TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetikos saugumas Vilniuje - su trukdžiais

2007 10 11 0:00
Vakar Vilniuje prasidėjo penkių valstybių prezidentų susitikimas.

Energetikos saugumas Lietuvoje, Baltijos valstybėse ir visoje Europos Sąjungoje - bendra problema. Apie tai šiomis dienomis garsiai kalbama Vilniuje vykstančioje aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje.

Tarptautinėje Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dalyvauja daugiau kaip du šimtai aukščiausio lygio politikų, energetikos ekspertų, saugumo analitikų, bendrovių vadovų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Dalyviai savo kalbose sutartinai pažymi, kad energetikos rinkai reikalingas ryžtas - laikas pagaliau atsiriboti nuo priklausomybės Rusijos energetikos monopolininkams.

Lietuva jau pavargo taikstytis su šios energijos tiekėjos diktuojamomis sąlygomis. Tad šioje konferencijoje buvo planuojama pasirašyti sutartis steigti įmones, kurios pradėtų dviejų svarbių energetikos projektų - elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos bei naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas - įgyvendinimo darbus. Tai būtų svarbūs žingsniai artėjant prie energetikos nepriklausomybės.

Politikos prioritetas

Kaip savo įžanginėje kalboje pažymėjo Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas, ši konferencija yra 1997 metais pradėtos Vilniaus konferencijų tradicijos tęsinys. "Svarbiausių energetikos kompanijų atstovai ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai turi galimybę pasidalyti mintimis ir pateikti savo požiūrį apie energetikos rinkos aspektus - santykius tarp privataus kapitalo ir valstybinio sektoriaus, tarp energetikos kompanijų, tarp valstybių, taip pat apie esminius energetikos projektus sprendžiant energetikos saugumo klausimus ir galimybes naudingai bendradarbiauti energetikos srityje Europos Sąjungos erdvėje, taip pat su Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaspijos-Juodosios jūros regiono šalimis", - kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Jis akcentavo, kad energetikos sektorius yra kiekvienos šalies ekonomikos pagrindas, todėl energetikos saugumas yra svarbus politikos prioritetas. "Tai tampa vis aktualiau įvertinant didėjančią energetikos priklausomybę nuo išorinių partnerių bei didėjančias energijos išteklių kainas. Pastaruoju metu smarkiai didėjančios energijos išteklių kainos bei energijos tiekimo sutrikimai turi ne tik ekonominių ir socialinių, bet ir politinių pasekmių. Todėl energijos išteklius importuojančios šalys energetikos saugumą suvokia kaip svarbų nacionalinio saugumo dėmenį", - kalboje pabrėžė premjeras ir pridūrė, kad pusė ES suvartojamų dujų tiekiama iš trijų valstybių - Rusijos, Norvegijos, Alžyro.

Lietuvos premjeras priminė, kad kovo mėnesį Europos Vadovų Taryboje ES šalių vadovai pripažino Lietuvos energetikos problemą - izoliaciją nuo ES valstybių energetikos rinkų.

"Europos vadovams pavyko sutarti dėl bendrų ES veiksmų energetikos srityje gairių. Sutarta, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas šalims ir regionams, atskirtiems nuo Europos Sąjungos energetikos rinkos. Vadovų Taryba nusprendė geriau koordinuoti veiksmus energetikos srityje, keistis informacija apie nacionalinės energetikos plėtros planus ir situaciją. Būtina išspręsti ir Baltijos šalių priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo problemą", - kalboje pažymėjo G.Kirkilas.

Trūksta ES šalių solidarumo

Strateginių studijų centro direktorius Egidijus Motieka, kalbėjęs apie ES išorės energetikos politikos dilemas ir iššūkius, minėjo, kad ES sėkmingai kuria ES vidaus rinką ir ES vidaus energetikos politiką, tačiau ES išorės energetikos politika susiduria su rimtais iššūkiais ir problemomis.

"ES išorės energetikos politikai susiformuoti trukdo lėtas vidaus energetikos rinkos kūrimosi procesas, ES valstybių narių solidarumo energetikos klausimais stoka, tarpvyriausybinis, o ne viršvalstybinis energetikos sektoriaus reguliavimo pobūdis, nepakankamai konkrečiai suformuluoti ES išorės energetikos politikos teisiniai pagrindai, - teigė jis. - Efektyvi ir veiksminga ES energetikos politika galima tokiu atveju, jei energetikos politika plėtotųsi pagal tą pačią logiką kaip ir kita ES kompetencijai priskiriama politika. Tačiau ES išorės energetikos politika neturėtų būti suprantama tik kaip ES vidaus energetikos politikos pasekmė."

Rymantas Juozaitis, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas LŽ sakė, kad nepaisant to, jog per konferenciją kalbama apie alternatyvius energijos gavimo būdus, ši konferencija nėra nukreipta prieš Rusiją.

Elektra brangs 40 procentų

Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas ir Seimo narys Julius Veselka vakar pareiškė, kad po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo 2009 metais Lietuvos ekonomika nukentės, tad jie ragino Europos Sąjungą nebūti kategoriškai ir tęsti diskusijas dėl galimybės tęsti IAE darbą. Jie akcentavo, kad po IAE uždarymo Lietuvai gresia dar didesnė priklausomybė nuo "Gazprom".

