TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantės: arba pavardė, arba pilietybė

2016 10 12 6:00
Už airio ištekėjusiai moteriai atsisakoma pakeisti pasą dėl jos pavardėje esančio apostrofo. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Emigracijoje gyvenančios ir už užsieniečių ištekėjusios moterys kartais verčiamos rinktis arba Lietuvos pilietybę, arba vyro pavardę, jeigu joje esama kokių nors nelietuviškų rašmenų.

„Lietuvos žinių“ kalbinta kaunietė Liucija Butkienė tikino, kad jos dukra, gyvenanti Airijoje ir ištekėjusi už airio, veikiausiai turės atsisakyti Lietuvos pilietybės, jei norės išsaugoti vyro pavardę ir šeimą. Ir visai ne dėl kokių nors politinių, etninių ar kitokių pažiūrų, bet dėl Lietuvos įstatymuose įtvirtintos pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarkos.

Vargas dėl apostrofo

„Dukros vyro pavardė – O'Reilly. Netrukus jai reikės keistis lietuvišką pasą. Tačiau dokumento su šia pavarde ji gauti negalės, nes nėra tokio lietuviško rašmens kaip apostrofas. Taip man išaiškino Kauno valdininkai“, – pasakojo moteris.

Anot L. Butkienės, jei Lietuvos valdininkai iš tiesų nesutiks išduoti dukrai asmens dokumentų su jos priimta vyro pavarde, šiai tiesiog neliks kito pasirinkimo, kaip tik dėl apostrofo atsisakyti Lietuvos pilietybes. „Dėl tokio žingsnio bus labai gaila ir man, ir dukrai, bet kitos išeities nematome“, – pabrėžė L. Butkienė.

Pagal įstatymo raidę

Kaip tvirtinama Vidaus reikalų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus „Lietuvos žinioms“ pateiktame paaiškinime, ši institucija neturi duomenų, kad kas nors būtų atsisakęs Lietuvos pilietybės dėl to, jog asmens dokumentuose būtų reikalaujama užsienietišką sutuoktinio pavardę įrašyti transkribuotą.

„Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nustato, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 metų sausio 31 dienos nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“, – aiškino ministerijos atstovai.

Be to, Lietuvos piliečiui sudarius santuoką su užsienio piliečiu, ši santuoka pirmiausia turi būti apskaityta teisės aktų nustatyta tvarka. Tai daro civilinės metrikacijos įstaigos pagal Civilinės metrikacijos taisykles.

Sprendžia teismuose

Keisti pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose tvarką gali tekti ne tik dėl dažnėjančių prašymų įrašyti dokumentuose nelietuviškai skambančią pavardę, bet ir dėl teismų sprendimų. Europos žmogaus teisių fondas pranešė, kad pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Adomo Mickevičiaus proproanūkio bylą, nusprendė panaikinti Migracijos valdybos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pasą nepilnametei Alexiai Gorecki-Mickiewicz. Mergaitė jau 11 metų gyvena Lietuvoje ir visuose registruose, mokykloje, sveikatos įstaigose yra identifikuojama pagal originalų asmenvardį, nes jai gimus Lietuva be menkiausių keblumų išdavė tiek lietuvišką gimimo liudijimą, tiek lietuvišką pasą su x ir w. Tačiau pasibaigus paso galiojimui Lietuva nusprendė nebeišduoti naujo dokumento, kol vaikas nepakeis vardo ir pavardės.

Valdžios institucijas santuokos ir vaiko gimimo liudijimuose įrašyti originalias pavardes yra įpareigojęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Jis nagrinėjo lietuvės, ištekėjusios už Nyderlandų piliečio, bylą dėl pavardės Ouwens.

Ona Valiukevičiūtė.

Yra kaip yra

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Ona Valiukevičiūtė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kol kas keisti Lietuvos įstatymus, kad panašios darybos pavardės būtų rašomos lietuviškuose dokumentuose jų nelietuvinant, nenumatyta. Be to, net komisijoje tokia tema nebuvo nagrinėjama. Mat prieš kurį laiką svarstant, kaip lietuviškuose dokumentuose turėtų būti rašomos nelietuviškos pavardės, Seime buvo apsispręsta nelietuviškų rašybos ženklų neįsileisti, išskyrus w, nes tokia raidė Lietuvoje rašyta prieškariu.

Anot parlamentarės, w labai populiari lenkiškose ir vokiškose pavardėse. Jas su šia raide turi ir dažna moteris, ištekėjusi už tų tautybių vyrų. Tačiau dėl kitokių ženklų naudojimo lietuviškose pavardėse Seimas net nediskutavo.

„Šios kadencijos parlamentas buvo apsisprendęs elgtis būtent taip. Gal naujos kadencijos Seimas bus liberalesnis ir ne taip griežtai pažvelgs į tokių pavardžių rašymą lietuviškuose dokumentuose“, – svarstė O. Valiukevičiūtė.

Problema išsprendžiama

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) dar 2014 metų rugsėjį pasiūlė naujovę – atsižvelgiant į naujas realijas, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę priėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Todėl kalbos sergėtojams patiems buvo įdomu, kodėl Lietuvos valdininkai atsisako į lietuvišką pasą įrašyti pavardę O'Reilly.

Anot VLKK vyriausiosios specialistės Aistės Pangonytės, apostrofas yra kur kas paprastesnis dalykas nei raidė w, dėl jo rašymo mūsų šalyje neturėtų kilti jokių problemų ir net diskusijų. „Lietuvoje apostrofai rašomi angliškose ar kitose pavardėse jau ne vienus metus. Užtenka pavartyti bibliotekų katalogus“, – tvirtino ji. Komisijos atstovės teigimu, šiuo atveju apostrofo dokumentuose nebent negalima rašyti tik dėl kokių nors techninių kliūčių.

Pasak A. Pangonytės, civilinės metrikacijos skyriai dėl apostrofų rašymo asmens dokumentuose bėdų neturi, nes pavardžių rašymo taisyklės to nedraudžia. Tačiau problemų kyla Gyventojų registrui. Jo naudojama sistema pavardes su apostrofu pripažįsta tik ne Lietuvos piliečiams, tuo metu mūsų valstybės piliečių pavardžių su apostrofu – ne. Jos privalo būti be šio ženklo.

„Gyventojų registro tarnyba yra Registrų centro padalinys, kuris pavaldus Teisingumo ministerijai. Iš jos specialistų sulaukėme pranešimo, kad šis sistemos programinis nesklandumas bus ištaisytas. Tikėkimės, tai ilgai netruks“, – kalbėjo A. Pangonytė.

Viltis – naujasis Seimas

Vilčių, kad naujos kadencijos Seimas labiau atsižvelgs į dabarties iššūkius ir išeivijoje gyvenančių Lietuvos piliečių problemas, nepraranda Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Ji „Lietuvos žinioms“ sakė, kad nelietuviškų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose klausimas aktualus ne tik Lietuvoje gyvenantiems kitų tautybių asmenims, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams.

„Tikiuosi, naujos kadencijos Seime prie tų dalykų bus grįžta. Ne tik dėl pavardžių rašymo, bet ir dėl dvigubos pilietybės, net balsavimo užsienyje tvarkos“, – sakė V. Bandis. Ji pažymėjo, kad nevienodos pavardės tėvų asmens dokumentuose vėliau sukelia problemų jų vaikams. Todėl reikėtų rasti kompromisinį sprendimą, kuris tenkintų tiek Lietuvos piliečių teisėtus lūkesčius, tiek siekius apsaugoti lietuvių kalbą nuo svetimų kalbų įtakos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"