TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Estija neįkvepia: partnerystė – tik vyro ir moters

2016 07 02 6:00
Siūlomi pakeitimai būtų aktualūs apie 200 tūkst. heteroseksualių asmenų, nes apie 100 tūkst. porų gyvena nesusituokę. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Netrukus Seimą turėtų pasiekti Teisingumo ministerijos pakoreguotos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis dar kartą bus siekiama įteisinti partnerystės institutą. Nepaisant dalies politikų ir nevyriausybininkų raginimų nepalikti už borto homoseksualių porų, ketinama įtvirtinti tik šeimos nesukūrusių skirtingų lyčių asmenų sąjungas.

Vyriausybė kitą savaitę turėtų galutinai apsispręsti dėl Civilinio kodekso pataisų, reglamentuojančių santuokos neįregistravusių, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teises bei pareigas. Specialistų skaičiavimais, pakeitimai būtų aktualūs apie 200 tūkst. heteroseksualių asmenų, nes apie 100 tūkst. porų gyvena nesusituokę. Į homoseksualių porų interesus neatsižvelgiama teigiant, kad tai nėra pati „aštriausia problema“.

Spręstų praktines problemas

Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, tarpusavyje nėra sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, kai bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.

Kita vertus, siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais kaip ir susituokusių tėvų. Partneriai galėtų turėti paveldėjimo teisę. Turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, būtų laikomas bendra nuosavybe.

Aiškinama, kad partnerystės įtvirtinimas leistų išspręsti pagrindines praktines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria nesusituokę vyrai ir moterys, tokias kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt.

Dalia Kuodytė: "Gyvenimas, realybė labai dinamiškai keičiasi. Tos baimės yra neracionalios."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Diskriminacinis siūlymas

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė tokį Civilinio kodekso pataisų projektą vadina diskriminaciniu, nes nuošalyje paliekami homoseksualūs asmenys. Esą jei tokie pakeitimai būtų priimti, atsirastų pagrindas kreiptis į teismą, gal net ir Konstitucinį, prašant išaiškinti, ar jie neprasilenkia su pagrindiniu šalies įstatymu.

Prieš metus grupė Seimo liberalų ir socialdemokratų pasiūlė įteisinti registruotą partnerystę, kurią galėtų sudaryti ir du tos pačios lyties asmenys. Tačiau, anot D. Kuodytės, pasiūlymas atsidūrė stalčiuje, nes nepavyko surinkti pakankamai parlamentarų parašų, kad projektas būtų pateiktas Seimo plenariniame posėdyje.

Parlamentarė priminė, kad prieš porą metų homoseksualių asmenų partnerystė buvo įteisinta Estijoje. „Šalis nesugriuvo, o labai sėkmingai gyvuoja su partnerystės institutu. Nei ten šeimos griūva, nei vyksta dar kokie nors baisūs dalykai, kuriais mus gąsdino kai kurie politikai“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo D. Kuodytė.

Nepagrįstos baimės

Liberalės nuomone, dauguma mūsų šalies politikų prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą šiaušiasi turėdami nepagrįstų fobijų, baimindamiesi neigiamos Bažnyčios nuomonės, galvodami, kad rinkėjai yra „užsikonservavę“ XX amžiaus pradžioje ir balsuoja tik už konservatyvias vertybes.

„Man atrodo, kad gyvenimas, realybė labai dinamiškai keičiasi. Tos baimės yra neracionalios. Politiko užduotis – būti lyderiu, siūlyti darbotvarkę ir diskutuoti net ir nepatogiomis temomis, keisti visuomenės požiūrį, o ne iškėlus nosį tikrinti, iš kur vėjas pučia“, – įsitikinusi D. Kuodytė.

