TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantų srautas - ne tik Lietuvos rūpestis

2006 08 11 0:00
"Išvažiavusi į užsienį Lietuvai esu dar naudingesnė, negu būdama joje", - sako Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkė Dalia Henke.
Autoriaus nuotrauka

Statistikos duomenimis, per pastaruosius penkiolika metų į užsienį emigravo apie pusė milijono Lietuvos gyventojų. Išeivius vienijančioms organizacijoms nėra lengva juos "prisijaukinti".

Protų ir talentų nutekėjimo iš Lietuvos tema jau seniai linksniuojama eilinių tautiečių ir aukštų politikų. Apie vis didėjančią emigracijos bangą LŽ kalbėjosi su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) vicepirmininke, pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nare Dalia Henke.

- Lietuvą pastaruoju metu palieka daugiausia jauni žmonės. Kuo jie jums ypatingi?

- Jaunų emigrantų iš Lietuvos, ypač Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse tiek padaugėjo, kad PLJS tenka iš esmės keisti savo veiklą - prisitaikyti dirbti visiškai naujomis sąlygomis ir su kitokiais žmonėmis.

Juk Lietuvą neseniai palikęs ir paliekantis jaunimas yra kitoks, negu, tarkime, JAV, Kanadoje ar Australijoje gyvenanti trečioji ar ketvirtoji lietuvių karta. Pastarieji ekonomiškai apsirūpinę gerai ir tvirtai stovi "ant žemės", tad juos labiausiai domina, kaip išsaugoti lietuviškumą, neprarasti lietuvių kalbos įgūdžių.

Ką tik iš Lietuvos išvykusiam jaunimui svarbu kitkas - kaip greičiau ir daugiau užsidirbti, "atsistoti ant kojų". Lietuviškumo, lietuvių kalbos jie nesureikšmina, net priešingai - stengiasi to neafišuoti, o kuo greičiau integruotis į tos šalies, kurion atvyko, gyvenimą, nes nuo to neretai priklauso darbas, karjera ir materialinė gerovė.

PLB ir PLJS misija - juos įtikinti, kad vargas tam, kuris pamiršta savo šaknis, savo tautiškumą ir savo gimtąją kalbą. Jog ne tik verta, bet ir būtina leisti savo vaikams lankyti lietuviškus darželius ir mokyklas, kur jie būtų mokomi lietuvių kalbos.

- Teko girdėti išvažiavusių lietuvių patarimų tiems, kurie dar tik rengiasi išvažiuoti: kai būsite užsienyje, tik neprasidėkite su lietuviais. Išgirsite kalbant lietuviškai - skubėkite šalin. O jūs nebijote eiti prie treninguotų mūsų žaliūkų užsienyje?

- Nebijau. Užkalbinu, pasakau, kur galima rasti daugiau žemiečių, paagituoju leisti vaikus į lietuviškas mokyklas ir t.t. Nes neretai būna - jau dešimt metų gyvena lietuvis kitoje šalyje, o nežino, kad yra Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Beje, mūsų šalies ambasados užsienyje galėtų emigrantams daugiau žinių suteikti apie šias organizacijas.

- Tačiau emigracijos banga į užsienį išplovė nemažai ir Lietuvos reputaciją užsienyje sumenkinusių žmonių, net nusikaltėlių.

- PLB bei PLJS atviros ir tokiems - kas žino, gal jiems kaip tik čia šansas atsitiesti? O dėl sugadintos reputacijos, tai iš tiesų ne veltui mūsų organizacijos dabar svarsto, kaip pagerinti lietuvių, Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Bet tai turi ne mažiau rūpėti ir Lietuvos instancijoms.

- Vieni smerkia emigrantus - esą kokie jie nekantrūs, negali šiek tiek pakentėti, kol laisva Lietuva sustiprės ir visiems gyventi taps gera, o kiti dėl masinės emigracijos nemato jokios problemos - dar geriau, jog Lietuva, lietuviai plinta po pasaulį. O jūs?

