TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantai šaukiasi lietuvių kunigų

2013 11 04 6:00
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Didėjant užsienyje įsikūrusių tautiečių bendruomenėms, auga ir lietuvių dvasios ganytojų poreikis. Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK) svetur įsikūrusių lietuvių sielovadai skiria daug dėmesio, tačiau sunkumų kelia dvasininkų stygius, jų užimtumas, aktualūs ir finansiniai klausimai.

Per pastarąjį LVK plenarinį posėdį aptarnauti tautiečių bendruomenes užsienyje buvo paskirti keli lietuviai dvasininkai. Briuselio lietuvių kapelionu paskirtas kunigas Linas Baltrušaitis, o Amsterdamo lietuvių kapelionu – monsinjoras Žydrūnas Vabuolas. LVK taip pat perduotas Stokholmo lietuvių bendruomenės prašymas dėl lietuvio kunigo atvykimo. Svarstytos ir sielovados Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijoje ir jos apylinkėse perspektyvos.

LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas Putrimas teigė, kad sulaukiama nemažai bendruomenių prašymų paskirti jiems tautiečius kunigus. Ypač tai aktualu įsikūrusiesiems Europos šalyse.

Laukia kunigo

Lietuvių bendruomenės Švedijoje valdybos pirmininkė Rūta Miklovienė pasakojo, kad paskirti tautietį kunigą prašoma, nes šioje šalyje nėra lietuvių kunigų. Anksčiau Stokholme dirbo Vatikano diplomatas monsinjoras Rolandas Makrickas, kuris vietos lietuviams laikydavo šv. Mišias. Į jas, R.Miklovienės teigimu, paprastai susirinkdavo nuo 30 iki 100 lietuvių. Kunigui sugrįžus į Vatikaną, susidarė lietuviškos pastoracinės veiklos vakuumas.

Pasak R.Miklovienės, Švedijos lietuviai, kurių pagal oficialią statistiką vien Stokholme gyvena apie 8-9 tūkst., pageidauja, kad tautietis kunigas atvyktų ir laikytų mišias per didžiąsias šventes: Kalėdas, šv. Velykas. Būtent lietuviui katalikui kunigui atlikti išpažintį ar gimtąja kalba klausytis šv.Mišių daug emigrantų nori, nes ne visi moka švedų ar kitą užsienio kalbą.

R.Miklovienė tikisi, kad LVK patenkins prašymą ir į Stokholmą paskirs kapelioną. Kol kas bendruomenė susitarė su pranciškonų kunigu, kuris jau turėjo laikyti pirmąsias šv. Mišias per Vėlines.

Pakanka vienų mišių

Kai kurios bendruomenės verčiasi be nuolatinio kapeliono. Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen pasakojo, kad 2010 metais mirus ilgamečiam kapelionui kunigui Jonui Juraičiui šioje šalyje įsikūrę lietuviai liko be tautiečio ganytojo. Jis kartą per metus - Vasario 16-osios proga laikydavo lietuviškas šv. Mišias. „Jis buvo prisišaukiamas. Jeigu reikėdavo laidotuvėms, krikštynoms ar šventinimui - jis buvo čia, šalia“, - pabrėžė J.Caspersen.

Šv. Mišių Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga tradiciją Šveicarijos lietuviai išsaugojo ir po kapeliono mirties. Laikyti jas dabar kviečiamas monsinjoras Petras Šiurys, Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius.

„Kol nėra didesnio poreikio, problemą sprendžiame taip, - sakė J.Caspersen. - Neseniai net iš Prancūzijos, iš pasienyje gyvenančios lietuvės gavome paklausimą apie nuolatines mišias. Tačiau tokie kreipimaisi - vienetiniai, tad dar nepuolame reaguoti“.

Suburia draugėn

Prelatas E.Putrimas aiškino, kad svetur gyvenantys tautiečiai jaučia didelį poreikį priklausyti kraštiečių bendruomenei. „Kalbu apie bendruomenę plačiąja prasme: parapijinę, katalikišką lietuvių bendruomenę. Mūsų išeivija nuo pat emigracijos pradžios sukosi aplink lietuviškas parapijas arba, jei jų nebūdavo, lietuviškas misijas - ten, kur kunigas atvyksta į paskirtą vietinę parapiją“, - teigė jis. Prelatas priminė, kad šalyse, į kurias anksčiau buvo gausiai emigruojama, ypač Šiaurės Amerikoje, įkurta daug lietuviškų parapijų. Europoje vienintelė lietuviška parapija veikia Londone.

