TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetinės nepriklausomybės aušra

2010 01 04 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sausio 1-ąją Lietuva atsibudo be Ignalinos atominės elektrinės (IAE).

Kaip pasirengta šiam naujam mūsų valstybės gyvenimo etapui? Su kokiais iššūkiais susidurs valdžia, verslas ir žmonės, uždarius IAE? Kaip naujomis sąlygomis toje rinkoje susipins įvairių verslo ir politinių grupių interesai? Ar jie bus subalansuoti? Ar Vyriausybė ir Energetikos ministerija (EM) užtikrins, kad šiais metais kraštas nepristigs elektros energijos?

Į pirmąją 2010-ųjų diskusiją prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko: energetikos viceministras Romas ŠVEDAS, buvęs energetikos ministras prof. habil. dr. Leonas AŠMANTAS, Lietuvos energijos rinkos administravimo

departamento direktorius Edvardas VAŽGĖLA, UAB "INTER RAO Lietuva" (anksčiau - Energijos realizacijos centras, ERC) komercijos direktorius Vidas ČEBATARIŪNAS, Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Elektros sistemų katedros docentas dr. Anzelmas BAČAUSKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Ką Lietuva gali pati?

A.Medalinskas. Koks bus Lietuvos vidinis apsirūpinimas elektros energija naujaisiais 2010-aisiais? Ar galima buvo rimtai vertinti kai kurių politikų bandymus pareiškimais atidėti IAE uždarymą?

R.Švedas. Tokios kalbos - populistinės ir neatsakingos. Pratęsti šios elektrinės darbo buvo negalima. Tai patvirtino Aleksandro Abišalos vadovaujama Vyriausybės komisija. Nors absoliuti dauguma mūsų žmonių pasisakė už IAE darbo pratęsimą ir teigiamai žiūri į branduolinę energetiką, žlugo ir referendumas šiuo klausimu. IAE uždarymas jau buvo išsemta tema dar prieš politikų pareiškimus ir diskusijas parlamente. Jei būtume sutarę neuždaryti šios elektrinės, tai būtų reikėję padaryti gerokai anksčiau. Daug kas susiję su technologiniais procesais, kuro pirkimu. Paskui ką nors padaryti buvo per vėlu. Sprendimas uždaryti elektrinę priimtas ratifikavus Lietuvos stojimo į ES sutartį.

A.Medalinskas. Kaip Vyriausybė suplanavo elektros energijos gamybą nuo Naujųjų metų pačioje Lietuvoje?

R.Švedas. Apie 2,5 teravatvalandės (TWh) gamins Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 1,15 TWh - Lietuvos šiluminės elektrinės. Žalioji elektros energija, įskaitant vėjo jėgaines ir kitas, dabar sudarytų apie 0,35 TWh. Taigi patys Lietuvoje 2010 metų pradžioje galėsime pagaminti apie 4 TWh elektros energijos, arba beveik pusę viso savo poreikio. Likusią elektros energiją teks importuoti.

E.Važgėla. Tačiau Lietuvoje savos pagaminamos elektros potencialas yra per 12 TWh.

A.Medalinskas. Tada kam importuoti, jeigu galime patys visiškai apsirūpinti elektros energija. Juk mūsų poreikis krizės metais siekia

9 TWh, o prieš krizę - 10 TWh. Galime apsirūpinti elektra net ir be IAE.

R.Švedas. Viskas priklauso nuo kainos. Ji vartotojui, matyt, yra svarbesnė už klausimą, iš kur ta energija ateina. Žinoma, galime Lietuvoje viską užkurti ir, naudodami įvairų kurą, visų pirma dujas bei mazutą, pradėti dūminti aplinkui. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kokios būtų šio kuro kainos. Dėliojant apsirūpinimo elektra planą siekiama išlaikyti balansą tarp šalyje pagaminamos ir importuojamos elektros energijos. Svarbu palaikyti konkurenciją Lietuvos elektros energijos rinkoje, kuri nuo sausio 1 dienos yra liberalizuota.

