TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Erkės įkandimo kaina - 40 tūkstančių litų

2006 10 04 0:00
Regina Žemaitienė už gerą tarnybą buvo ne kartą paskatinta, tačiau dėl kompensacijos už prarastą sveikatą ji priversta bylinėtis.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos buvusi vyresnioji pasienietė Regina Žemaitienė iš darbdavių ketina prisiteisti trejų metų atlyginimo dydžio kompensaciją. Kaip spėjama, pareigūnė galėjo užsikrėsti Laimo liga per šaudymo pratybas.

Ponia Regina raštvede pasienio Rokiškio užkardoje įsidarbino 1994 metais. Vėliau darbavosi Sargybų būryje, Obelių geležinkelio poste. Įgijo puskarininkio laipsnį, tapo vyresniąja pasieniete.

Pareigūnė tvarkydavo įvairius dokumentus, tikrindavo iš Latvijos atvykstančius traukinius, o kartais patruliuodavo Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Patruliavimo dienos būdavo nustatomos grafiku. Jų pasieniečiai nemėgo labiausiai. Tomis dienomis pareigūnams tekdavo laukais ir miškais, lyjant lietui ar spaudžiant šalčiui, nueiti po 20 kilometrų. Pečius slėgdavo nelengva amunicija, sunkūs batai iki kraujo nutrindavo kojas, tekdavo gintis nuo kraujo ištroškusių uodų ir erkių.

Regina tvirtina nesiskųsdavusi, už gerą tarnybą ne kartą paskatinta ir apovanota. Ji nesitikėjo, kad karjerą nutrauks liga.

2003 metų rugsėjo 17-oji nesiskyrė nuo kitų dienų. Pasieniečiai apleistame karjere surengė šaudymo pratybas. Daubą supa gal dešimtmetį dalgio nematę laukai. Aukštoje žolėje gali pasislėpti stačias vidutinio ūgio žmogus. Kol vieni pareigūnai treniravosi šaudydami į taikinį, kiti saugojo, kad iš kaimo neužklystų pašaliečių.

"Pratybose dalyvavome tik dvi moterys - Aušra ir aš, - pasakojo Regina. - Po darbo pakviečiau ją užsukti į svečius. Kai pajutau niežtėjimą prie kaklo, kolegė pastebėjo toje vietoje įsisiurbusią erkę. Aušra ją ir ištraukė".

Lauke dirbantiems pasieniečiams dažnai įsisiurbdavo erkės, bet nė vienas jų nesusirgo. Regina voragyvį irgi netrukus pamiršo. Net tuomet, kai ėmė vis prasčiau jaustis, įtarė kitas priežastis.

Palaikė pervargimu

Praėjus mėnesiui po erkės įkandimo pareigūnė pasijuto neįprastai. Ėmė skaudėti galvą, kamavo nesuvokiamas nerimas, nemiga. Kartais svaigdavo galva.

"Pamaniau, kad gal pervargau, o gal trūksta vitaminų", - pirmuosius sunkios ligos simptomus prisiminė pašnekovė.

Ligos požymiai išnyko po trijų savaičių. Dabar aiškėja, kad liga, prieš įgydama didesnį pagreitį, tik laikinai prislopo.

Tų pačių metų gruodį pasieniečiai sulaukė atestacijos. Pareigūnei sunegalavo skrandis, atsivėrė opa. Nespėjo pasveikti, o sausį netikėtai mirė brolis, ir ją vėl užklupo nerimas. Kaltę dėl vis labiau šlyjančios sveikatos moteris vertė rūpesčių pakenktiems nervams.

"2004-ųjų vasarį užklupo tokie stiprūs nugaros skausmai, kad vos pajudėjau. Skausmas nemažėjo, patekau į Vidaus reikalų ministerijos ligoninę, nustatė radikulitą. Tai buvo Laimo ligos radikuliarinė forma, - tvirtino moteris. - Kai po 2 ar 3 savaičių būklė palengvėjo ir galėjau judėti, grįžau į Rokiškį. Pakenčiamai jaučiausi gal mėnesį".

