TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

EP tyleniams svarbiausia - ne kalbos

2013 07 19 6:00
Santūriausias tarp Lietuvos atstovų EP kol kas yra A.Saudargas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Europos Parlamento (EP) narių darbo statistika jiems nė motais. Mažiausiai kalbantys europarlamentarai ginasi, kad kalbų per plenarinę sesiją apskaita – ne svarbiausias jų darbo įvertinimo kriterijus.

Per ketverius šios EP kadencijos metus Lietuvos atstovų balsas plenariniuose posėdžiuose Strasbūre ir Briuselyje buvo girdimas 4735 kartus. Kol vieni europarlamentarai aktyviai reiškėsi kalbėdami, kiti prie mikrofono stojo vos po keliolika kartų. "Tylieji" tvirtina, kad kalbos jų darbo rezultatų neatskleidžia.

Per plenarinius EP posėdžius daugiausia – net 1028 kartus – kalbėjo Z.Balčytis. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Per kadenciją – tūkstantį kartų

Nuo 2009 metų rudens prasidėjusios EP kadencijos pradžios per plenarinius posėdžius daugiausia – 1028 kartus – kalbėjo socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Europarlamentaras yra pateikęs 145 klausimus Europos Komisijai (EK), triskart pasakęs komiteto nuomonę, buvo deleguotas pranešėju. „Trečdalis kalbų, kai gauni žodį per 1 - 2 minutes pasakyti nuo frakcijos. Tai irgi labai svarbu, nes yra mūsų kaip parlamentarų ir savo valstybės pristatymas. Kita dalis kalbų – paaiškinimas, kaip ir dėl ko aš balsavau“, - LŽ teigė Z.Balčytis. Parengti kalbą dėl balsavimo motyvų, pasak jo, reikia nemažai darbo ir pastangų, nes svarstomo dokumento esmė turi tilpti į 10 - 15 sakinių tekstą. „Taigi ir tas tūkstantis kalbų – praktiškai visi mūsų balsavimai, paaiškinti raštu“, - pabrėžė europarlamentaras.

EP aktyviai reiškiasi ir „tvarkietis“ Juozas Imbrasas. Per plenarinius posėdžius užregistruotos 1005 jo kalbos, taip pat 70 pateiktų klausimų EK, 34 pasiūlymai dėl rezoliucijų. Iš 12 deleguotų Lietuvos atstovų tarp „šnekiausių“ europarlamentarų yra ir socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Ji per šią EP kadenciją plenariniuose posėdžiuose kalbėjo 879 kartus, triskart pasakė komiteto nuomonę, su kolegomis pateikė 123 klausimus EK ir Europos Sąjungos (ES) Tarybai, 10 pasiūlymų dėl rezoliucijų, parengė 4 rašytinius pranešimus.

EP darbas - balsuoti

Santūriausias tarp Lietuvos atstovų EP kol kas yra konservatorius Algirdas Saudargas. Per ketverius kadencijos metus europarlamentaras plenariniuose posėdžiuose kalbėjo vos 12 kartų, EK kartu su kolegomis pateikė 6 klausimus, vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, triskart pasakė komiteto nuomonę. „Nepraleidžiu progos patylėti“, - LŽ atšovė europarlamentaras, paklaustas, kaip vertina savo darbo EP statistinius rodiklius. - Parlamentaro darbas yra balsuoti, tai reiškia prisiimti atsakomybę.“

A.Saudargo nuomone, darbo statistika reikalinga, kad europarlamentarai atsiskaitytų rinkėjams. „Tačiau labai mažai rinkėjų domisi EP, tad aš naudoju kitas priemones rinkėjams informuoti. Leidžiame mėnesinį žurnalą „Apžvalga“, jam skiriu nemažai savo lėšų, o suburti jauni žmonės atspindi temas, su kuriomis aš dirbu“, - aiškino europarlamentaras.

Seimo narį „darbietį“ Viktorą Uspaskichą prieš daugiau nei pusmetį EP pakeitusi jo buvusi padėjėja Justina Vitkauskaitė-Bernard per plenarinius posėdžius kol kas kalbėjo 24 kartus. Konservatorių patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis plenariniuose posėdžiuose kalbėjo 36 kartus, drauge su kolegomis pateikė 25 pasiūlymus dėl rezoliucijų, 11 klausimų EK ir ES Tarybai.

Mechaniniai kriterijai

Liberalų sąjūdžio atstovas EP Leonidas Donskis įsitikinęs, kad vertinti europarlamentarų darbą pagal vadinamuosius mechaninius kriterijus – netikslinga. „Vienas parengia dokumentą, kuris yra europinės svarbos, bet apie tai mažiau trimituoja, o kitas kalba 10-15 kartų savo grupės vardu, gaudamas tik mikrofono teisę, tačiau nieko nepadaro“, - LŽ teigė jis.

Todėl jis nesureikšmina europarlamentaro darbo statistinių rodiklių. „Galima visai nesunkiai savo frakcijoje laimėti tam tikrą privilegiją, kad tau leistų pakalbėti grupės vardu. Tekstai, parengti sekretoriato arba biuro, patikėkite, visiškai nieko nereiškia“, - aiškino L.Donskis.

Svarbiausia, pasak jo, postai, kuriuos EP nariai užima frakcijoje, komitetuose, darbas teisės aktų leidyboje. „EP darbo esmė – dokumentai arba, kitaip tariant, įstatymų pataisos, rezoliucijos, taip pat įtaka, daroma europinei politikai per tam tikros pozicijos formavimą, būnant koordinatoriumi arba pranešėju. Visa kita – mechanika ir viešieji ryšiai“, - tvirtino jis.

L.Donskis per plenarinius posėdžius kalbėjo tik 22 kartus, tačiau su kolegomis parengė 157 pasiūlymus dėl rezoliucijų, 45 klausimus EK ir ES Tarybai, 2 rašytinius pranešimus, sykį buvo deleguotas pranešėju. „Nelyginsiu savęs su kolegomis, nes tai neetiška. Tegul mano darbo aktyvumą ar pasyvumą įvertina Lietuvos žurnalistai ir rinkėjai“, - pažymėjo europarlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"