nužudo", - teigė Čilinskas, įsitikinęs, kad neveiksnumas yra baisiau ir blogiau nei nuteisti žmogų kalėti iki gyvos galvos. Kalėjime atsidūręs žmogus bent nepraranda kitų piliečio teisių.

"Nėra pas mus ir globėjų kontrolės. Teismai paprastai globėjais paskiria priešiškai nusiteikusius vaikus, kai šie prašo pripažinti neveiksniais savo tėvus ar artimuosius. Toks žmogus vėl tampa beteisiu įkaitu", - teigė Čilinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"