TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantų vaikai grįžta sunkiems iššūkiams

2012 04 01 9:27

Emigravusių tėvų svetur išvežtiems ir po kurio laiko į Lietuvą sugrąžintiems vaikams tenka patirti nelengvų išbandymų. Gimtoji kalba gerokai primiršta, o pasivyti moksluose labiau pažengusius bendraamžius tampa kone neįmanoma misija.

Kasmet iš kiekvienos mūsų krašto savivaldybės (jų yra 60 - aut.) tėvai išsiveža maždaug po tiek vaikų, kiek jų tilptų vienoje klasėje. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą kiekviena savivaldybė neteko kone visos kaimo mokyklos - tiek mokinių emigravo ir tęsia mokslus užsienio valstybėse. Grįžtančių vaikų registro nėra. Todėl LŽ renkant  duomenis apie tokius moksleivius, teko skambinti į daugybę mokyklų. Paaiškėjo, kad jose besimokantys grįžę emigrantų vaikai susiduria su nemažais iššūkiais. Tai tampa išbandymu ir pedagogams.

Iškart išduoda akcentas

Itin skurdi gimtoji kalba, "išvirkščiai", todėl juokingai sudaromi sakiniai, atrodytų, paprastų sąvokų, žodžių perkeltinės reikšmės nesuvokimas, stipriai išreikštas akcentas - tokį svetur praleistų dienų "paveldą" atsiveža emigrantų vaikai. Nors jie ir užsienyje dažniausiai nuolat girdėdavo lietuvių kalbą ir ja bendraudavo, gimtasis žodis iš jų lūpų daugeliui skamba gerokai rėždamas ausį. Todėl tokiems lietuvaičiams grįžus į tėvynę tenka iš peties paplušėti, kad vėl prabiltų taip, kaip kalbėjo iki išvykimo, ir galėtų sėkmingai mokytis savo krašto mokyklose.

Adaptavosi tik po metų

Po trejų Ispanijoje praleistų metų į Lietuvą su vyru ir aštuonmete dukrele grįžusi Aušra (moters prašymu vardas pakeistas, nes ji įsitikinusi, jog priešingu atveju gali būti pakenkta vaikui - aut.) be galo nustebo sužinojusi, kad mergaitė, su kuria Ispanijoje buvo bendraujama tik lietuviškai, sunkiai susikalba su bendraamžiais. "Dar labiau išsigandau, kai dukros mokytoja pareiškė, kad mergaitė, prieš tai dvejus metus gerai mokiusis Ispanijos mokykloje, o sugrįžusi į Lietuvą priversta lankyti pirmą klasę, nepajėgi mokytis", - LŽ pasakojo Aušra. Ji tvirtina, kad pedagogė nuolat pabrėždavo, esą pirmokė nenusėdi vietoje, nesutelkia dėmesio, neretai apskritai nesupranta, ko iš jos norima.

Kad padėtų dukrai, Aušra privačiai pasamdė jai mokytoją, negana to, su mergaite papildomai dirbo ir jos mokyklos pedagogė. "Turėjo praeiti metai, kol dukra pritapo prie lietuviškos mokymo sistemos, o drauge pasipildė ir jos žodynas. Aš iš šios situacijos supratau, kaip skiriasi mokymo procesas Ispanijoje ir Lietuvoje. Ten vaikai mokomi per žaidimus, mūsų krašte - per juodą, iki ašarų, darbą", - pažymėjo Aušra.

Akivaizdūs skirtumai

Kad gerokai skiriasi mokinių ugdymo procesas Lietuvoje ir kitose šalyse, LŽ pabrėžė ir Vilniuje esančios "Lietuvių namų" mokyklos direktorius Gintautas Rudzinskas. Šioje įstaigoje mokosi lietuviškų šaknų turintys mokiniai iš 22 pasaulio valstybių. Mokytis priimami tie moksleiviai, kurie ne mažiau kaip trejus metus gyveno ne Lietuvoje.

G.Rudzinskas teigė pastebėjęs, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykę moksleiviai iš tiesų stebina tuo, kad yra labiau įpratę žaisti nei mokytis, o jų žinių lygis gerokai atsilieka nuo mūsiškių. Daug mažiau žinių už Lietuvos mokinius būna gavę ir Didžiojoje Britanijoje bei Ispanijoje mokslus krimtę moksleiviai. G.Rudzinskas pabrėžė, kad tose šalyje itin skiriasi žinių lygis, įgyjamas privačiose bei valstybinėse mokyklose. Dar daugiau problemų kelia tie vaikai, kurie lankė tolimų valstybių mokyklas. Pavyzdžiui, besimokiusiųjų Urugvajuje lygis žemesnis net dviem-trim klasėmis. "Lietuvių namų" mokyklos direktorius mano, jog bemaž toks pats kaip ir Lietuvoje mokymo lygis yra Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Iš šių šalių atvykę moksleiviai pasižymi gerokai didesniu įgytų žinių bagažu nei kitose valstybėse mokęsi jų bendraamžiai.

