TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Erškėčiuotas sakūrų kelias per Lietuvą

2008 04 11 0:00
Lietuvoje pasodintos sakūros ir šį pavasarį nenudžiugins mūsų, kaip kad šiuo metu vyšnaičių žydėjimas žavi sakūrų soduose Japonijoje.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai japonų dovanotos Tolimųjų Rytų dekoratyvinės vyšnaitės sakūros savo nuostabiais žiedais šį pavasarį džiugins nedaugelį. Dauguma iškilmingai pasodintų medelių netrukus buvo išvogti ar išlaužyti.

Jei būtų lemta išsipildyti Lietuvos ambasados Japonijoje sumanymui, po savaitės kitos mūsų šalyje turėtų sužydėti japoniški sakūrų sodai. Juos sodinant buvo manyta per mūsų šalį nutiesti sakūrų kelią, kuriuo keliautų tekančios saulės šalies žmonės. Deja, dauguma sakūrų, pasodintų minint iškiliojo Lietuvoje rezidavusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos šimtmetį, išlaužytos arba išvogtos. Nemažai vyšnaičių, atlaikiusių lietuvaičių antpuolius, palūžo nuo lietuviškos gamtos išdaigų.

Japonų dovanotos sakūros Lietuvoje pradėtos sodinti 2001-ųjų rudenį. Pirmiausia jomis buvo apsodinta sostinė, keletas sodinukų atkeliavo ir į Kauną. Po metų sakūromis apsodinta Laikinosios sostinės Nemuno sala. 2003-aisiais iškilmingos sakūrų sodinimo akcijos vyko Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose ir Jurbarke. Būtent per šiuos miestus turėjo driektis sakūrų kelias. Deja, gyvenimas rodo ką kita.

Apie sakūras negirdėjo

Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas LŽ prisipažino nieko negirdėjęs apie savivaldybės teritorijoje galintį augti kokį nors sakūrų sodą. Pavyko sužinoti, kad šie nuostabūs medeliai akcijos metu buvo pasodinti Vytauto Didžiojo mokyklos teritorijoje. Šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ramutė Beinerienė džiaugėsi, kad šalia mokyklos šiuo metu auga net 29 sakūros, iš kurių pumpurus jau sukrovė 7. Jurbarko žemėje medeliai prigijo ir augo gana sunkiai.

"Mes dalį sakūrų pasodinome Masčio ežero saloje, likusias vyšnaites -Telšių katedros kalne. Deja, iš pasodintų pusšimčio sakūrų, nebeliko nė vienos. Manyčiau, kad žmonės jas išsinešiojo savoms sodyboms papuošti. Taigi Telšiuose sakūrų sodas tikrai nepražys", - LŽ teigė Telšių savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Dapkevičiūtė.

Išvogtos ir išlaužytos

Per akciją pasodintų pusšimčio sakūrų galėjo nebelikti ir Alytuje. Tačiau pastebėję, kad Jaunimo sode pasodintų sakūrų po kiekvienos nakties lieka vis mažiau, likusias sakūras savivaldybės valdininkai atidavė alytiškiui Kęstučiui Ptakauskui. Šis vyriškis garsėja savo sodyboje užveistu japonišku sodu. K.Ptakauskas LŽ sakė gavęs šešias sakūras, tačiau dabar, po penkerių metų, teliko trys vyšnaitės, kurios šiemet dar nežydės.

Penkiasdešimt sakūrų buvo pasodinta ir Panevėžyje. 40 jų pasodinta gražiausioje miesto vietoje - Senvagėje, likusios buvo nugabentos į Gamtos mokyklą. Senvagėje augančių vyšnaičių agoniją teko stebėti LŽ korespondentei. Per savivaldybės surengtą iškilmingą talką pati jas sodinau, o paskui nuėjusi pasižiūrėti kaskart pamatydavau niekšiškai nulaužytus stiebelius. Augalėlių agonija tęsėsi trumpiau nei metus. Beje, sakūrų, kad ir kaip globojamų, nebėra ir gamtos mokykloje. Taip nutiko, kad nykę augalėliai vieną lietingą pavasarį apsemti galutinai nupuvo.

Vieta - įslaptinta

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Povilauskienė sakė, jog skverelyje priešais garsųjį laivą "Meridianas" sakūros sunkiai, bet vis dėlto auga. Paklausta, ar sakūros sužydės šį pavasarį, aplinkos specialistė teigė nežinanti.

O Šiauliuose pasodintoms sakūroms žalos padarė ir žmonės, ir žvėrys, ir pati gamta. Kad medeliai nebūtų dar labiau skriaudžiami, Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė buvo linkusi nenurodyti vietų, kur šie medeliai pasodinti. Pavyko sužinoti tik tai, kad jie auga neblogai saugomame Šiaulių botanikos sode, kitose dviejose viešose vietose sakūros sunkiau prigijo.

Vilniuje sakūros krauna žiedus

Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Stackevičius prieš septynerius metus organizavęs šių vyšnaičių sodinimą teigia, kad sostinėje buvo pasodinta 240 sakūrų, ir auga jos gana sėkmingai. Tiesa, labiausiai nukentėjo pasodintos dešiniajame Neries krante prie Baltojo tilto: 30 buvo pavogta, dalis sutrypta per oro balionų šventę. Vilniuje sakūros sodintos ir Č.Sugiharos gatvėje, Sapiegos ligoninės kieme, prie "Litexpo" parodų rūmų, "Fuji" biuro, žydų muziejaus, šalies prezidentūros, Vingio parke, prie kelių mokyklų ir verslo įmonių. Pasak A.Stackevičiaus, vyšnaitės Vilniuje neblogai prigijo, šiuo metu krauna žiedus.

Japonų nepriviliojo

Kaune sakūrų sodus mėginta užveisti dviejose vietose. Septynios vyšnaitės, pasodintos J.Tumo Vaižganto gatvėje, prie Č.Sugiharos muziejaus, puikiai auga ir krauna žiedus. Kiek kitoks likimas augančiųjų Nemuno saloje. Iš pradžių čia buvo pasodinta 50 sakūrų, šioms neprigijus, sodinta dar 100 vyšnaičių partija. Deja, piktavalių kėsintasi ir į atsodintus augalėlius. Dabar čia sakūrų liko apie 30, bet jos dar nėsyk nebuvo sužydusios.

Beje, skirtingai nei buvo manyta, mūsų šalyje pasodintos sakūros gausių japonų turistų nepriviliojo. Kaune įsikūrusio Č.Sugiharos muziejaus direktorius ir viešosios įstaigos "Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę" vykdantysis direktorius Simonas Dovydavičius LŽ teigė, kad pastaraisiais metais į Lietuvą atvykstančių japonų skaičius svyruoja nuo 4 iki 5 tūkstančių. Neatrodytų, kad šios šalies žmonės į Lietuvą plūstų grožėtis japoniškais sakūrų sodais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"