TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Emigruoju, nes dirbau valstybės tarnyboje

2012 07 13 7:41
Kraštą paliekantys jaunuoliai prisipažįsta seniai nebetikintys geresnėmis ateities perspektyvomis Lietuvoje./LŽ archyvo nuotraukos

Jauni ir veržlūs. Jie dirbo valstybės tarnyboje ir manė nuversiantys kalnus, kad visiems Lietuvoje gyventi būtų geriau. Dabar vis daugiau tokių jaunuolių renkasi emigrantų dalią, nes nebenori murkdytis valdininkiško abejingumo liūne.

Sunkmečiu labai aukštai pakilusi jaunimo emigracijos banga neslūgsta ir dabar. Dešimtys tūkstančių kasmet kraštą paliekančių jaunuolių svetur traukia ne tik dėl geriau mokamo darbo.

Emigracijos iš Lietuvos mastai išties nedžiugina. Statistikos departamento duomenimis, pernai svetur išvyko daugiau kaip 54 tūkst. žmonių, beveik kas antras jų - 20-29 metų. Jaunimo emigracija pastaraisiais metais tik didėja. "Tai labai žalinga tendencija, nes kartu su jaunais žmonėmis netenkame didelio potencialo. Dažnai kalbama tik apie protų nutekėjimą, tačiau pamirštama, kad prarandame ir entuziazmą, verslumo dvasią. Visa tai taip pat iškeliauja kartu su jaunimu", - LŽ tvirtino Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) direktorius Boguslavas Gruževskis.

Sociologai aiškina, kad jaunuolius išvažiuoti svetur skatina esą nesėkmingos darbo paieškos Lietuvoje, tačiau drauge pabrėžiamas jų pesimizmas ir nusivylimas. Kraštą paliekantys jaunuoliai prisipažįsta seniai nebetikintys geresnėmis ateities perspektyvomis Lietuvoje.

Karti patirtis

24 metų Monika (merginos pavardė redakcijai žinoma - aut.) dar prieš porą savaičių dirbo vienoje mūsų krašto ministerijų. Palyginti solidus atlyginimas, neįtemptas darbo grafikas - regis, daugiau nieko neturėjo trūkti. Tačiau ekonomistės išsilavinimą turinti mergina "šiltą" vietą valstybės tarnyboje pasiryžo iškeisti į emigrantės dalią. Po kelių dienų ji išskris gyventi į Jungtinę Karalystę. Kas Moniką privertė atsisakyti gerai mokamo darbo ministerijoje ir krautis lagaminus?

"Esu nusivylusi mūsų valstybės valdymu. Ministerijoje pamačiau labai daug apsimestinio darbo. Man tai labai nepatiko, nes nesu toks žmogus, nenoriu vien imituoti darbo ir nemoku dirbti, kai nematau jokių rezultatų. Daugelis ministerijos valdininkų esama situacija visiškai patenkinti, o aš nenorėjau tapti tokia kaip jie. Juk taip labai lengva atbukti", - LŽ dėstė pašnekovė. Mergina įsitikinusi, kad ir kitose valdžios institucijose padėtis panaši, tad siekti jose darbo yra beprasmiška. "Matau tik vieną kelią tiems, kurie jau dabar mąsto apie tai, kad nori išmokti ko nors nauja. Nenoriu amžinai gyventi užsienyje, man gaila palikti draugus ir mylimą šeimą, tačiau kito pasirinkimo kol kas nematau", - pridūrė Monika.

Ieškos naujų galimybių

Drauge su Monika palikti Lietuvą apsisprendė ir jos draugas Karolis (vardas pakeistas - aut.). Du biomedicinos mokslų diplomus turintis 26 metų vaikinas iki šiol dirbo vienoje Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų. Vaikinas tikino karčios patirties įgijęs su kaupu, o ji neskatina pasilikti tėvynėje. "Pavargau kęsti paniekinamus žvilgsnius, kai mėginu išdėstyti savo naujas idėjas. Mūsų valdžios institucijose naujovės suvokiamos kaip didžiausias blogis", - LŽ atviravo vaikinas. Pasak Karolio, darbai valstybinėse institucijose vykta tik "popieriuje", o karjeros viešajame sektoriuje perspektyvos - labai ribotos.