E.Važgėla. Iki šiol apie 80 proc. elektros Lietuvai tiekdavo IAE, o nuo Naujųjų metų šalyje bus gaminama tik pusė reikiamo kiekio. Dabar atsivers ir laisvosios rinkos galimybės. Reali rinka veikė tik tada, kai remontavome IAE. Kol ji dirbo, niekas pigiau nesugebėjo pasiūlyti elektros energijos.

Aukcionas ir rinkos liberalizavimo pasekmės

A.Medalinskas. Kaip atrodys tas elektros energijos rinkos liberalizavimas Lietuvoje?

R.Švedas. Elektros energijos rinkos liberalizavimas vyks pamažu. Iš pradžių procesas apims apie 30 proc. rinkos. Veiks elektros energijos birža, kuriai padedant bus siekiama sudaryti konkurenciją tarp elektros energijos gamintojų, nes Lietuvoje elektros energijos kaina, perdavimo ir skirstymo sąnaudos reguliuojamos. Norime sukurti konkurenciją, kurios pasekmė būtų mažesnės kainos. Išloštų vartotojai.

E.Važgėla. Vyriausybės patvirtintame Elektros energijos rinkos veiklos plane numatyta, kiek elektros energijos bus supirkta pagal reguliuojamus tarifus iš vietos gamintojų ir kiek - pagal rinkos kainas. Maždaug 35 proc. vartotojų, pačių didžiausių, kurių galia - nuo 400 kilovatų, po Naujųjų metų negalės pirkti elektros energijos reguliuojamais tarifais, todėl turės pasirinkti tiekėjus.

A.Medalinskas. Kiek elektros energijos bus supirkta iš vietinių gamintojų ir ar tai ekonomiškai efektyvu vartotojams, kurie suinteresuoti mažiausia elektros kaina?

E.Važgėla. Numatyta, kad turės būti supirkta visa remiama, kvotuojama elektros energija, pagaminta Lietuvos elektrinėje, taip pat elektrinėse, tiekiančiose miestams šilumą, visa atsinaujinanti elektros energija. Kadangi bendras poreikis yra apie 5,5 TWh, o tos remiamos elektros energijos gamyba siekia 4,5 TWh, dalis jos - iki 1 TWh, galimas dalykas, bus nupirkta iš Estijos. Sutartis su "Esti energija" jau sudaryta.

A.Medalinskas. Ar elektros energijos tiekėjai per savo partnerius užsienio šalyse ir visų pirma Rusijoje galėtų aprūpinti pigia elektros energija visą mūsų kraštą, kad nereikėtų jos daugiau pirkti niekur kitur, o juo labiau gaminti pačioje Lietuvoje. Jeigu taip, ar tada neteks uždaryti visų šalies elektrinių?

V.Čebatariūnas. Tikrai ne. Turime preliminarius susitarimus importuoti iki 7 TWh per metus, bet tai daugiau teoriškas viršutinių ribų įvardijimas, o ne praktinė realybė. Mūsų tiekiamos elektros energijos kaina gali būti tiek mažesnė, kad Elektrėnams neapsimokėtų dirbti. Tačiau energetinė sistema yra reguliuojama per Elektrėnus, todėl jie dirbs. Koks būtų optimalus elektrinės apkrovimas, t. y. kiek reikėtų gaminti ir kiek importuoti? Turi būti ekonominiai skaičiavimai, o ne teiginiai "iš lubų". Vartotojams po Naujųjų rūpės ne elektros kilmė, o kaina ir patikimas tiekimas.

R.Švedas. Taip, mes tai žinome.

V.Čebatariūnas. O Elektrėnų elektrinė vis tiek turi dirbti, bent jau vienas blokas, nes būtinas rezervas. Mus domina kuo didesnė rinka, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra ne vien paklausa ir pasiūla, bet ir kiti energetinės sistemos patikimumo, alternatyvų užtikrinimo interesai. Elektrėnai turi gauti pinigų rezervui palaikyti, jei kur nors atsitiktų avarija. Bet jeigu tam tikra rinkos dalis numatyta aukcionui, tada visi turėtų jame dalyvauti lygiomis teisėmis, o elektra būtų perkama iš to, kuris pasiūlys mažesnę kainą. Tai normali rinkos logika.

