TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetikos ministerija toliau pučiasi

2012 06 26 6:38

Premjero Andriaus Kubiliaus pažadai, kad įsteigta Energetikos ministerija (EM) valstybei daug nekainuos, liko tušti. Šiai institucijai išlaikyti skiriama vis daugiau lėšų. Dabar ji vėl siekia dar kiek pagausinti savo tarnautojų būrį.  

EM parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė nutarimo projektą, kuriuo prašo padidinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 78 iki 80.

Siūlo du sprendimus

EM atstovai aiškina, kad papildomos pareigybės reikalingos Europos Sąjungos (ES) struktūrinei paramai programuoti ir administruoti. Nurodoma, kad steigiant EM ir į ją perkeliant pareigybes iš Ūkio ministerijos (ŪM) funkcijos, susijusios su Bendrijos parama energetikos srityje, buvo paliktos toliau vykdyti pastarajai institucijai.

"Ūkio ministerija jau yra informavusi, kad naujos ES finansinės perspektyvos 2014-2020 metų laikotarpiu neplanuoja administruoti ES paramos energetikos sektoriui ir šias funkcijas turi perimti Energetikos ministerija", - teigiama energetikos ministro Arvydo Sekmoko pasirašytame rašte.

Siūlomi du alternatyvūs sprendimai. Esą galima padidinti EM pareigybių skaičių atitinkamai sumažinant etatų ŪM. Arba siūloma skirti papildomų pareigybių nemažinant darbuotojų "motininėje" institucijoje. Tokiu atveju naujos pareigybės būtų finansuojamos iš EM skirtų asignavimų. Papildomų lėšų joms išlaikyti prireiktų nuo 2013 metų pradžios. Esą nuo 2014-ųjų naujos pareigybės būtų išlaikomos iš ES pinigų.

Į pastabas neatsižvelgė

Projektą išnagrinėjusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) pažymėjo, kad iš leistino pareigybių skaičiaus šiuo metu EM užimtos 63. VRM nuomone, įgyvendinant Vyriausybės siekį nedidinti biurokratinio aparato, pareigybių EM neturėtų daugėti. Teisingumo ministerija taip pat siūlė įvertinti šio projekto tikslingumą. 

Tačiau A.Sekmoko vadovaujama ministerija į tokius siūlymus neatsižvelgė. Esą laisvų pareigybių yra mažiau, nei suskaičiavo VRM, be to, daliai jų užimti suplanuoti konkursai. "Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos ministerija pagal etatus yra pati mažiausia ministerija Lietuvoje. Todėl jai priskyrus papildomų funkcijų būtinos ir naujos pareigybės, užtikrinsiančios šių funkcijų įgyvendinimą", - teigiama derinimo pažymoje.

Priminsime, jog steigiant EM buvo numatyta, kad didžiausias leistinas pareigybių skaičius iš pradžių neviršys 47. Tačiau anksčiau nei planuota, 2009 metų viduryje, buvo paprašyta padidinti ministerijos darbuotojų skaičių iki 72 ir leisti disponuoti didesniu darbo užmokesčio fondu.

Išlaikymas brangsta

EM išlaikyti kasmet skiriama vis daugiau lėšų. Pavyzdžiui, 2010 metais valstybės biudžeto asignavimai siekė daugiau nei 240 mln. litų. Iš jų 2 mln. 820 tūkst. litų buvo panaudoti darbo užmokesčiui. Pernai EM skirta 281 mln. litų, iš jų darbo užmokesčiui - apie 4 mln. 800 tūkst. litų. Šiemet valstybės biudžete ministerijai numatyta skirti daugiau nei 409 mln. litų. Iš jų apie 5 mln. 300 tūkst. litų - darbo užmokesčiui.

Anot EM Informacijos valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Donatos Malinauskaitės, asignavimai gerokai išaugo, nes padidėjo ES finansinės paramos lėšos, teikiamos energetikos srities projektams ir Ignalinos programai administruoti.

Netesėti pažadai

Seimo Ekonomikos komiteto nario socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus teigimu, Vyriausybės pažadai, kad EM išlaikyti daugiau lėšų skirti nebeprireiks, taip ir liko tik pažadai. "Jau iš pat pradžių buvo aišku, kad jie liks neištesėti", - LŽ sakė jis. 

R.Sinkevičiaus nuomone, valstybės valdymas apskritai yra sutrikęs. Pasak jo, vienos ministerijos yra pernelyg išsipūtusios, kitos - per daug susispaudusios, bet drauge turinčios daugiau funkcijų, nei gali aprėpti. "Vyriausybei derėtų matyti visumą, ne tik vieną ministeriją.

Pažiūrėkite, kas liko iš ŪM. Funkcijų ji turi labai nedaug - turizmo, smulkiojo verslo draudimo išmokų valdymas. O štai Aplinkos ministerija rūpinasi ir miškais, ir aplinkosauga, ir statyba, urbanistika, teritorijų planavimu", - pabrėžė parlamentaras.

Aiškinimai, kad asignavimai EM padidėjo ES skiriamų lėšų sąskaita, R.Sinkevičiaus neįtikina. Anot jo, europiniai pinigai yra ir Lietuvos pinigai - vienodai taupytini ir naudotini racionaliai. Tačiau esą naivu tikėtis, kad nepriėmus tvirtų politinių sprendimų pažadai nedidinti valdymo išlaidų bus įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"