TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantai taupo lietuviškuose autoservisuose

2013 07 15 8:11
Lietuvių emigrantai savo krašto autoservisuose automobilius dažniausiai remontuoja vasarą, prasidėjus atostogoms. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Užsienyje dirbantys, tačiau Lietuvos pilietybę išsaugoję tautiečiai į Tėvynę dažnai grįžta pasinaudoti odontologų paslaugomis, nes mūsų krašte jos pigesnės. O pigūs lietuviški autoservisai periodiškai atvilioja ir tuos emigrantus, kurie nuolat dirba Norvegijoje ar Didžiojoje Britanijoje ir važinėja nuosavais automobiliais.

Norvegijoje dirbantis Alytaus gyventojas 31-erių Aimantas (pavardė redakcijai žinoma – aut.) savo naudotą "Opel Vectra" į gimtajame mieste esantį autoservisą parvaro vienąkart per metus - dažniausiai vasarą. Pažįstamas meistras mašiną sutvarko taip, kad ši gali be didesnių gedimų važinėti metus – iki kitos vasaros.

Aimanto pastebėjimu, šitaip elgiasi dauguma nuosavais automobiliais į Norvegiją dirbti išvažiuojančių lietuvių. Priežastis paprasta – Norvegijoje suremontuoti mašiną kainuoja fantastiškus pinigus. "Ten automobilį remontuojame tik kraštutiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei kelyje subyra lankstinė jungtis, sudyla rato guolis ar nutrūksta kuris nors variklio diržas. Tokiu automobiliu parvažiuoti į Lietuvą jau neįmanoma, todėl tenka plačiai atverti piniginę Norvegijos meistrams", - sakė LŽ pašnekovas.

Važinėti automobiliu - sudėtinga

Aimantas spėjo, kad kol kas nėra daug Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje dirbančių lietuvių, kurie į svečias šalis pelnytis geresnio duonos kąsnio važiuoja automobiliais, nes dauguma vadinamųjų ekonominių emigrantų skraido lėktuvais. „Galbūt automobiliais uždarbiauti vyktų ir daugiau tautiečių, tačiau daugumą uždarbio požiūriu patrauklių valstybių nuo Lietuvos skiria jūros, todėl kelionė mašina tampa nepatraukli. Pavyzdžiui, automobiliu vykdamas į Norvegiją, pirmiausia iš Klaipėdos ar Rygos jūrų uostų per Baltijos jūrą keltu plaukiu į Švediją, o kirtęs šią šalį pasiekiu tikslą. Tikrai ne kiekvienam emigrantui toks kelias prie širdies, juolab kad šiandien ir kelionės lėktuvu centus kainuoja. Bet ir ta nedidelė dalis tautiečių, važinėjančių uždarbiauti automobiliais, grįžę į Lietuvą mūsų autoservisams turėtų sunešti nemažai pinigų“, - svarstė alytiškis.

Naudojasi nelegalų paslaugomis

Aimanto teigimu, Norvegijoje labai sunku rasti vadinamąjį garažinį autoservisą, kurių pilna Lietuvoje ir kuriuose remontuoti mašiną kainuoja pigiau. "Ten tokių nelegalių autoservisų labai mažai. Dažniausiai jų savininkai yra arba mūsų tautiečiai, arba lenkai. Kaip ir Lietuvoje, remontuoti automobilį garažiniame servise Norvegijoje kainuoja pigiausiai", - dėstė LŽ pašnekovas.

Anot jo, Norvegijoje veikiančių tokių autoservisų kainos yra maždaug trečdaliu didesnės nei Lietuvoje. "Kartą trūko mano automobilio pagrindinis variklio diržas. Mašiną viename Norvegijos garaže sutaisė greitai, o už remontą paklojau lietuviškais pinigais apie 1,5 tūkst. litų. Beje, diržą turėjau pats. Lietuvoje panašus remontas turint nuosavą detalę būtų kainavęs apie tūkstantį litų", - kalbėjo Aimantas.

Tačiau, LŽ pašnekovo tvirtinimu, jei jis būtų nusprendęs pagrindinį variklio diržą keisti legaliame norvegų autoservise, už darbą būtų tekę pakloti mažiausiai 4,5 tūkst. litų. "Mažiausiai!" - atkreipė dėmesį Norvegijoje nuolatinį darbo leidimą dirbti turintis Alytaus gyventojas.

K.Tubutis sako, kad Lietuvos automobilių servisai iš užsienyje dirbančių emigrantų daug neuždirba. /LŽ archyvo nuotrauka

Iš emigrantų – maža naudos?

"Dar brangesnės yra firminių Norvegijos autoservisų paslaugos, - pasakojo Aimantas. - Vienąkart atsirado problemų dėl "Opel Vectra" signalizacijos jutiklio. Niekur kitur, išskyrus firminį gamintojo autoservisą, detalės nebuvo įmanoma rasti. Tenai pakeitė jutiklį per pusvalandį. Tačiau už trisdešimties minučių darbą buvau priverstas paploninti piniginę 800 norvegiškų kronų, o tai atitinka maždaug 350 lietuviškų litų. Tai brangu netgi norvegiškais mastais."

"Tik užsukęs į tikrą vakarietišką autoservisą lietuvis sužino, kiek iš tikrųjų kainuoja vietos meistro paslaugos. Tarkim, žinome, kad Norvegijoje jos mažiausiai dešimt kartų brangesnės nei Lietuvoje. Todėl į užsienį reguliariai dirbti važinėjantiems emigrantams iš tikrųjų labiausiai apsimoka remontuoti savo mašinas Lietuvoje", - dienraščiui LŽ sakė didžiausio Baltijos šalyse autoservisų tinklo "Kemi" savininkas Kęstutis Tubutis.

Kita vertus, jis skaičiavo, kad bent jau kol kas Lietuvos automobilių servisai iš užsienyje dirbančių emigrantų daug neuždirba. "Visų pirma sunku atskirti lietuvį, dirbantį Norvegijoje, nuo to, kuris ten nedirba. Jeigu automobilį atvežęs emigrantas kalbėtų norvegiškai, būtų kita šneka. Tačiau jie kalba lietuviškai. Vis dėlto mūsų meistrai išmoko atskirti užsienyje dirbančius vairuotojus. Ir pastebi, kad jų nėra daug ir reikšmingai mūsų apyvartos nepadidina", - pasakojo verslininkas.

K.Tubučio tvirtinimu, vasarą savo automobilius susirengusių paremontuoti emigrantų iš tikrųjų pagausėja. Tačiau "Kemi" autoservisų tinklui kur kas patrauklesni ruduo ir pavasaris. "Pavasarį visi automobilininkai po žiemos sezono ruošia savo plieninius žirgus vasarai. Metų pabaigoje valstybinės įstaigos eikvoja savo biudžetus, tarp jų – ir automobilių parko remontui. Mums svarbi ir kiekvieno mėnesio pradžia, nes tuomet dauguma lietuvių gauna atlyginimus ir atvažiuoja į dirbtuves paremontuoti savo automobilių", - sakė autoservisų tinklo savininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"