TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigrantų vaikai - po didinamuoju stiklu

2012 03 15 6:10

Europos valstybių vaiko teisių sergėtojai atakuoja kolegas Lietuvoje skundais, kad jose įsikūrę mūsų tautiečiai su savo atžalomis elgiasi taip, lyg būtų iš laukinio krašto. Emigrantai atšauna, jog nemalonę galima užsitraukti vos griežčiau subarus mažylį.

Vien pernai į Europos Sąjungos (ES) ir kelių Bendrijai nepriklausančių valstybių vaiko teisėmis besirūpinančių tarnybų akiratį pateko 106 emigravusių lietuvių šeimos. Nerimauta dėl 148 vaikų. Tokių Lietuvą pasiekiančių nemalonių pranešimų skaičius, palyginti su 2010 metais, išaugo dvigubai. Bet ar tikrai mūsų tautiečiai tokie neišauklėti ir negailestingi savo pačių vaikams?

Sergėtojai nesnaudžia

Du sūnelius Jungtinėje Karalystėje auginanti 25 metų lietuvaitė Sonata (vardas pakeistas) LŽ prisipažino, kad po vieno audringai atšvęsto gimtadienio vos neprarado teisės auklėti savo berniukus. Tąsyk pernelyg garsaus šventinio šurmulio neapsikentę kaimynai į Sonatos namus jau po vidurnakčio iškvietė policiją. Pareigūnai tarp gerokai įšilusių svečių pamatė ir mažamečius moters vaikučius. Netrukus prisistatė už vaiko teisių apsaugą atsakingi vietos valdininkai. Sonata buvo apkaltinta savo atžalas pavertusi išgertuvių įkaitais, iškeltas klausimas, ar lietuvė apskritai pajėgi pati auginti mažylius. Laimė, didesnių nemalonumų moteris išvengė. Ji sutiko lankyti specialius kursus, kuriuose buvo mokoma bendravimo su vaikais įgūdžių.

Taisyklės gerokai griežtesnės

Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (LVTAĮT) vyriausioji specialistė Virginija Vaičiulytė LŽ teigė, jog daugelyje ES šalių priimti tokie griežti vaikus ginantys įstatymai, kad problemų neretai gali kilti net dėl barnio. Tačiau dažniausiai atitinkamos tarnybos imasi veiksmų, kai vaikų tėvai svaiginasi alkoholiu, vartoja narkotikus, mušasi.

ES valstybėse draudžiama vaikus iki 10 metų (kai kuriose šalyse iki 12 metų) palikti be priežiūros namuose ar vienus išleisti į gatvę. Šitaip nusižengusieji taip pat sulaukia valstybinių institucijų dėmesio.

"Noriu pabrėžti, kad į kitas ES valstybes vaikus išsivežę lietuviai sulaukia solidžios vaikams auginti skirtos tų šalių pagalbos. Mokami nemaži vaiko pinigai, jei reikia, šeimai skiriamas socialinis būstas, o vaikams parūpinami būtiniausi baldai bei kitos jiems augti būtinos priemonės", - sakė V.Vaičiulytė.

Atgarsis visada garantuotas

"Taip, mūsų šalyje itin rūpinamasi vaikais, kad ir kokios tautybės jie būtų", - LŽ patvirtino Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės narė Živilė Stanton. Ji teigė, kad Jungtinėje Karalystėje beveik nelieka be atgarsio atvejai, kai vaikų akivaizdoje susimuša tėvai. Itin griežtai reaguojama į vaikams taikomas fizines bausmes. "Gerai prisimenu skandalą, kai į specialistų akiratį pateko lietuvių šeima. Vyras girtas vairavo automobilį. Jame buvo jo sugyventinė ir jų mažametis vaikas. Moteris privalėjo atsakyti už tai, kad vaiką pasmerkė pavojingai situacijai", - pasakojo Ž.Stanton. Po šio įvykio su minėta šeima dirbo socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

Neabejinga visuomenė

LVTAĮT atstovė V.Vaičiulytė tikino, kad pirmieji paklausimai iš užsienio į šią tarnybą ėmė plaukti jau seniai. Domimasi emigrantų gyvenimo būdu, galimomis jų priklausomybėmis ir net ligomis. Anot vyriausiosios specialistės, šios žinios renkamos tam, kad būtų galima padėti geriau adaptuotis emigravusiai šeimai. 