R.Švedas. ERC yra vienas pajėgiausių elektros energijos importuotojų Lietuvoje. Jis gali tiekti didžiulį kiekį elektros. Jeigu, pavyzdžiui, iš Rusijos būtų perkama tik 1 TWh elektros energijos, tai reikštų, kad bus sudaromos sutartys. Tada mes, atsižvelgdami į kriterijus, liberalizuosime rinką ir toje laisvojoje rinkos dalyje sieksime realios konkurencijos. Gali būti, kad ERC tiekiama elektros energija bus pigiausia. Bet ar mes galime leisti vienai kompanijai užtvindyti visą Lietuvos rinką pigia elektros energija?

V.Čebatariūnas. Niekas nesiruošia "užtvindyti". Veiksime tomis atveriamos rinkos sąlygomis, kokios bus. Visiems nepriklausomiems tiekėjams reikia sudaryti galimybę importuoti elektros energiją, mūsų atveju - iš Rusijos, ir parduoti ją tiesiai vartotojams. Šiandien tos galimybės nėra. Viską privalėsime parduoti per aukcioną. Jeigu atvertos rinkos dalyje yra kitaip, vadinasi, tai protegavimas, laisvos konkurencijos varžymas, kraipoma rinka. Skaidrumas ir pasitikėjimas rinkos pagrindais labai svarbūs dalykai, ypač kuriant pamatus...

A.Medalinskas. O kaip yra kitose Baltijos valstybėse?

E.Važgėla. Estijos elektros energija iš skalūnų irgi eis per aukcioną.

V.Čebatariūnas. Puikus pavyzdys - "Latvenergo". Ji atvėrė rinką ir į Latviją atėjo estai. Paėmė iš Latvijos 10 proc. rinkos. Anksčiau estai gaudavo pigios elektros iš Ignalinos, bet dabar tokios jau nebus. "Nord Pool", kaip girdėjome, yra neprognozuojamas, kai paliečiama kaina. "Latvenergo" turi hidroelektrinių ir naują termofikacinę elektrinę. Ši jau pastatyta ir ją reikia eksploatuoti. Tas pat bus ir Elektrėnuose. Atsiras naujas dujomis kūrenamas blokas, kurį privalėsime naudoti. Latvijos vartotojai, kurie liberalizavus rinką buvo pasirinkę kitus tiekėjus, dabar sugrįžta į "Latvenergo".

A.Medalinskas. Koks likimas laukia Elektrėnų elektrinės?

R.Švedas. Elektrėnai visada buvo šiltas rezervas. Per daug elektros jie negamino, bet gavo už tai pinigus. Dabar, kai viską liberalizuojame ir Elektrėnai žengs į rinką, situacija bus kitokia. Lietuvos elektrinės technologijos yra "garbaus amžiaus" ir ne tokios lanksčios, kad per vieną dieną persiorientuotų į rinką, bet ji įgyvendina didžiulį projektą valstybės mastu. Tai - kombinuoto ciklo 440 megavatų galingumo dujų turbina, kuri mums kaip oras reikalinga kitam šventam tikslui, t. y. vėjui. Ateityje ji galės rezervuoti ir vėjo galias. Dažnai sakoma, kad vėjas pučia pro šalį. Galime pristatyti vėjo jėgainių, bet kuo mes jas rezervuosime. Tas naujas blokas bus ypač lankstus, galės prisitaikyti prie vėjo režimo.

A.Bačauskas. Elektros gamybos bendrovės turi būti lanksčios ir pajėgios konkuruoti rinkoje. Lietuvoje, aiškinant rinkos principais, elektrinės išskaidytos po vieną. Šias jėgaines lengviau parduoti, bet nepagalvota, kaip jos galėtų konkuruoti. Jeigu iš Rusijos pirksime daug elektros energijos, Lietuvos elektrinę gali tekti greitai parduoti už vieną litą.

