TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

ES toliau šelps Rusiją milijonais eurų

2015 01 30 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rusijai didinat savo karinę galią Kaliningrado srityje ir aštrinant situaciją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo per sieną programai skiria 67 mln. eurų. Pasienio regiono gyventojai stebisi tokiu dosnumu, tačiau politikai aiškina, kad pinigai numatyti paprastų žmonių gyvenimui gerinti.

Iš numatytų 67 mln. eurų didžiausia dalis - 48 mln. eurų turėtų atitekti Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimui, o 19 mln. eurų - Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną projektams.

Nemato prasmės

„Man tų pinigų negaila, bet kyla klausimas, ar jie tikrai skiriami tam, kam jų labiausiai reikia. Rusija šiuo metu yra tapusi agresore. Tad apie kokį bendradarbiavimą su ja gali būti kalbama?“ - LŽ sakė marijampolietis Vytautas L. Jis stebėjosi, kad lėšų ES yra numačiusi skirti, kai Rusija šį kraštą toliau militarizuoja ir ten net esą jau dislokuotos artimojo nuotolio raketos „Iskander-M“ ir raketų sistemos „S-400“, bet visiškai nekreipia dėmesio į griūvantį prūsų kultūros paveldą, kuris, kaip pripažįsta ir vietos mokslininkai, neprižiūrimas sunyks jau per artimiausius penkerius metus.

„Iš ES gautų milijonų paminklams atstatyti rusai tikrai nenaudos. Tai gal geriau tuo pinigus skirti Ukrainai, kuriai paramos reikia kur kas labiau“, - savo nuomonę dėstė Vytautas L.

Bendradarbiauti reikia

Su marijampoliečio nuomone nebuvo linkęs sutikti LŽ kalbintas ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Anot jo, ES vadovams priimant sprendimus dėl sankcijų Rusijai yra apibrėžta, kad jos įvestos tik kai kurių piliečių ir finansinių institucijų atžvilgiu ir yra išlaikomas dialogas klausimais, kurie yra svarbūs ES interesams. Tai - santykių su akademine visuomene, jaunimu plėtra, regionų bendradarbiavimo vystymas.

„Bendradarbiavimas ne tik nedraudžiamas, bet net skatinamas, ypač studentų mainų, mokslinių tyrimų srityse“, - aiškino V. Ušackas.

Jam pritarė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis. Pasak konservatoriaus, skirti lėšų bendradarbiavimo per sieną programai ES numatė dar prieš Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu. Be to, niekas netrukdo šiuos pinigus arba naudoti, arba ne. Todėl, jo nuomone, galima pasielgti labai diplomatiškai. Tai esą neprieštarauja ES teisės aktams.

„Manau, kad viskas priklausys nuo konkrečios politinės situacijos. Gal bus taip, kad Rusijoje įvyks lūžis - pasikeis valdžia ar dar kas nors. Pinigų tokiam bendradarbiavimui tuomet tikrai reikės. Juk per šešerius metus visko dar gali nutikti“, - teigė parlamentaras.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno nuomone, vertinant bendradarbiavimą pasienyje, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurios problemos yra aktualios tiek Lietuvos ir Lenkijos, tiek Kaliningrado srities gyventojams. „Toks bendradarbiavimas dabar galėtų sumažinti galimą žalą ateityje, pavyzdžiui, mažiau būtų teršiama aplinka. Tai tarsi būtų prevencinė priemonė. Be to, bendradarbiavimas vyktų ne politiniu lygmeniu, o tose srityse, kurias būtų galima priskirti „žemosios politikos“ sričiai. Iš to būtų abipusės naudos“, - sakė politologas.

Kuria planus

Vos Europos Komisijai (EK) paskelbus apie bendradarbiavimui skirtas lėšas, Kaliningrado srities valdininkai pradėjo sukti galvas, kam šiuos pinigus būtų galima panaudoti. Anot Kaliningrado srities tarptautinių ryšių ministrės Alos Ivanovos, ES lėšos bus skirtos istorinio paveldo paminklams išsaugoti, vietos kultūrai puoselėti, taip pat socialinei sričiai, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.

Nors srities vadovai savivaldybes įpareigojo iki vasario vidurio pranešti apie sumanytus įgyvendinti projektus, jau dabar yra žinoma, kad Jantarne ketinama toliau tobulinti turizmo infrastruktūrą, Gvardeiske - įrengti miesto krantinę, Kaliningrade - tęsti Makso Ašmano parko rekonstrukciją.

Džiaugtis dar anksti

Įvairius projektus su Rusijos Karaliaučiaus sritimi vykdančio Euroregiono „Nemunas“ direktorius Gintaras Skamaročius LŽ teigė, kad šiuo metu tolesnis bendradarbiavimo per sieną programos dokumentų rengimas yra sustojęs. Jis įtaria, kad tai tiesiogiai yra susiję su šiuo metu susiklosčiusia geopolitine situacija. Todėl realus programos įgyvendinimas prasidės dar negreitai.

„Kai atsiras didesnis susikalbėjimas tarp Lietuvos ir Rusijos, tarp Lenkijos ir Rusijos, tarp Rusijos ir ES, tuomet bus galimybė toliau rengti šios programos dokumentus ir juos derinti“, - tvirtino pašnekovas.

Bendradarbiavimo su Rusijos Kaliningrado sritimi programos aptarimo visuomenėje dar nebuvo. Vadinasi, dokumentai kol kas neparengti, tad reikės mažiausiai metų, kol jie bus pateikti tvirtinti.

„Mūsų regionui dėl to, kad programa nejuda į priekį, yra tik blogiau. Pasienio regionai, kurie dalyvautų programoje, būtų galutinio rezultato vartotojai - čia liktų nemaža dalis numatytų skirti ES lėšų“, - pažymėjo G. Skamaročius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"