TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

EP narių darbo kokybės kalbėjimas neatskleidžia

2015 07 28 6:00
Vilija Blinkevičiūtė: "Tikrai nedirbu dėl statistinio rodiklio." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos atstovai Europos Parlamente (EP) nelinkę savo darbo matuoti statistiniais duomenimis. Ekspertai irgi pažymi, kad dažnos politikų kalbos per plenarinius posėdžius nėra svarbiausias jų veiklos įvertinimo kriterijus.

Per pirmuosius šios EP kadencijos metus Lietuvos atstovai europinės politikos vandenyse nardė skirtingai. Vieni aktyviai reiškėsi per plenarinius posėdžius, kitų balsas buvo vos girdimas.

Įsidėmėjo "žaidimo" taisykles

Anot statistinių rodiklių, pagal aktyvumą tarp Lietuvos atstovų EP yra nepralenkiami socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis bei liberalas Antanas Guoga. Per plenarinius posėdžius V. Blinkevičiūtė kalbėjo net 330 kartų. Ji drauge su kolegomis pateikė 80 pasiūlymų dėl rezoliucijų, uždavė 60 parlamentinių klausimų Europos Komisijai. Taip pat V. Blinkevičiūtė yra buvusi nuomonės referente ir šešėline referente.

"Tikrai nedirbu dėl statistinio rodiklio, o tam, kad būtų rezultatas“, - LŽ teigė europarlamentarė. Ji prisipažino, kad pradėjus antrą kadenciją dirbti EP yra lengviau. „Dabar daugiau išmanau, labiau įsidėmėjau „žaidimo“ taisykles, kuriomis reikia vadovautis“, - tikino V. Blinkevičiūtė.

Z. Balčytis per plenarinius posėdžius kalbėjo 298 kartus. Jis 7 kartus buvo šešėlinis pranešėjas (kiekvienai rezoliucijai visos EP frakcijos skiria po šešėlinį pranešėją, kuris dirba su pagrindiniu pranešėju rengiant rezoliucijos projektą), sykį - nuomonės ir dar triskart - šešėlinis nuomonės referentas. Taip pat Z. Balčytis prisidėjo prie 58 pasiūlymų dėl rezoliucijų, 40 parlamentinių klausimų.

A. Guoga per plenarinius posėdžius kalbėjo 237 kartus. Kartą A. Guoga buvo šešėlinis pranešėjas ir keturiskart - šešėlinis nuomonės referentas. EP naujoko darbo statistikoje - 61 pasiūlymas dėl rezoliucijų, 13 parlamentinių klausimų.

Pranešimų lyderis

„Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas per plenarinius posėdžius kalbėjo 89 kartus. Jis po dukart buvo šešėliniu pranešėju bei šešėliniu nuomonės referentu, su kolegomis pateikė 48 pasiūlymus, 18 parlamentinių klausimų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis plenariniuose posėdžiuose itin dažnai nekalbėjo (64 kartai), tačiau iš visų Lietuvos atstovų parengė daugiausia pranešimų - 4. Jis kartą buvo šešėliniu pranešėju bei šešėliniu nuomonės referentu, prisidėjo prie 27 pasiūlymų, pateikė 8 parlamentinius klausimus.

Liberalas Petras Auštrevičius yra parengęs 2 pranešimus ir dukart buvo šešėliniu pranešėju bei šešėliniu nuomonės referentu. Per plenarinius posėdžius jis kalbėjo 54 kartus, drauge su kolegomis pateikė 76 pasiūlymus dėl rezoliucijų, 20 klausimų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Bronis Ropė per plenarinius posėdžius kalbėjo 77 kartus, prisidėjo prie 10 pasiūlymų dėl rezoliucijų, uždavė 22 klausimus. Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis yra kalbėjęs 40 kartų. Jis dukart buvo šešėlinis nuomonės referentas, pateikė 40 pasiūlymų, 11 parlamentinių klausimų.

Statistikos nesureikšmina

Santūrumu EP pasižymėjo TS-LKD atstovas Algirdas Saudargas. Jis per plenarinius posėdžius kalbėjo vos 5 kartus, tačiau šįmet parengė pranešimą dėl Europos energetinio saugumo strategijos.

"Darbietis" Viktoras Uspaskichas per plenarinius posėdžius kalbėjo 28 kartus. Jis kartą buvo šešėliniu pranešėju ir dukart - šešėliniu nuomonės referentu. Ne itin aktyviai V. Uspaskichas reiškėsi ir teikiant pasiūlymus rezoliucijoms, užduodant klausimus.

Remiantis EP narių darbo statistiką analizuojančio tinklapio mepranking.eu duomenimis, pasyviausiai EP pirmaisiais metais dirbo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Per plenarinius posėdžius jis kalbėjo 11 kartų, drauge su kitais EP nariais pateikė 24 pasiūlymus dėl rezoliucijų ir uždavė tik 3 klausimus. Pagal aktyvumo rodiklius jis yra 728-as iš visų 750 europarlamentarų.

V. Tomaševskis LŽ aiškino, kad „sausa statistika“ neparodo tikrojo EP nario darbo. Esą statistiniai duomenys kartais iškreipia realią situaciją. „80 proc. EP narių kalbų būna po balsavimo. Toks kalbėjimas jokios prasmės neturi", - sakė jis.

Svarbiausia - pranešimai

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, solidžiausias EP nario veiklos statistinis rodiklis – pranešimų rengimas. „Tai rodo politiko statusą atitinkamame EP komitete ir kitų komitetų narių požiūrį, pasitikėjimą. Tam reikia ir didesnių gebėjimų, nei tik kalbėti per plenarinius posėdžius“, - LŽ teigė jis.

Anot R. Vilpišausko, kalbų skaičius dar nėra darbo kokybės kriterijus. „Tai menkiausias rodiklis, nes galima kalbėti bet ką. Ši statistika nieko nepasako apie pačių kalbų kokybę“, - pažymėjo jis.

Iš Lietuvos atstovų EP politologas išskyrė G. Landsbergį, A. Saudargą ir P. Auštrevičių. Šie politikai yra parengę pranešimus itin aktualiomis ir svarbiomis temomis. „Tai iš tiesų yra solidūs darbai, kurie parodo šių politikų vaidmenį EP“, - sakė R. Vilpišauskas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad ne mažiau matomas yra A. Guoga. „Tik nesu tikras, kiek solidus tas matomumas, nes youtube filmukų kūrimas apie graikus - savotiškas būdas reikštis ir mažai pasako apie jo, kaip EP nario, darbą“, - pridūrė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"