V.Čebatariūnas. Žiniasklaidoje mus nuolat bandoma sumušti kaktomis su šalies elektrinėmis. Net pačioje Lietuvos elektrinėje kalbama, kad mes norime ją uždaryti.

A.Medalinskas. O kaip gali būti kitaip? Juk ji, matyt, nesugebės taip pigiai pagaminti elektros energijos, kaip jūs galite tiekti iš Rusijos. Rusiškų dujų tarpininkai Lietuvoje iš savo partnerių gavo dujų mažesnėmis kainomis, nei būtų galėjusi suderėti valstybė. Dabar Rusija tą patį, galimas dalykas, padarys su elektros energija per savo tarpininkus, t. y. jūsų kompaniją.

V.Čebatariūnas. Tačiau dujos ir nafta - absoliuti tiekimo monopolija, o kalbant apie elektrą to nėra. Ją importuos latviai, estai, skandinavai, kitos gretimos šalys - konkurencija bus didelė. Nepamirškime, kad po 6-7 metų atsiras ir jungtis su Švedija... Mes galime pasiūlyti pigesnę elektros energiją, nei ji būtų gauta deginant dujas ir mazutą.

R.Švedas. Dėl Elektrėnų noriu pasakyti labai aiškiai. Tikimės, kad per pereinamąjį trejų metų laikotarpį, kol šalyje bus visiškai liberalizuota elektros energijos rinka, Lietuvos elektrinė sustiprės. Pasistatys tą bloką ir dalyvaus rinkoje. Negalime jos nuolat subsidijuoti.

Skaidrumas, verslo ir politikos interesai

A.Medalinskas. IAE uždarymas žada milžiniškas perspektyvas elektros energijos rinkos dalyviams, kurių dalis yra arba gali būti susiję su įtakingais Lietuvos politikos žaidėjais. Kada mūsų piliečiai galės sužinoti, kokie elektros energijos rinkos dalyviai gavo didžiausią pelną iš naujos situacijos, t. y. tiekdami elektrą iš užsienio arba gamindami ją čia, Lietuvoje?

L.Ašmantas. Informaciją galėsime gauti tik po dvejų metų, kai bus suvestas balansas ir pateikta statistika.

E.Važgėla. Manau, dvejų metų tam tikrai nereikės.

R.Švedas. Norime, kad visi tiekėjai konkuruotų skaidriai. Tai esminis principas. Vyriausybės politika, siekianti rinkos liberalizavimo, atveria perspektyvą atsisakyti tiesioginių kontraktų. Kad nebūtų klausimų: iš kur, už kiek, ar ta energija neįsigyta "po stalu"? Svarbu, kad elektra būtų pigi.

E.Važgėla. Tam tikri rinkos elementai veikia ir šiandien. Pasibaigus mėnesiui pateikiama rinkos ataskaita, kurioje matyti, kokie rinkos dalyviai, t. y. kokios kompanijos, iš kur ir kiek tiekė elektros energijos. Šią informaciją galima rasti "Lietuvos energijos" internetiniame puslapyje.

R.Švedas. Kai rinka bus visiškai liberalizuota, energijos kilmė bus ne tokia svarbi kaip kaina.

A.Medalinskas. Vyriausybė nustatė, iš kokių valstybių ir kiek elektros bus perkama. "Lietuvos energija" su tų šalių kompanijomis pasirašė atitinkamus susitarimus. Kitos bendrovės taip pat ruošiasi pirkimams. Ar ši geografija nesvarbi, ar elektros energija bus perkama tik per aukcioną, lyg per bendrą katilą, kuriame galės dalyvauti visi, ir nesvarbu, iš kokios šalies jie tą elektrą gaus? Kam tada reikalingi tie visi geografiniai sudėliojimai? Įtariu, jog stengiamasi išvengti vienos valstybės, Rusijos, ir jos partnerių dominuojančios pozicijos. Tačiau beveik visa elektros energija, išskyrus gal estiškąją, gali eiti per Rusiją. Ar sulauksime veiksmingos valstybės politikos, reguliuojančios elektros pirkimą, kad būtume nepriklausomi nuo vienos šalies elektros energijos ar vieno tiekėjo, nors ir koks artimas jis būtų valdantiesiems Lietuvoje?