- To nebeuždrausi, juk demokratijos laikai. O ir kam drausti - pamatyti pasaulio, pakeliauti, išbandyti save svetur, užmegzti ryšių naudinga ir įdomu, ypač jaunimui. Be to, kodėl žmogus turi būti ten, kur jam ekonomiškai neapsimoka ar valdžia nepatinka? Bet pareguliuoti emigracijos srautą gal ir būtų gerai, taip pat pasirūpinti, jog dauguma tų išvažiavusiųjų anksčiau ar vėliau grįžtų į tėvynę. Tačiau jokios prievartos! Tik sudarykime jaunimui, visiems žmonėms Lietuvoje geras gyvenimo sąlygas - studijų, verslo, buities ir t. t. Pavyzdžiui, mokslus baigusieji užsienyje sako negalį grįžti į tėvynę, nes tos darbo vietos, kur jie norėtų dirbti, užimtos, biurokratinė sistema sustabarėjusi ir t. t.

- Ar naujieji emigrantai jūsų, PLB ir PLJS, ieško? Teigiama, kad PLB ir PLJS veikloje dalyvauja tik keletas procentų užsienyje gyvenančių lietuvių.

- Kai kurie ieško, bet apskritai mažai. Daugelis turi svarbesnį rūpestį - kaip prasigyventi. Todėl ir kuriame planus, kaip tą jaunimą pritraukti - sąskrydžiais, sporto varžybomis, koncertais, politinėmis diskusijomis ir pan. Juk per PLJS, kuri veikia 20-yje pasaulio šalių, per PLB irgi galima daryti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui, politikų sprendimams. Tiesa, vienas kitas atvykėlis teiraujasi, kokį galėtų rasti darbą, kur apsigyventi ir pan. Tačiau šiais klausimais menkai galime padėti - juk negalime dubliuoti kitų institucijų.

Beje, bendraujame ne tik susibūrimuose. Pagrindinė bendravimo forma - internetas. Būtų gerai, kad paskelbtumėte lietuviams, kokiu adresu mus galima matyti bet kurioje pasaulio vietoje: www.pljs.org.

- Dalyvavote PLB XII seimo posėdžiuose, buvote išrinkta į šios bendruomenės valdybą. Kuriuos šio seimo dokumentus laikote svarbiausiais?

- Visi jie svarbūs, vien rezoliucijų priimta 21: dėl ypatingojo archyvo išslaptinimo, masinės emigracijos reguliavimo, procedūrų paprastinimo grąžinant Lietuvos pilietybę ir kitos. Lietuvos valdžia mums, užsienio lietuviams, labiausiai padėtų, jei atsižvelgtų į tose rezoliucijose išreikštus mūsų pageidavimus, patarimus.

- O kaip jūs atsidūrėte užsienyje?

- Prieš 14 metų aš, klaipėdiškė, įsimylėjau vokietį ir ištekėjau. Gyvename Hamburge, auginame dukterį Melani, kuri jau septintokė, ir dvejų metų sūnų Joną. Melani puikiai kalba lietuviškai, o Jonukas dar tik bando kalbėti, bet iškart dviem kalbomis - vokiečių ir lietuvių... Vokietijoje baigiau ekonomikos studijas. Vyras - žurnalistas, vienos įmonės atstovas spaudai. Aš auginu vaikus, dirbu visuomeninį darbą ir manau, jog išvažiavusi į užsienį Lietuvai esu dar naudingesnė, negu būdama joje.

- Į gimtinę dažnai atvykstate?

- Kasmet. Labai pasikeitė Lietuva - išgražėjo, o Vilnius, Klaipėda ir kiti miestai tapo ne prastesni už Europos miestus. Tik žmonės čia vis dar neretai irzlūs, nusiminę, užsidarę. Manau, tai laikina - kils ekonomika, gerovė, pralinksmės ir žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"