TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetikos ministerijos matematika

2015 07 03 6:00
Remigijus Žemaitaitis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Du milijonai eurų. Tiek kainuotų Energetikos ministerijos (EM) sumanymas į vieną darinį – Infrastruktūros reguliavimo tarybą (IRT) - sujungti tris savarankiškai veikiančias institucijas – Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją.

Numatytai reorganizacijai pritaria Vyriausybė, taip pat ir dalis Seimo narių. Tačiau skeptikai neigiamai vertina trijų gana skirtingas funkcijas atliekančių institucijų sujungimą. Dar didesnių abejonių kelia tokio jungimo išlaidos.

Kolegiali institucija

IRT įstatymo projekte numatyta, kad ši taryba bus savarankiška nacionalinė valstybės institucija. Jos teises ir pareigas įgyvendintų ir nuostatus tvirtintų Vyriausybė. IRT veiks kaip kolegiali septynių narių institucija, jos šešis narius ir pirmininką premjero teikimu skirtų prezidentas penkerių metų kadencijai. IRT, kaip institucija, būtų atskaitinga prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

IRT, kaip minėta, veiks kolegialiai, tik pirmininkui bus suteikta teisė priimti individualaus pobūdžio sprendimus. Planuojama, kad IRT veikla bus finansuojama tiek iš valstybės biudžeto, tiek ir iš reguliuojamų sektorių, kaip šiuo metu yra finansuojama visų trijų savarankiškų institucijų veikla. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra finansuojama iš rinkos dalyvių mokamų mokesčių. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įmokų nuo rinkos dalyvių veiklos metinių pajamų. Valstybinė energetikos inspekcija finansuojama biudžeto lėšomis.

Pasitarnaus vartotojams

Energetikos ministerija pabrėžia, kad pernai rugsėjį pertvarkyti vartotojų saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklą numatė Vyriausybės strateginis komitetas. Tam buvo pritarta ir birželį vykusiame Vyriausybės pasitarime.

„IRT įstatymo projektas ir su juo susiję įstatymų pakeitimo projektai parengti siekiant konsoliduoti infrastruktūrų reguliavimo bei rinkos priežiūros funkcijas“, - LŽ aiškino EM Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Petuškaitė.

Numatoma, kad įkūrus IRT bus sumažinta administracinė našta verslui, labiau prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, nebus iškraipomi investiciniai sprendimai, efektyviau bus naudojami institucijų ištekliai, optimizuotas darbuotojų skaičius. Be to, bus geriau užtikrinamos vartotojų teisės ir teisėti interesai infrastruktūrų paslaugų sektoriuje, vieno langelio principas aptarnaujant vartotojus ir reguliuojamų rinkų dalyvius.

Jungimui neprieštaraus

Seimo Ekonomikos reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis LŽ pripažino, kad kai kurios funkcijos, ypač Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos, iš tiesų dubliuojamos. „Tad jas sujungti yra tikslinga. Tačiau klausimų kyla dėl siekio prie šių dviejų institucijų prijungti Valstybinę energetikos inspekciją“, - sakė R. Žemaitaitis. Parlamentaras pažymėjo, kad būtent pastaroji institucija atlieka kitokią funkciją. Ji kai kuriais atvejais kontroliuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius prisipažino, kad tuo metu, kai jis vadovavo Vyriausybei, panašūs siūlymai buvo svarstomi. „Svarbiausia, kad būtų gerai apgalvoti tokio reguliatoriaus veiklos tikslai ir principai, nes šiuo metu Lietuvoje reguliuojant energetikos kainas kyla nemažai problemų, kurias sukelia nelabai aiškiai apibrėžta reguliatoriaus veikla“, - teigė A. Kubilius. Konservatorius pabrėžė, esą nesvarbu, kiek ši reforma kainuos, tačiau jei tai leis sutaupyti dešimtis milijonų eurų, ji būtų ekonomiškai naudinga.

Tačiau R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad iš šios reorganizacijos nereikėtų tikėtis ekonominio efekto, nebent sumažės etatų. Jis teigė labai abejojantis ir užmojais ekonominio efekto siekti mažinant darbuotojų skaičių. Parlamentaras priminė, kad optimizuojant prokuratūros ir teismų sistemas tebuvo "pasiekta", kad išlaidos realiai padidėjo.

Stebina planuojamos išlaidos

EM nurodė, kad reorganizavimo išlaidos - darbuotojų sukauptos atostogos, išeitinės išmokos, perregistravimo sąnaudos, inventorizacija, iškabos, blankai, antspaudai, logotipai, informacinių sistemų pritaikymo sąnaudos, investicijos ir pan. - gali siekti iki 2 mln. eurų. Tiek lėšų teks atseikėti iš valstybės biudžeto.

„Nereali suma pinigų! Tai skaičiai „iš kosmoso“. Juk Aplinkos ministerijos planuojamai regionų aplinkos apsaugos departamentų pertvarkai reikės apie 700 tūkst. eurų, nors ten darbuotojų yra keturis kartus daugiau“, - stebėjosi R. Žemaitaitis. Jis pažyėjo, kad numatytose reorganizuoti įstaigose darbuotojų tėra apie 60. „Manau, kad keli šimtai tūkstančių eurų – tai maksimali suma, kurios gali reikėti reorganizacijai, bet tikrai ne 2 mln. eurų“, - tvirtino R. Žemaitaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"