Vadovybė tuo metu nutarė dalį pasieniečių išsiųsti į Visagine vykstančius tobulinimosi kursus. Regina mėgino atsisakyti, motyvuodama, kad neturi sveikatos. Bet Pasieniečių mokymo centre jai teko praleisti mėnesį.

"Nori dirbti - važiuok, - taip situaciją apibūdino pareigūnė. - Kito pasirinkimo neturėjau... Per pratybas, rikiuotes vos paeidavau: atsinaujino nugaros skausmai. Kai reikėdavo iškalti teoriją, galva tapdavo tuščia: nei atminties, nei gebėjimo susikaupti". Vis dėlto egzaminus moteris išlaikė.

Baigiantis 2004-ųjų vasarai pasienietė jautėsi prastai kaip niekad anksčiau. Džiūdavo burna, skaudėjo nugarą, vakarais iš skausmo tiesiog plyšdavo galva, kilo temperatūra. Rugsėjį ji vos galėjo vaikščioti, tačiau Rokiškio medikams nesisekė nustatyti ligos.

Tyrimas - "dėl viso pikto"

Daugeliui žmonių pažįstama situacija: sveikata blogėja ne dienomis, bet valandomis, o medikai ligos neaptinka.

"Jaučiausi tokia silpna, kad vos slinkau, - pasakojo moteris. - Šeimos gydytoja davė nedarbingumo lapelį, nukreipė išsitirti pas kitus specialistus. Gydytojai tik gūžčiojo pečiais".

Net po dviejų namie praleistų mėnesių medikai turėjo tęsti jos nedarbingumo lapelį, tačiau diagnozės nustatyti negalėjo. Tik šeimos gydytoja kartą paklausė, ar nebuvo įsisiurbusi erkė. Nuo to laiko, kai bendradarbė iš Reginos kūno ištraukė erkę, jau buvo praėję metai.

"Suprantama, kad savo negalavimų nesiejau su tokiu senu įvykiu, - "Lietuvos žinioms" prisipažino Regina. - Jaučiausi prastai, atmintis nekokia. Pamaniau, kad medikė domisi, ar erkė nebuvo įsisiurbusi neseniai, todėl atsakiau neigiamai".

Dėl blogos savijautos pacientė įtarė net kelias priežastis: opaligę, radikulitą, depresiją. Mintyse negalavimus susiedavo su patirtais išgyvenimais: atestacija, tarnybos kursais, brolio mirtimi. Niekas neįtarė, kad tai galėjo būti metus organizmą alinusios Laimo ligos pasekmės.

"Į gydytojos patarimą išsitirti dėl Laimo ligos pažiūrėjau skeptiškai, - pasakojo Regina. - Iš kuklios pasienietės algos mokėti 50 litų už tyrimą atrodė prabanga. Dėl viso pikto sutikau". Po dviejų savaičių gauta abejonių nekelianti išvada: lėtinė Laimo liga, sąnarinė forma! Tik tada pasienietė prisiminė prieš metus vykusias šaudymo pratybas ir jai įsisiurbusį vabzdį.

Netinkama tarnybai

Sužinojusi diagnozę moteris perskaitė visą internete ir brošiūrose aptiktą informaciją apie erkes ir jų platinamas ligas.

"Tiek, kiek dabar žinau apie šią ligą ir jos požymius, nerastumėte nė vienoje knygoje, - atsiduso buvusi pasienietė. - Niekam nelinkiu to patirti."

Vėliau ligonę konsultavęs vienas žinomiausių Lietuvos infektologų gydytojas profesorius Alvydas Laiškonis išvadoje parašė diagnozę: "Laimo liga, II-III stadija, lėtinė eiga, gydymas pradėtas pavėluotai. Ligonės darbingumas ribotas". Medikai pasienietei paaiškino, kad liga pasiekė tokią stadiją dėl to, jog užkratas į organizmą pateko prieš metus ar daugiau.

