TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetiniai projektai įgavo pagreitį

2006 12 09 0:00
Kad galėtų dalyvauti pasirašant sutartį ir su premjeru Gediminu Kirkilu susidaužtų šampano taurėmis, Lenkijos vyriausybės vadovas Jaroslawas Kaczynskis nepaisė šalyje kilusios politinės krizės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar Vilniuje buvo energetinių projektų diena - duotas startas elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai, o į naujosios atominės jėgainės statybą Baltijos šalys nutarė priimti Lenkiją. Šis žingsnis smarkiai pakoreguos projekto apimtį.

Vakarykštės dienos Lietuva laukė dešimtmetį. Pagaliau su Lenkija pasirašyta istorinė sutartis dėl energetinio tilto tiesimo.

Negana to, Lenkija pareiškė norą dalyvauti trijų Baltijos šalių projekte ir drauge statyti naująją atominę elektrinę. "Mes norime tapti bendros įmonės akcininkai: keturios šalys, keturios lygios dalys", - per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis. Kad dalyvautų šiuose istoriniuose įvykiuose į Lietuvą kaimyninės šalies Vyriausybės vadovas atvyko nepaisydamas politinės krizės Lenkijoje.

Trijų Baltijos valstybių premjerai pareiškė neprieštaraujantys, kad Lenkija prisidėtų prie naujos jėgainės statybos, jeigu tik "spės įšokti į traukinį". Latvijos vyriausybės vadovas Aigaras Kalvitis ir Estijos premjeras Andrusas Ansipas savo ruožtu pridėjo, kad mielai priimtų kvietimą tapti naujo elektros tilto statybos dalininkais.

Įveikė skepsį

LŽ rašė, kad Latvijos energetikai piktinosi, jog Lietuva į trijų šalių projektą nori atsivesti ir Lenkiją. Pasak Latvijos atstovų, dėl to ėmė strigti atominės statybos projektas. Tačiau, sprendžiant klausimą vyriausybiniu lygiu, visos trys Baltijos šalys teigė neprieštaraujančios Lenkijos dalyvavimui, nors ši privalėtų taikytis prie situacijos. Pagrindinis keliamas reikalavimas Lenkijai - nestabdyti projekto.

"Turime tęsti šį projektą be jokių sustojimų. Jei naujo reaktoriaus statybos projekte atsirastų kitų partnerių, įskaitant ir Lenkiją, mes pasirengę pradėti konsultacijas, bet svarbiausia yra nestabdyti projekto. Konsultacijos negali būti priežastimi sutrukdyti tam", - kalbėjo Latvijos premjeras.

Neseniai Lietuvoje viešėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis teigė negalintis prisiimti jokių įsipareigojimų dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, nors pripažino, kad atominės energetikos klausimas Lenkijai rūpėjo daug metų. Kaip sakė Vyriausybei artimi šaltiniai, Lenkija net mėgino spausti Lietuvą, kad elektros tilto sutartis automatiškai jiems leistų dalyvauti statant atominę elektrinę.

Svarbiausia - kad nestabdytų proceso

Vakar trys Baltijos šalys priėmė politinį sprendimą. Kaip sakė premjeras Gediminas Kirkilas, įtikinti kitas dvi Baltijos šalis į projektą priimti ir Lenkiją pavyko derybomis.

Pagal anksčiau pasirašytas sutartis, trims Baltijos valstybėms investavus 2,5-4 mln. eurų, 2015 metais būtų pastatyta nauja vieno arba dviejų reaktorių 800-1600 megavatų atominė elektrinė. Lietuvos premjeras sakė manantis, kad prisidėjus Lenkijai, reikėtų statyti du reaktorius, jų statybos vertė siektų 3-4 mlrd. eurų. Be to, Lenkija mano, kad atominės statybą galima baigti anksčiau. "Labai svarbu, kad Lenkija norėtų dar paspartinti reaktorių statybą ir baigti ją ne 2015 metais, o anksčiau. Ši idėja priimtina visoms Baltijos šalims", - sakė Kirkilas.

Tačiau bendrovės "Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis skeptiškai vertino galimybę paankstinti reaktoriaus statybą. Galimybių studijoje nurodoma, kad ji truks 9 metus ir 4 mėnesius. Pasak Juozaičio, lenkai kol kas pateikė tik bendrą savo požiūrį - iki kito penktadienio laukiama konkrečių siūlymų, kurie bus svarstomi darbo grupėje.

Pasak Lenkijos premjero Kaczynskio, projekte dalyvautų viena didžiausių šalies energetikos bendrovių "Polskie Sieci Elektroenergetyczne".

Padės ES

Ta pati valstybinė Lenkijos energetikos bendrovė ir "Lietuvos energija" po daugiau nei dešimtmetį trukusių diskusijų vakar Vilniuje pasirašė susitarimą dėl elektros tinklų sujungimo projekto įgyvendinimo. Per pusmetį darbo grupė, sudaryta iš abiejų šalių atstovų parengs teisinę, finansinę ir techninę analizę, įmonės steigimo dokumentus.

"Tai didelis postūmis ir realių darbų pradžia. Šios tarpsisteminės jungties svarba nuolat didėja, tą pripažįsta ir Europos Komisija, įtraukusi projektą į atnaujintą Greito starto ("Quick Start") programos sąrašą", - teigė "Lietuvos energijos" vadovas.

Anot jo, bendros įmonės steigimo procedūros bus baigtos ateinančių metų antrąjį ketvirtį, o visiškai funkcionuojančią galingą elektros perdavimo liniją tikimasi turėti jau 2011 metais.

Preliminariais skaičiavimais, Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų jungtis kainuotų apie 304 mln. eurų (1,05 mlrd. litų). 2007-2013 metų Europos Sąjungos biudžete jai numatyta skirti apie 142 mln. eurų (490,3 mln. litų) negrąžintinos paramos. Likusią sumą turės skirti pačios įmonės, imdamos paskolas arba pritraukdamos kitų investuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"