"Šį pavasarį apsigynęs magistro laipsnį gaunu vos pusantro šimto litų didesnį atlyginimą. Išvykęs svetur tikiuosi padaryti geresnę ir veržlesnę karjerą. Net ir pradėjęs dirbti viešbučio kambarių tvarkytoju", - sakė vaikinas.

Abu jaunuoliai LŽ prisipažino kol kas nesigailintys dėl savo apsisprendimo palikti darbą valstybinėse institucijoje ir išvažiuoti į užsienį. "Nežinome, kaip ten seksis, tačiau mūsų tikslas nėra vien pagerinti materialinę padėtį. Pinigai juk nėra svarbiausia gyvenime. Ieškosime naujų galimybių ir žinių, kitokio mąstymo žmonių, idėjų - to, ko šiandien Lietuvoje mums sunku rasti", - vylėsi jie.

Vilioja ne tik studijų kokybė

Pastaruoju metu vis dažniau svetur traukia ir ką tik mokyklas baigę abiturientai. Jie nori mokslus toliau krimsti užsienio universitetuose.

Vilnietė abiturientė Sofija Melnikaitė šiemet baigia Vilniaus licėjų. Ji jau prieš dvejus metus tvirtai apsisprendė studijuoti užsienyje. Abiturientė prisipažino, kad ir baigusi studijas savęs dirbančios Lietuvoje bent jau kol kas neįsivaizduoja. "Kitose valstybėse sudaromos gerokai didesnės išsilavinimo ir nuolatinio tobulėjimo galimybės, dažniau garantuojamos solidesnės pajamos. Tačiau tikiuosi, kad jei viskas klostysis sėkmingai, galbūt grįšiu, kad pasidalyčiau savo patirtimi. Norėčiau, kad mano žinios būtų naudingos ir Lietuvai", - tikino S.Melnikaitė.

Vienuoliktokė panevėžietė Beatričė Mikšytė taip pat svajoja apie būsimas studijas užsienyje. Merginą, kitąmet baigsiančią gimnaziją, mokslus tęsti svetur skatina jos tėvai. "Norėčiau studijuoti ir pati, be tėvų paramos, išsilaikyti. Iš draugų pasakojimų girdėjau, kad tai užsienyje visiškai įmanoma, tik ne Lietuvoje", - įsitikinusi ji.

Didžiausia rizikos grupė

DSTI vadovas B.Gruževskis pažymi, kad šiuo metu jaunimo emigracijos mastas išties yra didžiulis, anksčiau išvažiuodavo daugiau vyresnių žmonių, jau sukūrusių šeimas ir turinčių materialinį pagrindą. Jie juto didesnį poreikį ryžtis išvykti, kad sustiprintų savo finansinę padėtį.

Dabar išvažiuojantis jaunimas Lietuvoje nėra susikūręs jokio materialinio pagrindo. "Todėl tai yra ypatingas praradimas, nes užsienyje pradėję kurtis žmonės ten ir pasilieka. Tokiu atveju dar labiau sumažėja tikimybė, kad jie grįš į Lietuvą", - pabrėžė B.Gruževskis.

Nauja švietimo reforma, pasak jo, paskatino labai spartų jaunimo domėjimąsi užsienio universitetais. "Jeigu jaunuolis pasirenka studijas užsienyje, Lietuvai kyla labai didelė rizika, kad jis nebegrįš. Juk studijuojant pasineriama į darbo rinkos aplinką, daugelis pradeda dirbti ir taip padidina savo ekonominę priklausomybę nuo šalies, kurioje mokosi. Baigęs mokslus dažnas sulaukia ir siūlymų dirbti pagal specialybę", - LŽ sakė B.Gruževskis.

