TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

ESBO atstovė atkreipė dėmesį į piktnaudžiavimą baudžiamuoju procesu

2011 10 29 14:03

Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą paraginusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė tiksliai atkreipė dėmesį į galimo piktnaudžiavimo baudžiamuoju procesu problemą, sako teisininkai.

ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič neseniai viešai išsakė susirūpinimą dėl kaltinimų šmeižtu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Dėl tariamo šmeižto privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi dienraščio "Respublika" leidėjas Vitas Tomkus.

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas dr. Skirmantas Bikelis BNS sakė nenorįs komentuoti konkrečios bylos, bet teigė iš esmės sutinkantis su ESBO atstovės nuomone dėl pačios teisinio reglamentavimo problemos.

"Konfliktai dėl įžeidimo ir šmeižimo, išskyrus nebent itin didelę žalą asmeniui sukėlusius atvejus, turėtų būti sprendžiami tarpusavio susitarimu ar civiline tvarka pateikiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Papildomai inicijuoti baudžiamąjį procesą, įtraukti ir taip darbu apkrautas teisėsaugos institucijas, atsakovui taikyti papildomas griežtas baudžiamąsias sankcijas dažnai nebūtų racionalu ir protinga", - sakė teisininkas.

Pasak teisės eksperto, yra pavojus, kad konfliktams spręsti naudojamas baudžiamasis procesas, net jei jis ir nesibaigtų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, gali virsti spaudimo, savotiško keršto oponentui priemone.

Anot S.Bikelio, šis atvejis paliečia ne tik garbės ir orumo pažeidimų teisinio vertinimo, bet kur kas platesnę problemą. 

"Reikia suvokti, kad baudžiamoji teisė dažnai yra kitas teisės šakas dubliuojanti teisės šaka. Įvairūs konfliktai, ginčai, žalos atlyginimo klausimai visų pirma turi būti sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu ar civilinės, darbo, administracinės ar kitų teisės šakų nustatyta tvarka. Tik tuomet, kai šių priemonių nepakanka problemai išspręsti, verta galvoti apie itin griežtas priemones apimančio ir daug laiko bei finansų kainuojančio baudžiamojo proceso pradėjimą. Tai vadinamasis baudžiamosios teisės kaip kraštutinės (paskutinės) priemonės naudojimo principas", - kalbėjo teisininkas.

"Deja, Lietuvoje pernelyg dažnai šio principo nėra laikomasi. Vyksta nemažai baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinami dėl žodinių kivirčų, dėl konfliktų nepasidalijus turto ir pan. Visada yra pavojus, kad tokie baudžiamieji procesai virs ne teisingumo vykdymo, bet asmeninių sąskaitų suvedinėjimo priemone, dargi brangiai valstybei ir visuomenei kainuojančia", - teigė jis.

V.Tomkus teisme reikalauja milijono litų už tariamą šmeižtą, kai D.Radzevičius savo tinklaraštyje, remdamasis WikiLeaks paviešintais dokumentais, parašė komentarą "Wikileaks: Tomkaus "Respublika" išdavė ir pardavė žurnalistiką".

Šią bylą stebinti ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei D.Mijatovič paragino Lietuvos valdžią panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šią veiką.

"D.Radzevičius kaltinamas dėl šmeižto, nes išsakė savo nuomonę tinklaraštyje dėl galimo kai kurių žiniasklaidos priemonių elgesio. Tokios visuomeninės svarbos reikalus turėtų būti leidžiama aptarti laisvai ir su didžiausio laipsnio teisine apsauga", - išplatintame pranešime sakė D.Mijatovič.

"Ši byla iliustruoja būtinybę Lietuvai, dabartinei ESBO pirmininkei, panaikinti baudžiamuosius įstatymus dėl šmeižto, kad žiniasklaida būtų išvaduota nuo "bauginančio" pasenusių nuostatų poveikio", - teigė ESBO atstovė.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Be to, tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"