TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Energetinis skurdas bado akis

2011 01 14 0:00
Įvertinus Lietuvos ir kitų europiečių pajamas, lietuviškas elektros energijos kainų lygis atrodo gerokai grėsmingiau.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje energetinių išteklių kainos nesiskiria nuo daugumos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet palyginus jas su vidutinėmis gyventojų pajamomis, už šilumą, elektrą, gamtines dujas esame priversti mokėti neproporcingai didelę pajamų dalį.

Ekonominės krizės padarinius Lietuvoje dar labiau sustiprino nuo 2010-ųjų pradžios pigią energiją gaminusios Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas, dėl kurio elektros kilovatvalandė nuo praėjusių metų pradžios pabrango apie 10 centų. Šiemet elektros kaina nesikeitė - kaip ir pernai gyventojai už elektrą moka po 45 centus už kilovatvalandę.

Iš pirmo žvilgsnio šis kainos padidėjimas neatrodo itin skausmingas - palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos gyventojai už elektrą moka kiek pigiau. ES statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, mažiau nei Lietuvoje elektra kainavo Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos buitiniams vartotojams.

Tačiau už Lietuvos besirikiuojančių valstybių - Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos gyventojai - už elektrą mokėjo tik 1-2 centais brangiau nei lietuviai. Dėl gerokai didesnių nei kitose šalyse taikomų mokesčių brangiausiai elektros energija gyventojams pernai - apie 2 kartus brangiau nei Lietuvoje - kainavo Danijoje ir Vokietijoje.

Beje, pagal elektros kainą pramonės vartotojams, Lietuvos net nebėra tarp pigiausiųjų ES valstybių. "Eurostat" duomenimis, ji užima vieną iš viduriniųjų pozicijų. Bulgarijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių įmonės pernai elektrą pirko pigiau nei Lietuvos gamybininkai. Ne veltui Lietuvos pramonė kaip vieną rimčiausių konkurencingumo ES rinkoje stabdžių nurodo aukštas energetikos išteklių kainas.

Tačiau įvertinus Lietuvos ir kitų europiečių pajamas, lietuviškas elektros energijos kainų lygis atrodo gerokai grėsmingiau.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį 2010-ųjų ketvirtį sudarė tik 1620,8 lito, valstybės sektoriuje - 1690,7 lito, privačiajame sektoriuje - 1573,3 lito.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinis darbo užmokestis siekė beveik 8 tūkst. litų, Didžiojoje Britanijoje - beveik 8,5 tūkst. litų, Suomijoje - per 9 tūkst. litų.

Ypač brangi šiluma

Dar didesnę Lietuvos gyventojų pajamų dalį suryja mokesčiai už centralizuotą šildymą, kuriuo, šilumininkų skaičiavimais, naudojasi apie 2 mln. krašto gyventojų.

Pasak "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tarp didžiausių iššūkių, su kuriais susidurs gyventojai, šiemet bus susikaupusios skolos už komunalines paslaugas. Jos teigimu, įsiskolinimai už komunalines paslaugas augo jau praėjusiais metais, greičiausiai jie didės ir 2011-aisiais.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pernai gruodį vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina siekė beveik 2 litai, o iš didžiųjų miestų šiluma daugiausiai kainavo Kaune (2,11 lito už kilovatvalandę).

Tačiau konkretaus būsto savininko mokesčiai priklauso ne tik nuo kilovatvalandės kainos, bet ir nuo name ar bute suvartotos šilumos kiekio. Kaip nurodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, kai kurių butų, ypač senuose nerenovuotuose daugiabučiuose, gyventojai už vidutinio dydžio - 60 kvadratinių metrų ploto - buto šildymą per mėnesį turi mokėti 1000 litų ir dar daugiau.

Šilumos tiekėjų už praėjusį gruodį pateiktos sąskaitos gerokai didesnės nei prieš metus, kai kurių būstų - kone trečdaliu. Šilumininkai aiškina, esą šis gruodis buvęs gerokai šaltesnis nei ankstesni. Tačiau gyventojų, neturinčių galimybių reguliuoti šilumos savo būste, tai neguodžia, o daugiabučių namų renovacijos programa tūpčioja vietoje.

Kaip nurodo skolų valdymo bendrovės, praėjusių metų pabaigoje pradelstos skolos augo būtent komunalinių paslaugų bendrovėms, nors kituose ūkio sektoriuose jos palengva mažėja. Šilumos tiekimo įmonių atstovai neformaliuose pokabiuose pripažįsta, kad pastaruoju metu skolininkų pastebimai daugėja - tiek jų buvo tik prieš gerą dešimtmetį, Rusijos ekonominės krizės laikais.

