TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

ES susitarimams dėl pabėgėlių įgyvendinti Lietuvai belieka metai

2016 07 28 9:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Įpusėjus Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių priėmimo programai, Lietuva susiduria su iššūkiu – šaliai teks per kiek daugiau nei metus priimti dar daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir sėkmingai integruoti šiuos beveik nepažįstamos kultūros žmones.

Lietuva iki šiol vangiai įgyvendino pabėgėlių priėmimo programą, kai pernai rugsėjį Europos Sąjungai įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 migrantus. Per beveik metus šios programos įgyvendinimo priėmė tik 39 žmones.

Tai reiškia, kad norint pilnai įgyvendinti šią programą Lietuvai iki 2017 metų rugsėjo teks priimti dar daugiau nei tūkstantį žmonių iš Artimųjų Rytų.

Tam ruošiantis, savo ištekliais rūpinosi ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centras, jau 19 metų esantis pirmąja pabėgėlių integracijos stotele Lietuvoje. Šiame centre per pastaruosius metus buvo sutvarkyta infrastruktūra, suremontuotos kai kurios patalpos, sugrąžinta šalia centro buvusi policijos nuovada ar pastatyta moderni krepšinio aikštelė.

Tačiau tai neguodžia pabėgėlių priėmimo centre sutikto siro Radwano Gido (Radvano Gido), kuris norėtų greičiau pramokti jam sudėtingos lietuvių kalbos, siekdamas greičiau suprasti lietuvius ir susirasti čia gerą darbą.

„Tai yra vienas didžiausių mano rūpesčių, nes lietuvių kalba nėra lengva“, – BNS Rukloje sakė R.Gidas, kuris Sirijoje dirbo žurnalistu.

Nors Lietuva pabėgėlius priima jau beveik 20 metų, iki šiol šalyje prieglobsčio prašydavo nedaug asmenų, palyginus su pernykščiu Lietuvos įsipareigojimu Europos Sąjungai.

Iki šiol daugiausiai į šalį atvykdavo imigrantai iš Čečėnijos, Rusijos ar Ukrainos. Tuo metu pagal ES pabėgėlių perkėlimo programą Lietuva priima žmones iš Artimųjų Rytų šalių – daugiausiai Sirijos ir Irako.

Todėl vieno pirmųjų sirų pabėgėlių Lietuvoje R.Gido patirtis gali tapti pavyzdžiu, kaip šaliai seksis integruoti kur kas mažiau pažįstamos tautybės ir kultūros žmones.

Valdžia žada daugiau lietuvių kalbos kursų

Visgi su juo susikalbėti tiek Ruklos pabėgėlių priėmimo centro darbuotojams, tiek žmonėms gatvėje yra kiek paprasčiau, nes R.Gidas sklandžiai kalba angliškai. Į Lietuvą atvyks ir jau atvyksta tik arabų kalbą mokantys pabėgėliai iš Artimųjų Rytų.

Augant tokių migrantų skaičiui, svarstoma pirkti daugiau vertėjų paslaugų, taip pat – pačius Ruklos pabėgėlių priėmimo centro darbuotojus apmokyti kalbėti arabiškai, sakė centro direktorius Robertas Mikulėnas.

Pasak jo, šiuo metu centras perka vieno vertėjo paslaugas, tačiau susikalbėti su angliškai nemokančiais sirais ir irakiečiais padeda jų tautiečiai arba kartu atvykę giminės.

„Esame tokia nedidelė bendruomenė, vieni kitiems labai padedame“, – BNS teigė R.Mikulėnas.

Savo ruožtu socialinės apsaugos ministerija žada didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pabėgėliams Rukloje.

„Keliame klausimą, gal reikėtų suintensyvinti ir skirti daugiau laiko lietuvių kalbos apmokymui Rukloje ir tikrai tą darysime artimiausiu metu“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, atsakingas už pabėgėlių integraciją Lietuvoje.

Šiuo metu pabėgėliai Rukloje turi išklausyti apie 100 valandų lietuvių kalbos kursą, dar beveik 200 valandų lietuvių kalbos jie turi mokytis integruodamiesi savivaldybėse.

Nori ir sėkmingai dirbti

Tačiau problemų į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai turi ne tik dėl sudėtingos lietuvių kalbos. Nors į pabėgėlių centrą porą kartų per savaitę atvyksta Darbo biržos atstovai, migrantams kol kas nepavyksta susirasti aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras A.Šešelgis.

Jo teigimu, pabėgėliai Lietuvoje daugiausiai dirba fizinius darbus.