Anot politikės, įteisinti ir homoseksualų partnerystę būtina, nes drauge gyvenantys tos pačios lyties asmenys susiduria su didžiuliais praktiniais sunkumais, ir ignoruoti to negalima. 10, 20 metų kartu gyvenantys žmonės esą neturi daugybės teisių, kuriomis gali naudotis heteroseksualios poros. Tai susiję su turtiniais, paveldėjimo klausimais. Vienam partnerių atsidūrus ligoninėje, kitas negali gauti jokios informacijos apie jo sveikatos būklę, nes medikai ją gali teikti tik šeimos nariams ir pan. „Jie negali įgyvendinti elementarių teisių, kokias turi kiti visuomenės nariai“, – pabrėžė parlamentarė.

Klausimo darbotvarkėje nėra

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis aiškino, kad Vyriausybėje klausimas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo nesvarstytas. Anot jo, pirmiausia reikia išspręsti problemą, susijusią su gerokai didesne žmonių grupe, t. y. moters ir vyro partnerystės instituto klausimą.

Ministras pasakojo, kad buvo atlikta sociologinė apklausa, kuri parodė, jog skirtingos lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 84 proc. gyventojų. „Todėl imamės spręsti šią problemą. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. porų, gyvenančių ne santuokoje, ir dėl to kyla įvairių problemų tiek vaikams, tiek silpnesniam partneriui, dažniausiai moterims. Tas problemas turi spręsti teismai, nes poros santykiai nėra niekaip įteisinti“, – tvirtino jis.

Gyventojų nuomonės dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo Teisingumo ministerija neklausė. Analizuoti visuomenės nuotaikas šiuo klausimu, J. Bernatonio manymu, galėtų Seime įregistruotų pataisų iniciatoriai.

Anksčiau J. Bernatonis yra sakęs, kad kol jis bus teisingumo ministras, apie homoseksualų partnerystės įteisinimą nebus kalbos. Dabar ministras kalba kiek diplomatiškiau ir teigia, kad nuomonės šiuo klausimu nereiškia, tiesiog dirba pagal Vyriausybės programą, kurioje apie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimą nieko nepasakyta. Homoseksualių porų patiriami sunkumai, anot J. Bernatonio, bendrame kontekste nėra pati „aštriausia žmogaus teisių problema“.

Einama ne europietišku keliu

Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko tokią Teisingumo ministerijos poziciją vertino labai neigiamai. Anot jo, tai prasilenkia su europinėmis tendencijomis, kai daugybė progresyvių valstybių sprendžia bendro žmonių gyvenimo klausimus, nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos.

„Toks pasaulinių tendencijų ignoravimas stumia Lietuvą į Europos pakraštį. Toliau galėsime lygiuotis tik į Rusiją arba Baltarusiją. Atsilikimas akivaizdus“, – teigė V. Simonko.

Anot LGL vadovo, siūlymas įteisinti tik skirtingų lyčių asmenų partnerystę žeidžia jį asmeniškai, nes jis 25 metus gyvena su partneriu ir į jų poros lūkesčius neatsižvelgiama. Homoseksualioms poroms kylančios problemos esą ignoruojamos, o netradicinės orientacijos žmonės nėra matomi kaip piliečiai.

V. Simonko teigimu, Teisingumo ministerija galėtų atlikti tyrimus apie homoseksualių ar biseksualių porų gyvenimą, sužinoti apie joms kylančias problemas. „Tai galėtų būti pažangus ministerijos žingsnis, kuris parodytų, kad yra ir kitų žmonių, kuriems reikalingas toks įstatymas, ir kad niekas nepasikeis, dangus negrius, jeigu jis bus taikomas visiems, neatsižvelgiant į lytinę orientaciją“, – pažymėjo jis.

. . .

Situacija Europoje

Europos šalys, įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas:

Airija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija.

Europos šalys, įteisinusios tos pačios lyties asmenų partnerystę:

Andora, Austrija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija, Lichtenšteinas, Malta, Slovėnija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija.

Europos šalys, neįteisinusios jokių tos pačios lyties asmenų sąjungų:

Albanija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Juodkalnija, Kosovas, Latvija, Lenkija, Lietuva, Makedonija, Moldova, Monakas, Rumunija, Rusija, San Marinas, Serbija, Slovakija, Turkija, Ukraina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"