V.Navickas, aiškindamas, kodėl diskusijos dėl IAE uždarymo neturėtų nutilti, pažymėjo, kad po IAE uždarymo elektros energija kainuos apie 40 proc. brangiau. "Energijos gamyba bus 75 proc. priklausoma nuo dujų, 75 proc. šilumos gamybos taip pat bus priklausoma nuo dujų", - sakė V.Navickas.

Anot J.Veselkos, IAE uždarymas šalies verslui kiekvienais metais atsies po 500-600 mln. eurų papildomų išlaidų už energetiką, o bendrojo vidaus produkto augimas dėl to esą sulėtės apie 10 procentų.

Tačiau Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato Energetikos politikos ir tiekimo saugumo departamento vadovas Jeanas-Arnoldas Vinois atsakė, kad šis klausimas - jau praeityje.

"Gavote apie 1 mlrd. eurų Ignalinos elektrinei uždaryti, - sakė J.Vinois. - Lietuvos ekonomikos augimas siekia apie 8 proc. kasmet ir jūsų šalies galimybės yra puikios. Spręsdama energetikos sektoriaus problemas Lietuva turėtų bendradarbiauti su Latvija ir Estija."

Rusijos ginklas - nafta ir dujos

"PKN Orlen" koncerno vadovas Piotras Kownackis teigė, kad Europos Sąjunga turėtų rodyti daugiau solidarumo, atsižvelgti į narių nacionalinius interesus ir neleisti Rusijai šantažuoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių kaip ginklą naudojant dujas ir naftą.

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Europos reikalams Matthew Bryza kaip alternatyvą energetikos monopolininkams įvardijo Nabuko dujotiekį.

B

Konferencijoje dalyvavę energetikos ekspertai pateikė rekomendacijas Europos Komisijai skirti daugiau dėmesio bendros energetikos politikos koordinavimui, skatinti ES šalis nares keistis informacija apie planuojamus susitarimus energetikos srityje su trečiosiomis šalimis, inicijuoti platesnę diskusiją apie galimas priemones, užtikrinant strateginį bendradarbiavimą su Rusija. Jie taip pat ragina EK "deramai įvertinti" Rusijos potencialą kontroliuoti alternatyvų energijos tiekimą į ES bei apsvarstyti galimybę statyti suskystintų dujų terminalus Europos pakrantėse.

Gairės ateičiai

Vakar po pietų prasidėjusiame penkių valstybių prezidentų susitikime šalių vadovai diskutavo apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškojo ES išorės energetikos politikos gairių ateičiai.

"Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje 2007: atsakinga energetika - atsakingiems partneriams" dalyvauja Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis, Azerbaidžano lyderis Ilhamas Alijevas, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, taip pat Kazachstano energetikos ir mineralinių išteklių ministras Sauatas Minbajevas.

Vilniuje viešintis Ukrainos vadovas V.Juščenka vakar Lietuvos prezidentui pareiškė, kad Ukraina norėtų dalyvauti statant naują atominę jėgainę Lietuvoje ir yra pasirengusi tiekti atominės elektrinės statybai reikalingas dalis bei produktus. Be to, jo teigimu, Ukraina ieško naujų rinkų elektros eksportui. Tokiomis rinkomis galėtų tapti ir Baltijos šalys.

Sutartys atidėtos

Lietuvai svarbiausia konferencijos ašimi tapo pasirašytas Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Gruzijos ministerijų bei įmonių bendradarbiavimo susitarimas dėl alternatyvaus naftotiekio, sujungsiančio Kaspijos ir Juodosios jūros regioną su Baltijos jūros regiono šalimis. Tai padės įgyvendinti naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projektą.

"Šios sutarties pasirašymas - tai tik ilgo kelio pradžia. Tikiuosi, kad ateityje ir toliau sutartinai dirbsime, kad galimi smulkūs techniniai nesklandumai nestabdys šio projekto įgyvendinimo. Šis naftotiekis jungia ir vienija mūsų regionus, kuria pridėtinę vertę ir dar labiau stiprina viso regiono energetikos saugumą", - vakar sakė Lietuvos prezidentas V.Adamkus.

Tačiau Lietuva ir Lenkija vakar nepasirašė sutarties dėl bendros įmonės energetikos tiltui statyti. Buvęs užsienio reikalų ministras Seimo narys Antanas Valionis vakar iš anksto pareiškė netikintis, kad bus pasirašytas šis susitarimas ir tikino, jog tai sukels abiejų valstybių santykių krizę. Premjeras G.Kirkilas atvirai pareiškė, kad pokalbiai su strateginiais partneriais vyko beveik visą naktį iš antradienio į trečiadienį. "Derybos vyksta ir labai intensyviai. Vos ne visą naktį jos gana sudėtingai vyko", - kalbėjo premjeras.

Vakar taip pat turėjo būti pasirašytas keturšalis politinis susitarimas dėl naujos atominės elektrinės statybos, tačiau tai neįvyko. G.Kirkilas teigė, kad premjerų susitarimas galbūt bus pasirašytas lapkričio mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"