Tai liūdina sirą R.Gidą, kuris domisi galimybėmis dirbti Lietuvos žiniasklaidoje.

„Deja, ši šalis nepasižymi kažkuo labai išskirtiniu. Atrodo, kad Lietuva yra graži šalis, bet aš labiau suinteresuotas čia susirasti gerą darbą, nes kiekvienas turi kažką veikti, kad pragyventų. Be to, man patinka būti efektyviam“, – kalbėjo pabėgėlis.

Tačiau Ilma Skuodienė, kuri atsakinga už pabėgėlių integraciją nevyriausybinėje organizacijoje „Caritas“, ragina nevertinti migrantų vienareikšmiškai.

Pasak jos, tiek atskiro pabėgėlio galimybės įsidarbinti, tiek šansai jam sėkmingai integruotis priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Kalbant apie pabėgėlius, niekada negalime daryti vienareikšmiškų išvadų. Kiekvienas pabėgėlis yra labai individualus, su savo istorija, patirtimi, atvykimo priežastimis, išsilavinimu, socialumu ir panašiai“, – BNS sakė I.Skuodienė.

Jos teigimu, pabėgėlių noras mokytis lietuvių kalbos ir susirasti aukštos kvalifikacijos darbą dažniausiai priklauso nuo jo paties motyvacijos ir išsilavinimo. Pateikdama sėkmės pavyzdį ji pasakojo, kad vienai į Lietuvą atvykusiai pabėgėlei iš Irako greitai pavyko susirasti darbą tarptautinėje piniginių perlaidų kompanijoje „Western Union“.

Integracijos vertinimai – prieštaringi

Neseniai vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas supeikė pabėgėlių integracijos politiką Lietuvoje, sakydamas, kad jie yra apgyvendinami integravimui netinkamoje aplinkoje, o integracijos centruose greičiau išmoksta ne lietuvių, o rusų kalbą. Tai patvirtina ir Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus patirtis. Politiko šeima keturių asmenų pabėgėlių šeimai iš Irako suteikė vasarnamį Vilniaus rajone.

„Suprantama, kad Ruklos pabėgėlių centre yra daug rusakalbių. Na ir kas vaikams belieka, matyt, kieme žaisdami pradėjo mėgdžioti draugus, nes vaikai juk nesimoko kalbos, o kaip papūgos atkartoja“, – BNS teigė P.Auštrevičius.

Europarlamentaras tvirtino, kad prastai lietuviškai kalbėjo ir jų tėvai, o jam pasirodė, kad „valstybė nedaro nieko, kad išmokytų pabėgėlius lietuvių kalbos“.

Jis siūlė Lietuvai taikyti vokišką integracijos modelį, kur pabėgėlių pašalpa tiesiog priklauso nuo rezultatų mokantis vokiečių kalbą.

Su P.Auštrevičiumi nesutinka Ruklos lopšelio-darželio direktorė Birutė Skripnik, teigdama, kad jos darželį lankę irakiečių vaikai labai gerai pramokdavo lietuviškai. Šiemet jos vadovaujamą darželį lankė du vaikai iš Irako – būtent tie, kuriuos priglaudė Auštrevičių šeima.

„Grupėse pabėgėlių vaikai jau po poros savaičių kalbėjo lietuviškai ir tapdavo vertėjais tarp auklėtojų ir savo tėvų“, – kalbėjo B.Skripnik.

Jai antrino socialinės apsaugos ir darbo viceministras A.Šešelgis.

„Jeigu kartu žaidžiantys arabų ir rusų ar ukrainiečių vaikai išmoksta iš kitų po vieną, kitą žodį, nesakyčiau, kad tai yra viską apimantis reiškinys“, – sakė viceministras.

Pareigūnams nesutariant dėl integracijos priemonių efektyvumo, sirų pabėgėlis R.Gidas stengiasi dėl gyvenimo šalyje nusiteikti pozityviai, nors pripažįsta iki atvykimo net nežinojęs, kur yra Lietuva.

„Aš vis dar sumišęs ir negaliu tiksliai atsakyti, kokią savo ateitį čia matau. Kartais aš galvoju, kad man čia nepavyks nuveikti nieko, o kartais nurimstu ir sakau sau, kad vėliau atsiras daugiau galimybių“, – sakė pabėgėlis.

Šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena 66 imigrantai. 34 iš jų – pabėgėliai, perkelti pagal ES programą. Iš viso įsipareigota per dvejus metus priimti 1105 žmones.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 4 tūkst. užsieniečių iš ne Europos Sąjungos šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"