TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

ESBO atstovė: reikia labiau kovoti dėl žodžio laisvės

2012 05 11 16:55

Vilniuje penktadienį vieši Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė spaudos laisvės reikalams Dunja Mijatovič. Pasak jos, nors Vakaruose spaudos laisvės padėtis kur kas geresnė nei kitose pasaulio dalyse, patys vakariečiai nepakankamai ją vertina.

ESBO atstovė skaitė pranešimą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusio „Šiaurės Europos saugumo forumo“ metu. „Nėra saugumo be žodžio laisvės ir nėra žodžio laisvės be saugumo“ – pradėjo savo pranešimą D.Mijatovič. Būtent todėl ESBO 1997 m. įsteigė tarnybą, kuri stebi, kaip valstybės narės – iš viso 56 Europos, Vidurio Azijios ir Šiaurės Amerikos šalys – laikosi savo įsipareigojimų užtikrinant žurnalistų saugumą, laisvą informacijos apytaką bei žiniasklaidos laisvę. ESBO atstovės teigimu, šis darbas yra sudėtingesnis, nei galėtų atrodyti.

Rimčiausios problemos – posovietinėje erdvėje

Pasak ESBO atstovės, žodžio laisvė puolama iš visų pusių ir 21-ame amžiuje. Didžiausios problemos kyla buvusio sovietinio bloko šalyse. „Kaip tik vakar teko aktyviai domėtis vienu klausimu. Gegužės 6-9 dienomis Rusijoje buvo suimta daugiau kaip 40 žurnalistų. Tuo pat metu buvo įvykdyti kibernetiniai puolimai prieš visus svarbiausius nepriklausomus interneto naujienų portalus, prieš nepriklausomų radijo stočių interneto svetaines. Todėl informacija apie suėmimus nepasiekė visuomenės. Deja, apie juos nepranešė ir Vakarų žiniasklaida“ – pasakojo D.Mijatovič.

Pagrindiniu savo veiklos prioritetu ji įvardijo žurnalistų saugumo užtikrinimą. „Dar šįryt turėjau užsiimti vienu nemaloniu įvykiu. Graikijoje buvo smarkiai sumuštas vienas žurnalistas. Sužeista jo galva, dabar jis guli ligoninėje. Per pastarąsias dvidešimt dienų labai panašūs atvejai užfiksuoti ir Azerbaidžane, Kazachstane bei Moldovoje. Gąsdina ir kelia didelį susirūpinimą tai, kad visi tie žurnalistai buvo sumušti taip, kad jie negalėtų mąstyti ir rašyti: sužeistos jų galvos ir rankos. Jei bandai analizuoti šiuos įvykius, tai, deja, rodo, kokia kryptimi žengia pasaulis, bent jau kalbant apie pagarbą žodžio laisvei.“

Vakarai dėl žodžio laisvės nebekovoja

Dirbdama Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, ESBO atstovė teigia pastebėjusi, kad vakariečiai nebevertina žodžio laisvės – jiems neatrodo, kad dėl jos reikia kiekvieną dieną kovoti vis iš naujo. Dėl to Vakarų valstybės labai vangiai padeda toms šalims, kurios turi problemų su spaudos laisve. „Popieriuje viskas atrodo gerai, rašomos įvairios deklaracijos, rekomendacijos, memorandumai, bet po jų neseka jokių veiksmai.“ – teigė D.Mijatovič.

„Šiuo metu Turkijoje už grotų sėdi 95 žurnalistai, o Europa apie tai tyli. Tarptautinės organizacijos, Europos Komisija, Europos Taryba niekaip nereaguoja. ESBO buvo vienintelė tarptautinė organizacija, kuri viešai iškėlė šį klausimą praeitų metų kovą. Ką išgirdome iš kitų organizacijų? Tylą. Niekas nenorėjo prisidėti prie ESBO kovojant su šia problema. Praeitų metų gruodį nuvažiavau į Turkiją, man buvo leista apsilankyti griežtai saugomuose kalėjimuose, kad galėčiau pamatyti tuos žmones. Valdžios atstovai man teigė, kad visi jie yra įkalinti dėl to, kad yra teroristai, narkotikų prekeiviai arba chuliganai. Aš tiesiog netikiu. Netikiu ne šiaip sau. Mes patikrinome kiekvieno šio žmogaus bylą, žinome jų vardus, pavardes, kaltinimus, dėl kurių buvo nuteisti. Stengiamės kreiptis į Turkijos valdžią, kad išleistų šiuos žmones, kad bent jau pakeistų jų bausmę namų areštu, kad jie ilgų metų neleistų kalėjimuose vien dėl to, kad parašė apie kažkokio valdininko vilą.“ – pasakojo ESBO atstovė.

