TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetinė nepriklausomybė ant korupcijos pamatų

2009 05 18 0:00
L.Ašmontas: "Kodėl reikia statyti tokią didelę elektrinę, jei Lietuva nesugeba suvartoti net tos elektros, kurią pagamina vienas Ignalinos jėgainės blokas?"
LNK nuotrauka

Tą jau visi girdėjo. Belgijoje minimalus atlyginimas yra 1390 eurų, arba 5,9 karto didesnis nei Lietuvoje, tačiau politikų valia mūsų vartotojai elektros monopolininkams už elektrą moka brangiau negu belgai.

Ir tai - dar ne viskas, nes siekiant lyginti dera nepamiršti, kad tų, kurie uždirba minimalią algą, Lietuvoje yra nepalyginti daugiau negu Belgijoje. O kur dar milijoninė pensininkų armija. Todėl išeina, kad, pasak europarlamentarės Onos Juknevičienės, "Lietuvoje didžiąją dalį šeimos išlaidų sudaro komunalinės paslaugos: šildymas, elektra, o tuo metu kitose šalyse žmogui lieka didžioji dalis jo atostogoms, koncertams, kultūriniam gyvenimui. Pas mus viską pasiima tos monopolijos, kurios yra nereguliuojamos".

Korupcijos aritmetika?

Painiose Briuselyje gyvenančių lietuvių mokamose sąskaitose už komunalines paslaugas - daugybė tarifų. Juos klientas yra "susikomplektavęs" pagal savo poreikius.

Jau viešai išvėdinusi savo sąskaitas europarlamentarė O.Juknevičienė teigia, kad sudėjus viską - elektros gamybos, transportavimo ir paskirstymo dedamąsias - jos briuselietiškas tarifas vos siekia 31 lietuvišką centą. Didžiausia praraja tarp to, ką mokame mes ir belgai, yra tarifo dalyje už paskirstymą. O.Juknevičienės sąskaitoje, išvertus į lietuviškus pinigus, už elektros paskirstymą įrašyta 6,9 cento. Tai 4,1 cento mažiau, nei už tokią paslaugą Lietuvoje ima Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai (RST ir "VST"). Už ką mes mokame? O.Juknevičienei tas klausimas sukelia smagų juoką: "Geras klausimas - už ką mokame? Turbūt už "NDX energijos" dalyvavimą "Leo LT".

Tą patį tvirtina ir "Leo LT" stebėtojų tarybos pirmininku paskirtas Kainų komisijos vadovas Virginijus Poderys: "Mūsų manymu, tos kainos kyla iš neteisingai įvertinto bendrovių turto, kuris naudojamas kainodarai."

V.Poderys taip pat patvirtino, kad tokia galimybė - lupti iš vartotojų vieną didžiausių Europoje kainų už elektros paskirstymą - susidarė iškart po "VST" privatizavimo. Ydingą kainodarą nustačiusios Elektros energijos įstatymo pataisos siejamos su privačių "Leo LT" bendraturčių - VP dešimtuko - "lobistinėmis" pastangomis.

Korupcinėmis įvardytos įstatymo pataisos ir elektros kainų skaičiavimo metodika nuo jų priėmimo iki 2008 metų privatizuotų "VST" savininkams sunešė 900 mln. litų dividendų. Valstybiniai RST buvo kuklesni. Iš vartotojo kišenės ištraukė "tik" 100 mln. litų pelno.

Politikų įteisinta piliečių išdavystė juos nuskurdino du kartus. Tas RST "kuklumas" (valstybinė įmonė neperkainojo savo turto taip dosniai, kaip privatininkai) atsistojo skersai gerklės valstybės interesams, kai buvo dalijamos "Leo LT" akcijos. Maksimaliai

įkainojusi savo turtą, AB "VST" gavo bemaž 40 proc. visos šalies energetinės sistemos. 10 apsukrių krautuvininkų nemokamai perėmė tai, kas buvo sukurta visų Lietuvos piliečių pinigais. Piliečiai tapo monopolininkų, įstatymiškai įtvirtinusių savo teisę siekti tik pelno, vergais.