R.Švedas. Tas išdėliojimas, kad iš atskirų šalių, įskaitant Rusiją, būtų perkama ne daugiau kaip 1 TWh elektros, yra tik planas, kaip viskas galėtų būti. Tai informacija vartotojams, nes norime juos nuraminti ir pasakyti, jog elektros energijos tiekimo šaltinių tikrai yra. Geografiją lemia laidai, kuriais gaunama elektros energija. Šiandien negalime pirkti elektros, pavyzdžiui, iš Švedijos, nes iš ten nėra laidų į Lietuvą. Tačiau kai elektros energija pasiekia aukcioną, ten jokie geografiniai dėliojimai nebeveikia.

E.Važgėla. Formaliai žiūrint Lietuvoje elektros energijos rinka egzistuoja nuo 2002-ųjų, bet IAE gaminamos energijos kainą valstybė reguliavo, nes ji būtų tapusi vyraujanti. Kiti galėjo išlikti tik remiami, mat gamino brangią energiją.

A.Medalinskas. O dabar gali tapti dominuojanti Rusijos per tarpininkus tiekiama elektra. Kyla klausimas, ar kas nors apribos jos vyravimą elektros energijos rinkoje po 2010 metų, kai bus liberalizuota trečdalis rinkos, o juo labiau dar po trejų metų, kai rinka bus visiškai liberalizuota, nes dėl pigios rusiškos elektros gali tekti uždaryti Elektrėnus ir kitas Lietuvos elektrines? Išskyrus šilumines.

E.Važgėla. Reguliuojama vartojimo dalis sudarys 5,5 TWh. Dalis, kuri bus perkama per aukcioną nereguliuojamomis kainomis, sieks 3,6 TWh. Iš tų 5,5 TWh 4,5 ketinama įsigyti iš Elektrėnų elektrinės, vėjo ir kitų jėgainių pagal tiesioginius kontraktus už kainas, nustatytas reguliatoriaus. Čia veiks ir tam tikri kompensavimo mechanizmai. 1 TWh bus nupirkta tomis pačiomis rinkos sąlygomis, tik tiek, kad šią elektrą turės įsigyti visuomeniniai tiekėjai.

A.Medalinskas. Elektrinės, iš kurių perkama elektros energija, bus subsidijuojamos. Ir ne tik valstybinės, pavyzdžiui, Elektrėnų, bet ir dar neprivatizuotos, bet jau ruošiamos atskirti nuo "Lietuvos energijos" (Kruonio elektrinė)?

V.Čebatariūnas. Taip, yra daug privačių jėgainių. Kaune šiluminę elektrinę nusipirkęs "Gazprom".

A.Bačauskas. Elektrinių turi ir prancūzų "Dalkia", Mažeikių elektrinę - lenkai.

A.Medalinskas. Vadinasi, valstybė subsidijuos ir mokėtojų pinigais rems ne tik valstybinių įmonių gaminamą elektros energiją, bet ir tą, kurią gamins kitų šalių kapitalo įmonės. Ar ne todėl "Dalkia" ir "Gazprom" sukruto investuoti į Lietuvos energetiką, suaktyvėjo "Rubicon group"? Koks yra Lietuvos interesas subsidijuoti elektros energijos gamybą privačioms ir juo labiau - užsienio kapitalo įmonėms? Ar nesusipina privatus ir valstybės interesas? Ar tai nesikerta su mokesčių mokėtojų interesu?

R.Švedas. Čia jau sąmokslo teorijos.

