TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Erotiniai motyvai Seimo fone

Prie Seimo jau kelias savaites riogsantis kalėdinis kelmas - blukis - kai kuriems vilniečiams kelia dviprasmiškų minčių. 

Rinkėjų nuomone, falo formos medžio stulpas tautos išrinktųjų buveinės tikrai nepuošia. Tuo metu skulptūros atsiradimo iniciatoriai - grupelė etnologų ir istorikų - įsitikinę, kad geresnės vietos nei Seimo prieigos tokiai tautiškai tradicijai įkūnyti sostinėje nerasi nė su žiburiu. 

Ragina mąstyti plačiau

Kalėdinis kelmas arba kaladė mitologijoje simbolizavo blogų darbų ir nesėkmių pabaigą bei naujų vilčių pradžią. Prie jo žmonės paprastai susirinkdavo pasibarti, pasiginčyti ar šiaip - išlieti blogų emocijų. Prieš Kalėdas toks visas blogybes "sugėręs" blukis būdavo sudeginamas.

Pasak etnologės Eglės Plioplienės, vienos projekto iniciatorių, blukvilkio tradicija sostinėje gyvuoja nuo 1994-ųjų. Šįkart kilo mintis ją kiek paįvairinti ir praplėsti. Todėl kalėdinė kaladė, išmarginta senovės runų raštais, šalia Seimo stovės visus metus - iki gruodžio 26 dienos, kurios popietę bus sudeginta. Visą šį laiką pykstantieji ant valdžios ar ant savęs gali savo sunkias mintis išlieti kelmui. O Seimo nariai, užuot riejęsi posėdžių salėje, taip pat raginami galvas geriau pravėdinti lauke, šalia blukio.

Etnologė prisipažino nenustebusi, kad kai kam skulptūros forma primena vyrišką organą. "Visame pasaulyje medis, stulpas ar kolona simbolizuoja potenciją. Tačiau juk nenugriausime visų Katedros kolonų. Jei tokie simboliai mus piktina, vadinasi, mes patys bijome savo potencijos", - įsitikinusi E.Plioplienė. Jos nuomone, į viską reikia žiūrėti plačiau, o ne davatkiškai. "Tarp kitko, ir ožio - kito vaisingumo ir potencijos simbolio - kažkada labai bijota", - priminė ji.

Idėjos iniciatorius istorikas Aivaras Lileika tikino, kad bet kokios asociacijos yra visiškai atsitiktinės. Pasak jo, blukis visuomet būdavo nudžiūvusio, o ne žaliuojančio medžio kaladė. "Prienų girininkijoje buvo rasta nudžiūvusi eglė, iš kurios skulptorius Algimantas Sakalauskas padarė skulptūrą. Jei ji primena ne tą, ką reikia, tai, matyt, asmeninio sugedimo problema", - teigė istorikas. 

Skulptūros nematė

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys prisipažino iki šiol kalėdinės kaladės nematęs "Rytoj pavaikščiosiu", - žadėjo jis. Sužinojęs, kur gali būti šuo pakastas, V.Stundys sakė, kad "meno kūriniai paprastai visuomet turi kokių nors aliuzijų".

Skulptūros dar nematė ir ŠMKK narė Dalia Teišerskytė. Būdama Indijoje ji pasakojo lankiusis vadinamojoje falo šventykloje. Čia pasimeldusios nevaisingos moterys tikėdavosi susilaukti vaikų. "Gal ir prie Seimo pastatytos skulptūros toks tikslas, juk demografinė padėtis Lietuvoje prastoka", - sakė Seimo narė.

Pasak Seimo kanclerio Jono Mileriaus, laikinoji skulptūra šalia parlamento rūmų atsirado sostinės savivaldybės leidimu, nes Nepriklausomybės aikštė yra jos žinioje. "Bet prieš statant ir mūsų atsiklausė. Idėja gera, prieš rinkimus gal bus daugiau tolerancijos", - sakė kancleris. Pasak jo, svarbiausia, kad statinys netrukdytų aikštėje vykstantiems renginiams ir eismui. "Gal truputėlį per arti pastatyta. Kai nebus įšalo, galima bus pastumti į kitą vietą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"