"Tai mes, lietuviai, esame gana abejingi ir skriaudžiamiems vaikams, ir mušamoms moterims, o tenykštės visuomenės pasižymi pilietiškumu ir atsakomybe už kitą. Todėl, tarkime, jei ginekologė ant besilaukiančios moters kūno pamato smurto žymių, į tą šeimą atsiunčiami vaiko teisių apsaugos specialistai, kad pasirūpintų dar negimusiu kūdikiu", - sakė V.Vaičiulytė. Ji teigė, kad tokiose šalyse žmonės pagalbą kviečia net tada, kai mato suaugusių barnio klausantį vaiką. Įstatymai apibrėžia, kad toks vaikas patiria psichologinį smurtą.

Nekreipti dėmesio - pavojinga

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Jolanta LŽ prisipažino su vaiko teisių specialistais susidūrusi dėl to, kad du jos vaikučius prižiūrėjusi anyta vieną vežiodavo vežimėlyje, o kitam leisdavo sukinėtis šalia. "Iš pradžių dėl to mane perspėjo kaimynai. Jie baisėjosi, kad močiutė esą neprižiūri vaikų. Kadangi į tai nekreipiau dėmesio, kaimynai močiutę apskundė vaiko teisių specialistams ir šie netrukus prisistatė", - pasakojo Jolanta.

Ispanijos lietuvių bendruomenės atstovas Tomas prisiminė atvejį, kai toje šalyje dirbantys lietuviai turėjo aiškintis dėl to, kad eidami į parduotuvę automobilyje vieną paliko savo mažametį vaiką. Po to įvykio specialistai taip pat intensyviai dirbo su šia lietuvių šeima.

Teikia pagalbą

Anot V.Vaičiulytės, LVTAĮT specialistai taip pat bando padėti į užsienį išvykusioms ir atžalų turinčioms šeimoms, kurios dar gyvendamos Lietuvoje buvo patekusios į vaikų gynėjų akiratį. Sužinojusi, kur nuvyko probleminė šeima, LVTAĮT tos šalies specialistams praneša apie šeimą, nurodo, kokios problemos ją slegia. "Puikiai žinome, kad tokios šeimos ten nebūna paliekamos be pagalbos. Joms organizuojami privalomi tėvystės įgūdžių kursai, taip pat rengiami smurto bei priklausomybių prevencijos kursai, teikiama individuali pagalba pagal šeimos poreikius. O jeigu nusprendžiama, kad šeima nepajėgi pasirūpinti vaikais, per mūsų tarnybą ieškoma tos šeimos vaikams globėjų Lietuvoje", - sakė vyriausioji specialistė.

Ji pabrėžė, jog neseniai buvo surasta, kas Lietuvoje globos mažylę, kurios atsisakė Jungtinėje Karalystėje ją pagimdžiusi lietuvė motina.

"Daugiausia pranešimų apie problemines vaikus auginančias mūsų piliečių šeimas gauname iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Airijos bei Nyderlandų", - vardijo V.Vaičiulytė. Ji sakė, jog būta ne vieno atvejo, kai pradėjus rinkti informaciją apie užsieniečiams įtarimų sukėlusią vaikus auginančią šeimą paaiškėja, kad Lietuvoje ji niekam nebuvo sukėlusi rūpesčių. "Iš to darau išvadą, kad užsienio valstybių vaiko teisių specialistai nebūtinai reiklesni už mūsiškius. Labiau tikėtina, kad nuvykus į svečią šalį ir susidūrus su sunkumais anksčiau buvusios nedidelės šeimos problemos ypač išryškėja ir tampa matomos", - teigė vyriausioji specialistė. Ji patarė važiuojantiesiems į kitas šalis ir kartu pasiimantiems vaikus būti ypač reikliems sau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"