TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantams grįžti padės nuotolinis mokymas

2014 10 25 6:00
mbuu.com nuotrauka

Kone ketvirtadalis po pasaulį išsisklaidžiusių ir nuotoliniu būdu Lietuvos mokyklose besimokančių jaunuolių neprisitaiko prie tokio metodo. Tačiau baigusieji šį mokymosi kursą ir sėkmingai išlaikę egzaminus mūsų šalies aukštosiose mokyklose gali studijuoti specialybes, į kurias stojant reikalaujama lietuvių kalbos egzamino rezultato.

Nuotolinio mokymo metodą šiais mokslo metais taiko daug Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Pasitelkę informacines technologijas per atstumą mokosi beveik 2 tūkst. moksleivių, kurių amžius – nuo 6 iki 45 metų. Juos mokantys pedagogai pabrėžia, kad nuotolinis mokymasis labiau nei gabumų reikalauja drausmės, savarankiškumo ir valios. Lietuvos piliečiams toks mokymas nieko nekainuoja, o valstybei vieno moksleivio ugdymas nuotoliniu būdu atsieina apie 3 tūkst. litų per metus.

Leidžiama ne visiems

Nuotolinio mokymo metodą pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti Vilniaus Ozo gimnazija. Jos direktorius Albinas Daubaras pasakojo, kad pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatus mokytis nuotoliniu būdu gali emigrantai ir jų vaikai, gyvenantys bet kurioje pasaulio vietoje. „Lietuvoje tokiu būdu gali mokytis tik tie, kurie turi sveikatos problemų, taip pat besilaukiančios ir vaikus auginančios moterys. Neabejoju, kad esant galimybei nuotolinio mokymosi metodą rinktųsi ir daugiau moksleivių. Bet jeigu jie nepriklauso minimoms kategorijoms, privalo lankyti bendrojo lavinimo mokyklas“, - LŽ aiškino A. Daubaras.

Albinas Daubaras: „Lietuvoje nuotoliniu būdu gali mokytis tik tie, kurie turi sveikatos problemų." /Asmeninio albumo nuotrauka

Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra parengtas nuotolinio mokymo kursas, pritaikyta metodika ir vyksta mokymas aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose ir dvyliktose klasėse. Pamokos interaktyvios, mokinių darbai vertinami ir recenzuojami komunikuojant elektroniniu paštu ir per skaipą. E. pamokose gausu vaizdo ir garso medžiagos, savikontrolės ir kontrolinių darbų testų, papildomų žiniatinklio (interneto) adresų.

Šiuo metu Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi daugiau kaip 650 moksleivių, gyvenančių 35 pasaulio valstybėse. Dauguma jų, anot direktoriaus, įsikūrę tose vietose, kur esama nemažai lietuvių emigrantų: Anglijoje, Airijoje ir Norvegijoje. Ozo gimnazijos mokinių taip pat yra Kinijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Kosta Rikoje ir kitose pasaulio valstybėse. Du trečdaliai jų pagal mūsų šalies bendrojo ugdymo programą mokosi išimtinai lietuvių kalbos. Baigusieji šį mokymosi kursą ir sėkmingai išlaikę egzaminus, pasak direktoriaus, Lietuvos aukštosiose mokyklose gali studijuoti specialybes, į kurias stojant reikalaujama lietuvių kalbos egzamino rezultato.

Turtingų šalių metodas

A. Daubaras teigė, jog inovatyvų nuotolinio mokymo metodą taiko ekonomiškai labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės. Europoje daugiausia besimokančiųjų nuotoliniu būdu yra Skandinavijos šalyse. Direktorius pabrėžė, kad tie, kurie mokosi per atstumą, išmoksta atsirinkti reikalingiausią informaciją, ugdo reakciją. „Mokytis nuotoliniu būdu tikrai nelengva. Tai liudija faktas, kad bene ketvirtadalis pradėjusiųjų tokius mokslus jų nebaigia“, - kalbėjo A. Daubaras.

Mokyti moksleivius nuotoliniu būdu ėmėsi ir Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Akmenės suaugusiųjų mokymo centras, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija bei Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras. Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas minėjo, kad jų mokykloje šiuo metodu daugiausia mokoma Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių. Bet tarp moksleivių yra ir įvairių Lietuvos vietovių gyventojų, kuriems sveikata ar gyvenimo aplinkybės neleidžia lankyti įprastos mokyklos. Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi per 30 devintų-dvyliktų klasių mokinių. „Daugelis jų turi motyvaciją mokytis, tad šis procesas vyksta sklandžiai“, - tikino V. Kantauskas.

Reikia pastangų

Antrus metus nuotolinį mokymo principą taikančio Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorė Irena Dukštienė sakė, kad jį paprastai renkasi pilnamečiai 18-45 metų moksleiviai. Šiame centre, kaip ir kitose nuotolinį mokymą teikiančiose mokyklose, mokosi lietuviai, išvykę laikinai gyventi į Airiją, Angliją, Norvegiją, taip pat Klaipėdos apskrities gyventojai. Anot direktorės, pamokos per atstumą vyksta vakarais, kasdien – po 4-6. „Mokomasi visų bendrojo lavinimo dalykų, išskyrus kūno kultūros ir muzikos“, - teigė mokyklos vadovė. Ji pabrėžė, kad tai pažangus mokymosi būdas, bet ne visiems įkandamas dėl asmeninių savybių – valios, mokėjimo planuoti laiką ir gebėjimo mokytis savarankiškai stokos.

Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro pedagogai ketverius metus rengėsi mokyti moksleivius nuotoliniu būdu. „O dabar mes konsultuojame kitų mokyklų mokytojus, mokome juos dirbti per nuotolį“, - kalbėjo I. Dukštienė. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje yra daug mokyklų, kurios tokiu būdu moko po vieną kitą mokinį, bet masinis moksleivių mokymas per atstumą suteiktas tik penkioms šalies ugdymo įstaigoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"