A.Medalinskas. Energetikos srityje darbuojasi daug gerų, kvalifikuotų specialistų, bet šioje sferoje juda dideli pinigų srautai, susiję ir su politika. Todėl ir klausiau, kada bus galima pamatyti, kokios įmonės Lietuvoje per biržą tieks elektros energiją? Juk visiems žinoma, kad ERC, tapusį "Inter Rao JES" atstovu Baltijos šalyse ir prieš Naujuosius gavusį naują vardą "INTER RAO Lietuva", kontroliuoja viena garsi Kauno šeima. Nauja valdžia turi savo žmonių ir "Lietuvos energijos", kuri taip pat gaus kontraktus dėl elektros tiekimo, vadovybėje. Savivaldybėse atsispindi šiluminių įmonių interesai. Gyventojai iki šiol neturi atsakymo, kam buvo naudingas naujos atominės elektrinės statybų atidėliojimas, kliūtys plėtoti alternatyvią energetiką Lietuvoje. Dabar šios valdžios laukia dideli iššūkiai, kad nebūtų, kaip anksčiau, neskaidrių kontraktų ir sandėrių.

R.Švedas. Mes pasisakome už skaidrumą elektros energijos rinkoje. Ir už konkurenciją. Negalime statyti elektrinių už bet kokią kainą. Kiekvienas projektas Lietuvoje, o tai ypač svarbu kalbant apie darbus pereinamuoju laikotarpiu, elektros energijos rinkos kūrimas yra iššūkis ir šalies elektrinėms. Valstybė ir vartotojai negali subsidijuoti neefektyvios elektros energijos gamybos.

A.Bačauskas. Rinka neskatina statyti naujų elektrinių. Ėmėme kalbėti, kad atominę elektrinę statysime 2006 metais, bet nieko nedarėme, nors ir žinojome, jog IAE turėsime uždaryti 2009-aisiais. Tikėjomės, kad viską išspręs rinka. Tik kai Rusija šiek tiek prisuko dujas, visi pamatė, jog ta rinka gali nieko ir nepagelbėti. Reikia turėti savo elektrinių. Nesuprantu, kodėl negalime pastatyti efektyvių jėgainių?

R.Švedas. Galime. Tačiau dabar susidūrėme su kitu labai sudėtingu iššūkiu: kaip apsirūpinti elektros energija po Naujųjų. Ir mes tai darome atvirai, padėdami ant stalo visus savo planus. Einame į rinką pamažu, nes negalime kaip bepročiai šokti į ją visu 100 proc. ir tempti ten Lietuvos ūkio.

Ar nepristigs elektros energijos šiais metais?

A.Medalinskas. Kas dabar, kai Naujųjų metų išvakarėse buvo uždaryta IAE, prisiima atsakomybę, kad Lietuvos gyventojai 2010-aisiais nepristigs elektros energijos?

E.Važgėla. "Lietuvos energija" atsakinga už nacionalinį krašto elektros energijos balansą, kad elektros šalyje visada būtų tiek, koks yra vartojimas. Mes, kaip ir kiti tiekėjai, esame sudarę sutartis, perkame elektrą ir privalėsime ją pateikti aukcionui arba biržai, kur turės būti pateikta visa elektros energija, importuota iš užsienio. Biržoje galės dalyvauti ir importuotojai, ir gamintojai iš Lietuvos. "Lietuvos energija" neturi išskirtinių sąlygų. Atsakomybę už savo veiklos ekonominį efektyvumą taip pat prisiimsime patys. Biržoje bus įgyvendintas "Nord Pool" principas, perimtas iš Skandinavijos.

A.Medalinskas. Ar nevėluota pateikti informacijos, kaip veiks elektros energijos rinka?

R.Švedas. Kai pradėjome kalbėti apie elektros rinkos liberalizavimą, EM užgriuvo šimtai klausimų, kuriuose akcentuojamas vienas dalykas: energetikos rinkos principai turėjo veikti jau vakar. Privalėjome ją turėti dar praėjusių metų pradžioje. Patys supratome, kad pasirengimo darbai vėluoja.

A.Medalinskas. Turėjote informuoti ir vartotojus, įskaitant paprastus Lietuvos gyventojus.