2005-aisiais Centrinė medicinos ekspertizių komisija, ištyrusi pareigūnės sveikatą, pripažino, kad ji nebegali tarnauti pasienyje. Rokiškio infektologai apytikriai per du mėnesius moterį išgydė. Laimo ligos sukėlėjai iš organizmo pasitraukė. Bet atkurti darbingumo nepavyko.

"Laimo liga išgydoma, jei pasiseka ją laiku nustatyti. Neteko girdėti, kad kas nors dėl jos mirtų, - pasakojo pašnekovė. - Tačiau neįmanoma atkurti to, ką per metus mano organizme "sugriovė" Laimo ligos sukėlėjai". Buvusi pasienietė pasiguodė ypač prasta atmintimi.

Tegul nustato teismas

VSAT Šiaulių rinktinės juridinės grupės specialistas Aurelijus Petrauskis "Lietuvos žinioms" sakė žinąs, ko reikalauja Žemaitienė. "Neatsisakome išmokėti pinigų, tačiau norime būti tikri, kad esama teisinio pagrindo, - sakė Petrauskis. - Neneigiame, kad moteriai įsisiurbė erkė, kad pareigūnė užsikrėtė Laimo liga. Tačiau nėra aišku, ar tai (erkės įsisiurbimas - red.) susiję su tarnybos pareigų atlikimu". Įstatymai nurodo išmokėti kompensaciją, jei žala sveikatai padaryta tarnyboje.

Laimo liga, kaip skelbia medicininė literatūra, gali pasireikšti po 2 ar 3 mėnesių įsisiurbus užkrėstai erkei. Laimo liga Žemaitienei nustatyta po tariamo įsisiurbimo praėjus keliolikai mėnesių.

Priminus, kad pasienietei susirgimas diagnozuotas pavėluotai, kai liga jau buvo 2-os ar 3-ios stadijos, Petrauskis nesutriko: "Jei teismas nustatys, kad Žemaitienė teisi, kompensacija bus išmokėta, tačiau kol kas jos versija abejojame. Kalbėjome su medikais, paaiškėjo, kad jie teiravosi, ar nebuvo įsisiurbusi erkė, ir pacientė atsakė neigiamai".

Žurnalistės versiją, kad moteris iš pradžių nesiejo ligos su keliolikos mėnesių senumo įvykiu, todėl neigiamas atsakymas būtų suprantamas, Petrauskis pavadino neįrodyta.

Žemaitienė savo ruožtu tvirtina, kad dėl kiekvieno erkės įsisiurbimo tarnybinių pranešimų niekas nerašo; o tai ji padariusi tik paaiškėjus ligai. Žemaitienė turi liudytojų. Jos žodžius apie erkę, įsisiurbusią per šaudymo pratybas, patvirtina bendradarbė. Kitas buvęs bendradarbis liudijo, neva moteris jam skundėsi dėl erkės įkandimo.

Literatūra - ne įrodymas

Žemaitienė teisme reikalauja, kad rinktinė išmokėtų 36 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, iš viso beveik 39 tūkst. litų. Vyriausybės nutarimu patvirtintame Profesinių ligų sąraše Laimo liga yra laikoma profesine liga. Kitas Vyriausybės nutarimas skelbia, kad šis susirgimas priskiriamas apysunkiam sveikatos sutrikdymui.

Šiaulių apygardos administracinis teismas žiemą pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šią bylą prieš savaitę nagrinėjo Vyriausiojo administracinio teismo kolegija. 2006 rugsėjo 26 dienos nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas kaip nepagrįstas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijai abejonių sukėlė tarnybinio tyrimo išvados ir jose pateikti įrodymai. Rekomenduota atlikti naują ekspertizę, tyrimą ir pasitelkus specialistus surinkti įrodymų.

Literatūros duomenys apie tai, kad Laimo boreliozė pasireiškia po 2 mėnesių nuo erkės įsisiurbimo, teismo nuomone, neįrodo atsakovo teisumo. Buvusi pasienietė teismui pateikė keletą nedarbingumo lapelių, kurių pirmasis išduotas po šaudymo pratybų praėjus dviem mėnesiams. Teismo nuomone, šiuos faktus turi komentuoti profesionalai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"