Neigiamas aplinkos poveikis

B.Gruževskis tvirtino, kad pagrindinė jaunimo emigracijos priežastis - tinkamos darbo vietos nebuvimas. Jo teigimu, jaunimui svarbus ne tik atlygio dydis, bet ir pasitikėjimu grįsti santykiai su darbdaviu, karjeros perspektyvos. Jis visiškai nesistebėjo, kad iš valstybės tarnybos išėję jauni žmonės ryžtasi emigruoti. "Didžiausia valstybės tarnybos problema, iškylanti didesnio stažo neturintiems jauniems žmonėms, yra maži atlyginimai. Žinoma, atlygis čia didesnis nei kai kur kitur, tačiau nepakankamas pagal jaunimo poreikius. Antra, nėra karjeros ir ateities pajamų apibrėžtumo", - aiškino jis.

Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikė Dovilė Žvalionytė tiria emigracijos motyvus. Ji pastebėjo, kad jaunimą trauktis iš Lietuvos skatina ne tik ekonominės aplinkybės, bet ir tam tikros vertybinės nuostatos, veikiamos aplinkos. D.Žvalionytės teigimu, vis daugiau jaunuolių yra įsitikinę, kad į užsienį reikia važiuoti įgyti žinių, patirties, išmokti naujų dalykų. "Tačiau apklausus žmones, kurie jau buvo išvykę, grįžo ir vėl mąsto apie pakartotinę emigraciją, paaiškėjo, kad vienas svarbiausių veiksnių, stumiančių iš Lietuvos, yra nusivylimas ateities perspektyvomis", - pažymėjo ji.

Pasak B.Gruževskio, ekonomikos nuosmukio problemos, korupcijos skandalai, politinės valios nebuvimas, nepasitikėjimas valdžia - rimti motyvai, skatinantys jaunus žmones emigruoti.

"Galima daryti prielaidą, kad jaunimas kaip motyvaciją emigruoti iš Lietuvos pasirenka ne tik darbo neturėjimą, bet ir valstybės socialines ir ekonomines perspektyvas", - LŽ pridūrė B.Gruževskis.

Vertina nevienareikšmiškai

Demografijos instituto vadovė Vlada Stankūnienė tvirtino, kad didėjanti jaunimo emigracija jau dabar turi akivaizdžių neigiamų pasekmių - ne tik mažėja gyventojų, bet ir intensyviau sensta visuomenė. "Emigracijos mastai, palyginti su kaimynėmis valstybėmis, yra patys intensyviausi. Tokie dalykai baugina, tačiau tai yra tiesa", - LŽ pabrėžė demografė.

Apie didžiulę jaunimo emigraciją, mokslininkės pastebėjimu, byloja ir tai, kad jau dažniau nei kas dešimtas vaikas, registruojamas Lietuvos piliečiu, yra gimęs užsienyje. "Kuriama tarp valstybių gyvenanti tarpnacionalinė tauta", - pažymėjo V.Stankūnienė.

Tačiau B.Gruževskis įsitikinęs, kad sunkmečiu sparčiai išaugusi jaunimo emigracija patiems jaunuoliams turėjo teigiamų pasekmių. "2010-2011 metais galimybės įsidarbinti jaunimui nebuvo didelės, todėl geriau, kad žmonės išvyko ir per tą laiką ko nors naudingo išmoko, įgijo gyvenimo patirties, suvokė savo poreikius ir galimybes. Svarbiausia, kad žmogus apsisprendė, kur nori kurti savo ateitį", - LŽ tikino jis.

Sociologas Arūnas Poviliūnas ateities prognozių tamsiomis spalvomis nepiešia. Migraciją jis vadina žmonių mobilumu. "Tai rodo visuomenės gyvybingumą, nes žmonės yra mobilūs, ieškantys įvairesnio gyvenimo. Nesu linkęs migracijos laikyti blogiu, nes šiuolaikiniame globaliame pasaulyje žmonių judėjimas yra ir bus", - LŽ tikino jis.

Tačiau kiek jaunuolių, išvažiavusių svetur padirbėti ar studijuoti, sugrįš atgal į Lietuvą, sociologas neprognozavo. "Dalis jų neišvengiamai grįš", - įsitikinęs A.Poviliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"