Dėl privatininkų pelno paaukojo eurą

Tuo pat metu nutiko dar šis tas labai bloga. Iškart po "VST" privatizavimo Gedimino Kirkilo valdančioji dauguma, tuomet remiama konservatorių, leido dviem centais pakelti elektros kainą. Tie du centai padidino infliaciją ir Lietuvai nebuvo leista įsivesti euro.

Grupė aktyvistų mėgino organizuoti visuomenės pasipriešinimą dėl "Leo LT" aferos. Tačiau ekonomikos augimo iliuzijos apsvaiginti piliečiai referendumo prieš "Leo LT" iniciatyvą sužlugdė. Referendumo iniciatoriai nesurinko tiek parašų, kiek reikėjo. Dabar tas abejingumas duos karčių vaisių.

Prieš kelias dienas Europos Sąjungos (ES) viršūnėlės nusprendė, kad nuo ekonominės krizės pirmiausia gelbės euro zoną. Privačių monopolininkų godumas ir politinė korupcija lėmė tai, jog šį ekonominį sunkmetį Lietuva turės išgyventi tik savo jėgomis, į dugną dar traukiama ir monopolininkų, siekiančių išvengti krizės pasekmių vartotojų sąskaita.

A.Kubilius galutinai įtvirtins "Leo LT"?

Sekdama energetinės korupcijos pėdsakais LNK "Paskutinės instancijos" komanda patyrė nuotykį. Vidury Vilniaus lyg iš po žemių priešais filmavimo kamerą išniro Anicetas Ignotas, ilgametis nepamainomas ūkio ministrų pavaduotojas oligarchų interesų klausimais. Tai jo parašas suraitytas po taisyklėmis, leidžiančiomis elektros tiekėjams terorizuoti paprastus vartotojus, skaičiuoti jiems dešimtūkstantines baudas už nesamas pražangas, išjunginėti elektros tiekimą ir kitais būdais reketuoti tuos, kuriuos politikai atidavė į jų vergiją.

Taigi A.Ignotas patarė žurnalistams atsiversti galiojančią Atominės elektrinės įstatymo versiją, kurioje aprašyta visa "Leo LT" afera. "Ten - Kubiliaus parašas", - džiugiai pranešė posto ministerijoje netekęs, bet jau šilta vieta ministerijai pavaldžioje agentūroje aprūpintas A.Ignotas. Tiesa, kai filmavimo kamera atsidūrė jo akių lygyje, ponas A.Ignotas staiga neteko atminties. "Nieko neatsimenu", - burbtelėjo per petį sprukdamas nuo nepageidaujamo viešumo.

A.Ignoto nuoroda į 2K - Andriaus Kubiliaus ir G.Kirkilo bendrystę kuriant "Leo LT" - nėra klaidinga. Praėjusios ir šios kadencijos konservatoriai gausiai liudija, kad A.Kubilius buvo tas, kuris spaudė saviškius balsuoti už "Leo LT" sandėrį. Ar tikrai premjero požiūris pasikeitė?

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko veiksmai lyg ir rodo, kad valdančioji dauguma mėgins skatinti VP dešimtuką trauktis iš "Leo LT", marindama jį "mažomis" elektros kainomis. Tačiau dabar siūlomas elektros atpiginimas 4 centais nesuvalgo net skirtumo tarp lietuviško ir briuselietiško tarifo, juolab nepaliečia bene didžiausios Europoje kainos, tenkančios RST ir "VST", už paskirstymą. Ar tai reiškia, kad A.Sekmokas, pats to nežinodamas, tapo galutinio "Leo LT" aferos įtvirtinimo priedanga?

V.Poderys "Paskutinei instancijai" pateikė argumentą, jog taip ir yra. A.Kubiliaus Vyriausybė neturi kito plano, tik atiduoti į "Leo LT" nagus Lietuvai gyvybiškai svarbius energetinius projektus.

"Tiltas į Švedija. Kas Lietuvai atstovaus? Kas dalyvaus tame projekte?" - klausiame V.Poderio. "Projektų vystymo grupė iš "Leo LT" grupės. Ji priklauso "Leo LT". Atrodo, "Interlinks", - išdrožia "Leo LT" stebėtojų tarybos pirmininkas, turintis atstovauti valstybės interesams.

