TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

ES pareigūnas negailėjo pagyrų Lietuvai

2013 05 15 5:21
S.Manservisi: "Būtina parodyti, kad sparčiai kuriame abipusį pasitikėjimą, dalijamės laisvės vertybėmis." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato vadovas Stefano Manservisi giria Lietuvos pastangas rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. 

Dvi dienas Vilniuje viešėjęs S.Manservisi susitiko su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybe, šiai ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojais. Per jo vizitą aptartos Lietuvos ir Europos Komisijos pozicijos bei prioritetai dėl pirmininkavimo darbotvarkės klausimų vidaus reikalų srityje.

Apie Bendrijos išorės sienų apsaugą, ES ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą, kibernetinę saugą - LŽ interviu su Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato vadovu Stefano Manservisi.

Paliko gerą įspūdį

- Lietuva netrukus pradės pirmininkauti ES Tarybai. Kaip vertinate mūsų šalies pasirengimą?

- Atvykau tęsti pokalbių su vidaus reikalų ministru Dailiu Alfonsu Barakausku, kuriuos pradėjome per susitikimus Briuselyje ir Dubline. Taip pat susitikome su ministerijos, VRM pavaldžių institucijų darbuotojais. Man labai gerą įspūdį paliko jų kvalifikacija ir išmanymas, pirmininkavimo ES Tarybai svarbos suvokimas. Įsitikinau, kad ministerijos komanda: tiek ministras ir viceministrai, tiek administracija pasirengę spręsti laukiančius uždavinius.

- Pirmininkaudama Lietuva sieks pažangesnės ES išorinių sienų kontrolės. Kokie svarbiausi iššūkiai šioje srityje?

- Svarbiausias tikslas - pasiekti reikiamą pažangą dėl vadinamojo išmaniųjų sienų paketo. Jis susideda iš Įvažiavimo- išvažiavimo sistemos (EES) ir Registruoto keliautojo programos (RTP). Taip pat labai svarbu įgyvendinti naują Šengeno sistemą, dėl kurios tikimės pasiekti susitarimą per artimiausias savaites. Turime užtikrinti, kad sienos vienodai būtų saugomos nuo ES pietų iki šiaurės, nuo vakarų iki rytų.

Delikatus dalykas

- Kai kurios Rytų Europos šalys - Rusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija - siekia bevizio režimo su ES. Kada šių šalių gyventojai galėtų vykti į ES be vizų?

- Vizų režimo liberalizavimo procesas yra itin subtilus, nes kalbame apie žmonių judėjimą. Tai turi vykti aukščiausiu abipusio pasitikėjimo ir supratimo lygiu, į šį procesą įtraukiant institucijas, sėkmingai veikiančius įstatymus, praktinį bendradarbiavimą.

Su visomis šiomis šalimis vykstantis dialogas yra pasistūmėjęs į priekį. Ypač tai pasakytina apie Moldovą. Jei ši šalis toliau laikysis dabartinės krypties, Rytų partnerystės viršūnių susitikime užbaigs šį procesą. Su Ukraina, Gruzija ir Rusija diskusijos taip pat vyksta. Nors šios šalys dar nėra taip gerai pasirengusios, darbas nenutrūksta ir siekiama užsibrėžtų tikslų.

Negaliu pasakyti konkrečios datos, kada bevizis režimas būtų taikomas Rytų Europos šalims, tačiau matau, kad šis procesas juda į priekį.

- Lietuva per pirmininkavimą ES Tarybai ketina nemažai dėmesio skirti ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimui. Lapkritį Vilniuje bus surengtas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Kokias viltis puoselėjate dėl šio renginio?

- Būtina parodyti, kad sparčiai kuriame abipusį pasitikėjimą, dalijamės laisvės vertybėmis. Tai - svarbiausia. Rytų partnerystės programa turi savo standartus. Jais būtina vadovautis platesnėje plotmėje, nes tai vienintelis būdas pelnyti piliečių pasitikėjimą, užtikrinti saugumą ir stabilumą mums visiems. Tai - tikras iššūkis!

Lietuvos pirmininkavimo metu šis procesas gali padidinti vertę to, kas jau buvo padaryta iki šiol.

Tai svarbus klausimas, nes jis susijęs su abipuse laisve, su tuo, kaip remiantis šia partneryste galima kovoti su nusikalstamumu, saugoti sienas, taip pat su kitais svarbiais aspektais.

Ne tik mūsų rūpestis

- Neseniai mūsų politikai užsiminė, kad Lietuva dar nėra tinkamai pasirengusi atremti kibernetinių atakų. Su kokiomis grėsmėmis šioje srityje susiduria ES?

- Jeigu jau sakote, kad Lietuva nėra pajėgi apsiginti nuo kibernetinių atakų, greičiausiai tai tiesa, bet ne todėl, kad esate silpni. Faktas, kad internetinė erdvė yra mūsų bendra pasaulinė terpė. Siūlome strategiją, kuri padėtų kovoti už kibernetinį saugumą ES, ir tam tikras konkrečias priemones, pavyzdžiui, kovoti su nusikaltimais, seksualiniu vaikų išnaudojimu virtualioje erdvėje. Kartu su Europolu įsteigėme naują Kibernetinių nusikaltimų tyrimų centrą. Kibernetinio saugumo klausimai yra globalūs, tai - ne tik Lietuvos rūpestis. Todėl jie turėtų būti sprendžiami ES lygiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"