R.Švedas. Prie vartotojų - smulkesnių - prieisime po metų kitų. Negalima apversti visos Lietuvos sistemos per vieną naktį ir sukelti chaoso. 2010 metais liberalizuojame tik 30 proc. rinkos ir tik didiesiems vartotojams, kurie moka žaisti rinkoje ir gali tai daryti. Liberalizuoti ją iki tokio lygio, kai kiekvienas pilietis galės pasirinkti elektros energijos tiekėją, reikės dar dvejų mūsų pastangų ir darbo metų. Kad žmogus psichologiškai prie to priprastų, kad pašto dėžutėje rastų paaiškinimą, kaip tai veiks, ir žinotų, kaip pasirinkti iš kelių tiekėjų, prireiks maždaug 9 mėnesių.

A.Bačauskas. Rinkai įvesti kyla sunkumų, vėluojama, tačiau Briuselis mano, jog teisinės ir organizacinės sąlygos rinkai Lietuvoje atsirasti yra geresnės nei kitose valstybėse. Bėda, kad mes fiziškai tam netinkami - rinka maža, jos dalyviai negali tarpusavyje konkuruoti. Taip buvo ir prekyboje. Mažas verslas žlugo, nes atsirado "Maxima". Tas pats gali atsitikti energetikos srityje. Net ERC yra kaip prekybos kioskas, palyginti su kaimynų milžinais.

R.Švedas. Anksčiau ar vėliau į elektros energijos biržą ateis rimti dalyviai. Galime tikėtis, jog tada ir elektros kainos sumažės dėl konkurencijos. Tačiau labai svarbu, o tai rodo ir "Nord Pool" patirtis, kad atsirastų pasitikėjimas pačia birža. Tikiu, jog tai įvyks. Per 6-7 metus bus nutiestos visos reikiamos elektros jungtys į Vakarus. O kol kas ta birža liks tokia, kokia yra, ir žaidėjų rinkoje bus nedaug.

A.Bačauskas. Nereikia baimintis naujų metų permainų. IAE ne kartą buvo išjungta, bet apie tai sužinodavome tik iš žiniasklaidos. Ir dabar elektros nestigs. Gal tik ji bus brangesnė. Negalime tikėtis, kad Lietuvoje elektra bus pigesnė nei kitose Europos bendros elektros rinkos šalyse.

L.Ašmantas. Patvirtinome Prekybos elektros energija taisykles, Lietuvos elektros biržos reglamentą. Vyko bandomosios biržos sesijos, pasirašyta daug sutarčių tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir didžiųjų vartotojų, kurie jau nebegalės pirkti elektros reguliuojamomis kainomis. Tiekėjams, vartotojams teko mokytis ir dar daug reikės išmokti. Kai taip vėluojama ir skubama, kai įstatymų lydimieji dokumentai patvirtinami anksčiau nei įstatymų pakeitimai, prisieis taisyti ir klaidas. Tačiau svarbu, kad rinka kuriama, nes tai yra viena efektyvių priemonių švelninti elektros kainų šuolį uždarius IAE.

A.Medalinskas. Pusė elektros energijos poreikio Lietuvą pasieks iš kitų šalių, visų pirma iš Rusijos arba per Rusiją, nes elektros jungtys Vakarų kryptimi dar nenutiestos. Anksčiau būta nemažai abejonių dėl Smolensko linijos patikimumo, nors dabar ja ir bus į Lietuvą importuojama didžioji dalis elektros energijos iš užsienio. Ar Lietuvos Vyriausybė gali užtikrinti, kad šalies žmonės po kurio laiko nesusidurs su elektros energijos trūkumu dėl šios Smolensko linijos pralaidumo problemų?

A.Bačauskas. Apsirūpinimo elektra patikimumas - kasdienis "Lietuvos energijos" darbas. Ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, kitų kaimynų. Pagaliau dabar yra Europos perdavimo sistemų operatorių organizacija ENTSO-E, kurios tikslas - geriau koordinuoti Europos perdavimo sistemų operatorių veiklą.

L.Ašmantas. Kalbant apie Smolensko liniją reikia atkreipti dėmesį į jos apkrovas įvairiu paros metu, nes tai gali kelti keblumų. Siekiant didesnio patikimumo būtinos ir investicijos, nes šia linija naudojasi ne vien Lietuva. Visus techninius ir organizacinius klausimus turėtų spręsti energetikai, bendradarbiaudami su savo partneriais kitose šalyse.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"