"Tai norite pasakyti, kad tame tilto projekte dalyvaus ir "NDX energija" (krautuvininkų, nusipirkusių "VST", bendrovė)?" - toliau klausiame. "Taip. Tos bendrovės ("Interlinks") akcininkai yra "Leo LT". Pačioje "Leo LT" bendrovėje apie 38 proc. akcijų priklauso NDX ir apie 62 proc. - Vyriausybei", - primena V.Poderys.

A.Zuokas neprieštaraus?

Taigi Lietuvai gyvybiški energetinių jungčių su Europa projektai, kurie bus finansuojami iš ES ir Lietuvos biudžeto, 38 proc. priklausys krautuvininkų dešimtukui ir duos jiems neuždirbto pelno. Kodėl tyli tas Permainų koalicijos partneris, kuris dėjosi esąs aršus "Leo LT" priešininkas - Artūras Zuokas ir jo liberalcentristai?

Visai netikėtai mums versiją pateikia buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas.

Jis varto ir neatsistebi ką tik aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintu naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimu, kuris apskaičiuotas 3400 megavatų galiai. Kodėl reikia statyti tokią didelę elektrinę, jei Lietuva nesugeba suvartoti net tos elektros, kurią pagamina vienas Ignalinos jėgainės blokas?

"Kodėl prancūzus paminėjote pirmiausia?" - klausiame profesoriaus, kuris laiko atvertęs tą dokumento dalį, kurioje surašyti galimi naujos atominės elektrinės reaktorių gamintojai. "Na, kadangi 1700 MW yra jų reaktorius. Va, irgi pirmoje vietoje paminėta "Areva", - atsako jis. Pasitiksliname, ar tai ta pati kompanija, kurią, pasak žinovų, proteguoja A.Zuokas. "Na, galbūt. Šito aš nežinau. Bet kadangi "Dalkia" yra iš Prancūzijos ir "Areva" - iš Prancūzijos, kodėl neturėtų susišaukti?" - samprotauja profesorius.

O mes tik priminsime, kad būtent A.Zuoko pastangomis bendrovės "Dalkia" interesams Lietuvoje atstovaujanti "Rubicon" grupė per antrines įmones jau užvaldžiusi nemenką dalį Lietuvos šiluminio ūkio. Vytenis Andriukaitis, kuris buvo įklimpęs į "Rubicon" juodosios buhalterijos bylą, yra pasakojęs, kad su tais verslininkais jį suvedė rūpestis dėl naujos atominės elektrinės. Neva "Rubicon" siūliusi į tą projektą įtraukti prancūzus.

Tai ir vyksta. Aplinkos ministro patyliukais patvirtintame naujosios elektrinės poveikio aplinkai vertinime pirmu numeriu įrašyti prancūzai. Ar tai reiškia, kad didieji energetiniai projektai suriš į krūvą dvi oligarchinėmis vadinamas verslo ir politikų grupuotes? Atsakymo į šį klausimą iš valdančiųjų politikų neišpeši. Klausinėjant apylankomis, apie tai, ar jie ketina paskelbti "Leo LT" sandorį niekiniu ir išstumti iš didžiojo žaidimo VP dešimtuką, gali išgirsti tik tokius žodžius: "Didžiulė tikimybė, kad kelerius metus tektų diskutuoti Stokholmo arbitraže." Taip mėgina atgrasyti net nuo minties ardyti "Leo LT" Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jis priduria, kad tuomet "neaiškiu teisiniu statusu pakibtų" ir strateginius projektus įgyvendinančios bendrovės. Taigi V.Poderys nemelavo. Tuos projektus ketinama pavesti "Leo LT", o tada "liūtukas" taps Lietuvos gyvybinių interesų pagrindu, ir visi, kurie pasisakys prieš "Leo LT", bus savo valstybei tikri priešai.

Plačiau šįvakar per LNK "Paskutinę instanciją" 20.30 val.

Pasirašyti prieš galutinį "Leo LT" aferos įtvirtinimą galima interneto adresu www.culture.lt/leo-ne

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"