Gyrė Lietuvos pastangas

D.Mijatovič teigė, kad didelė kliūtis normaliam žurnalistų darbui yra tai, kad daugumoje šalių yra kriminalizuojamas šmeižtas. Jį dekriminalizavo tik 14 iš 56 ESBO narių – tarp jų tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Estija. Pernai jį dekriminalizavo ir Rusija, tačiau, anot ESBO atstovės, būtina atidžiai stebėti, ar priimtų įstatymų bus laikomasi ir praktikoje.

Viešnia gyrė pastangas, kurias žodžio laisvės plėtros srityje deda Lietuva. „Praeitą savaitę užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padarė labai svarbų pareiškimą, teigdamas, kad visos valstybės turėtų sukurti palankias sąlygas žurnalistų darbui, tame tarpe minėdamas ir šmeižto dekriminalizavimą. Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl šio pareiškimo, nes man pačiai teko labai glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos vyriausybe, kai Lietuva praeitais metais pirmininkavo ESBO. Lietuvos vyriausybė žodžio laisvės plėtros srityje iš tiesų dirbo puikiai.“ D.Mijatovič teigė, kad visos šalys, turinčios gilias spaudos laisvės tradicijas, turėtų siųsti aiškesnius signalus toms valstybėms, kurios turi problemų.

Naujus klausimus kelia naujos technologijos

D.Mijatovič pasakojo, kad kai kurios šalys kvestionuoja jos mandatą, kai ji pradeda ginti tinklaraščių autorių teises. „Bet aš nesprendžiu, kas yra žurnalistas, o kas ne. Bet kas, kam yra trukdoma laisvai reikšti mintis, kas dėl to yra uždaromas į kalėjimą, jau nusipelno mano dėmesio. Aš nekvestionuoju valstybių teisės kovoti su terorizmu ar užtikrinti nepilnamečių apsaugą. Bet negalima leisti, kad žmonės nukentėtų dėl to, kad sukritikavo galinguosius.“

Pasak ESBO atstovės, interneto laisvės užtikrinimas taip pat yra vienas jos vadovaujamos tarnybos prioritetų. „Pagrindinis mūsų tikslas yra tas, kad žmonės turėtų galimybę gauti informaciją. Buvo bandymų įtvirtinti prieigą prie informacijos, tame tarpe prie interneto, kaip žmogaus teisę. Suomija, Estija buvo tarp pirmųjų šalių, kurios tai įtvirtino įstatymais. Mano tvirtu įsitikinimu, dalyvauti informacinėje visuomenėje yra kiekvieno žmogaus teisė, ir valstybės turi prisiimti atsakomybę už tai, kad jų piliečiai turėtų prieigą prie interneto.“ – sakė D.Mijatovič.

Ji taip pat džiaugėsi, kad taip ir neįsigaliojo ACTA, tarptautinis susitarimas, ginantis intelektinę nuosavybę. „Griežtai kritikavau šį dokumentą, kaip ir kritikuoju kitus tarptautinių organizacijų bandymus varžyti žodžio laisvę. Negalima saugumo ar intelektualinės nuosavybės apsaugos vardu per naktį priimti įstatymų, kurie sutrukdytų milijonams žmonių skleisti informaciją, keistis ja, diskutuoti. Deja, dauguma vyriausybių nemato tame jokios problemos“ – kalbėjo ESBO atstovė spaudos laisvės reikalams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"