Nors Lietuvoje tikslių skaičiavimų nėra, apklausos rodo, kad nemaža dalis namų ūkių, ypač miestuose, kur didžioji dalis būstų šildomi centralizuotai, šildymo sezono metu mokesčiams už energetinius išteklius išleidžia 30-55 proc. gaunamų pajamų.

Energetikos eksperto Rimanto Zabarausko nuomone, jei šeimos išlaidos energetikai siekia 20 proc. pajamų, tokia padėtimi jau turėtų susirūpinti valstybė. Antai Didžiojoje Britanijoje laikoma, kad jei namų ūkis mokesčiams už energiją išleidžia daugiau nei 10 proc. gaunamų pajamų, gyventojai gyvena energetiniame skurde, todėl jiems numatyta valstybės parama.

Gyvenimas skolon

"Žiemą komunaliniai mokesčiai sudaro itin didelę gyventojų mokesčių dalį, aišku, jie nemažai priklauso nuo būsto būklės. Tačiau tai galvos skausmas daugeliui žmonių, nes, skirtingai nei elektros, šilumos beveik negalima taupyti, reguliuoti arba atsisakyti", - LŽ sakė Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė. Jos manymu, būtų išmintingiausia, jeigu leidžia šeimos galimybės, vasarą pasitaupyti šiek tiek pinigų žiemos sezono mokesčiams už šildymą. Tačiau ne visos šeimos tai gali padaryti - kai kurios tik vasarą padengia įsiskolinimus, susikaupusius per praėjusį šildymo sezoną.

J.Varanauskienė pabrėžė, kad brangios elektros energijos lietuviai ir nešvaisto, ir vartoja jos gerokai mažiau nei dauguma Vakarų europiečių. "Norint taupyti šilumą, reikia daug investuoti į namo renovaciją, o norint sutaupyti elektros energijos - investuoti į taupius elektros prietaisus. Paradoksas tas, kad žmonės, kuriems taupymas aktualiausias, tokioms investicijoms neturi pinigų", - sakė ekspertė.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad Lietuvos valdžia užmerkia akis į energetinio skurdo problemas ir palieka žmones energetikų savivalei, taip juos versdama arba emigruoti, arba užsiimti nelegalia veikla, pavyzdžiui, kontrabanda.

"Jei daugiau nei pusė žmogaus uždirbamo atlyginimo skiriama mokėjimams už šildymą, akivaizdu, kad jis lieka nevalgęs. Tačiau šiai valdžiai atrodo, kad žmonės gali gyventi nevalgę, o gyvena tam, kad dirbtų. Tai panašu į norą, kad automobilis važiuotų be degalų", - LŽ tvirtino A.Maldeikienė. Jos skaičiavimais, žmogui pragyventi mėnesį reikia mažiausiai 1500 litų, o turint paskolą būstui - apie 2000 litų per mėnesį. Tik 15 proc. Lietuvos gyventojų gauna tiek pajamų, kad sugebėtų laiku atsiskaityti už šildymą ir kitas komunalininkų paslaugas. "Visi kiti yra įstumti į kampą ir iš principo turi tris pasirinkimus - emigruoti, faktiškai badauti arba viena ar kita forma vogti - užsiimti kontrabanda, imti atlyginimus vokelyje, kitaip nemokėti mokesčių. Tačiau vagimis tokių žmonių vadinti negalima, įvertinus tai, kad valdžia ciniškai nemato problemos", - sakė ekonomistė.

Palydovas - skurdas

Negatyvias visuomenės nuotaikas atsispindi ir sociologinės apklausos. Neseniai atlikta Eurobarometro apklausa rodo, kad Lietuva yra viena tų valstybių, kuriose per praėjusius metus pagausėjo manančiųjų, kad skurdas yra plačiai paplitęs reiškinys. Galvojančių, kad skurdas išaugo, mūsų krašte pernai buvo 85 proc., o 2009-aisiais šis rodiklis nesiekė 80 procentų.

Šalyje padaugėjo teigiančiųjų, kad nepajėgtų susitvarkyti su netikėtomis išlaidomis (šiemet - 46 proc., pernai - 38 proc.) bei pagausėjo būrys tvirtinančiųjų, kad nesuduria galo su galu: 25 proc. teigė, kad jiems tai padaryti sunku.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje 15 proc., beveik kas šeštas namų ūkis, 2008-aisiais buvo itin nepasiturintis, o ties skurdo riba (jei pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies gyventojo pajamų) buvo 20 proc. šalies gyventojų.

Tai vienas prasčiausių rodiklių ES. Ekspertų manymu, sunkmečiu sumažėjus darbo užmokesčiui ir išaugus nedarbui, šiuo metu jie turėtų būti dar žemesni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"