Lietuvių bendruomenės užsienyje, kviečiančios atvykti tautiečius kunigus, anot E.Putrimo, siekia dvasinio peno. „Dalis mūsų krikščioniško tikėjimo tapatybės yra religingumas. Tai - tikėjimo išraiška, kurią išreiškiame socialine dimensija: susiburdami, bendraudami, melsdamiesi, dirbdami kartu. Ne paslaptis, kad mūsų žmonės ypač vertina tai, kad po mišių gali susieiti, pabendrauti“, - dėstė kunigas. Jis pažymėjo, kad dalis užsienyje gyvenančių lietuvių į vietines bažnyčias neina dėl kalbos ir kultūros skirtumų.

E.Putrimas pasakojo, kad Toronte, Kanadoje, kur jis gyvena, yra dvi lietuviškos katalikiškos ir viena evangelikų parapija. „Katalikiškose parapijose po mišių yra ragaujami lietuviški valgiai. Juokaudamas vis sakau, kad Šventoji Dvasia ir cepelinų garai stiprina mūsų parapijinę veiklą“, - šyptelėjo dvasininkas. Filadelfijoje (JAV) prie lietuviškos parapijos veikia sekmadieninė lituanistinė mokykla. Los Andžele po lietuviškų mišių tautiečiai rengia paminėjimus, pasibuvimus.

Esama sunkumų

E.Putrimas pažymėjo, kad LVK daug dėmesio skiria užsienio lietuvių sielovadai. Jo skaičiavimais, kituose kraštuose dirba apie 50 lietuvių dvasininkų. Svetur veikia maždaug 65 lietuviškos parapijos ar misijos.

Tačiau E.Putrimas atkreipė dėmesį, kad šioje srityje susiduriama su problemomis, pirmiausia - kunigų stoka. Po Antrojo pasaulinio karo buvo labai daug lietuvių kunigų ir vienuolių išeivijoje. Jie labai stiprino mūsų tautiečių bendruomenes. „Dabar to nėra. Per okupaciją, 60 metų trukusį sovietmetį, Lietuva nepajėgė užauginti pakankamai naujų pašauktųjų, kurie atsilieptų į visus poreikius“, - aiškino jis.

E.Putrimas sakė, kad sudėtinga rasti kunigą, kuris išlaikydamas savo atsakomybę aptarnauti tikėjimo brolius ir seseris Lietuvoje dar vyktų į užsienį rūpintis pastoracine veikla. Ne mažiau aktualūs ir finansiniai klausimai: ar bendruomenė išgalės apmokėti kunigo kelionę į užsienį, kas padengs jo apgyvendinimo išlaidas.

Turi įsitraukti pasauliečiai

E.Putrimas pasakojo, kad kai kurios užsienio lietuvių bendruomenės verčiasi ir be tautiečių kunigų. Pavyzdžiui, lietuviškose parapijose Pietų Amerikoje: Buenos Airėse ir Rosarijuje (Argentina), Montevidėjuje (Urugvajus) ir San Paule (Brazilija) tarnavę tautiečiai dvasininkai mirė. Dabar šv. Mišias ten atnašauja vietinis kunigas, o lietuviai gieda, skaito Šv. Rašto ištraukas lietuviškai.

E.Putrimas pažymėjo, kad apie užsienio lietuvių sielovadą, pastoracinę veiklą būtina kalbėti plačiąja prasme. Į šią veiklą turi įsitraukti ir pasauliečiai: vietos lietuvių organizacijos, apylinkių lietuvių bendruomenės, valdybos nariai, mūsų šalies diplomatai, garbės konsulai. „Pastoracinė veikla - ne tik mišių lankymas, bet ir galimybė išgyventi savo lietuviškas religines tradicijas, katekizuoti ir evangelizuoti vaikus bei suaugusiuosius“, - pabrėžė prelatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"