Mokomi papildomai

Panevėžio pagrindinės mokyklos "Rožynas" direktorė Aida Adiklienė pasakojo, kad jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje mokosi du iš Ispanijos, vienas iš Norvegijos ir vienas iš Didžiosios Britanijos tėvų parsivežti vaikai. Jiems visiems reikėjo papildomo mokymo.

Šiuo metu ketvirtokus šioje mokykloje ugdanti Regina Kučinskienė jau antrus metus moko iš Londono tėvų parsivežtą berniuką, kuris pirmas dvi klases baigė Anglijoje. "Jis mus žavėjo anglų kalbos žiniomis, bet lietuviškai kalbėti, juolab mokytis jam buvo nelengva", - teigė mokytoja. Ji pasakojo, kad šis berniukas visų rūšių medžius vadino tiesiog medžiais, visos gėlės jam buvo tiesiog gėlės, nes konkrečių pavadinimų vaikas nežinojo. "Be to, mokydama šį vaiką pastebėjau, kad Londone jis buvo mokęsis daug lėtesniu tempu, tad mūsų mokykloje jį slėgė didžiulis krūvis", - sakė R.Kučinskienė. Ji prisiminė, kad berniukas labai nustebo sužinojęs, kad Lietuvos mokyklose kuriami spektakliai, kuriuose vaidina mokiniai. Jis mokytojai aiškino, kad Didžiojoje Britanijoje nieko panašaus nebuvę - ten jie vien žaisdavo.

Trūksta žodžių

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pradinių klasių mokytojai Daliai Apšegaitei teko ugdyti iš Anglijos tėvų parsivežtą dukrą. "Pradėjusi mokyti šią mergaitę nustebau išgirdusi, kad ji kalba kažkaip "atvirkščiai", veiksmažodį nukeldama į sakinio galą. Dėl tokios sakinių sandaros iš pradžių stebėjosi ir mano mokinės bendraklasiai. Laimė, gabi mergaitė greitai perprato lietuvių kalbos taisykles ir nei mokymosi, nei bendravimo problemų nebeliko", - sakė D.Apšegaitė. Mokytoja taip pat pabrėžė, kad iš Anglijos parvežtai mokinukei trūkdavo lietuviškų žodžių, kai reikėdavo atpasakoti kokį nors tekstą gimtąja kalba.

Panevėžio "Verdenės" pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė prisiminė dažnai net nusijuokdavusi, kai į jos vadovaujamą mokyklą atvestas iš Anglijos atvykęs vaikas imdavo reikšti nusistebėjimą ar kitas emocijas. "Prisipažinsiu, tokius ištiktukus, kokius vartojo tas berniukas, išgirdau pirmą kartą gyvenime, tad man buvo ir įdomu, ir tikrai juokinga", - sakė pedagogė. Ji teigė, jog kitonišku žodynu tas vaikas stebino ir kitus moksleivius, ir mokytojus.

Žino mažiau, gyvena geriau?

Tauragės "Aušros" pagrindinė mokykla į pirmą klasę priėmė mokytis iš Ispanijos tėvų parsivežtą pirmokėlį bei vyresnę jo seserį, kuriai buvo pasiūlyta mokytis šeštoje klasėje, nors pagal metus mergaitė turėtų būti aštuntoke.

Ši mergaitė, anot ją lietuvių kalbos mokančios Dalios Macijauskienės, Tauragėje baigė pirmą klasę, vėliau septynerius metus mokėsi Ispanijoje. "Nors gyvendama Ispanijoje su namiškiais ji bendravo lietuviškai, mokinei sunku derinti žodžių linksnius, netaisyklingai ji taria ir žodžių galūnes", - tvirtino mokytoja. Ji apgailestavo, kad mokinei nesuvokiama perkeltinė žodžių prasmė, o rašydama ji daro itin daug klaidų. Galbūt suvokdama savo problemas, mergaitė varžosi, matyti, kad jai sunku.

Ne lengviau ir pirmą klasę pradėjusiam lankyti jos broliukui. Jis dažnai nelabai suvokia, ko iš jo reikalaujama, o drauge ir pats nelabai moka lietuviškai reikšti savo mintis.

Apie grįžusių emigrantų vaikus su LŽ kalbėjusios pedagogės neslėpė, kad dirbdamos su jais ir pajutusios, jog užsienio šalyse, kurias mes vertiname kaip gerokai labiau išsivysčiusias nei Lietuva, mokiniams suteikiama mažiau žinių, ne sykį susimąsčiusios: kodėl užsieniečiai, žinantys mažiau už mus, gyvena geriau? Į tai mokytojos teigė radusios atsakymą - Lietuvoje vaikų mokymas yra perdėm akademinis, tai mokymas dėl pažymio. Pedagogės įsitikinusios, kad išsivysčiusiose šalyse suteikiama daugiau praktinių žinių. Jos galbūt nėra itin išsamios, bet yra naudingos, be to, pateikiamos paprasčiau ir žaismingiau. Būtent tai pabrėžė ir minėtoji Aušra. Ji teigė, kad Ispanijoje jos dukra į mokyklą eidavo pasišokinėdama, o Lietuvoje ji lieja ašaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"