Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Etikos prievaizdų laukia skaidrinimo procedūra

 
2016 12 01 6:00
VTEK ir jos vadovas Romas Valentukevičius yra sulaukę nemažai kritikos tiek iš politikų, tiek viešojoje erdvėje. VTEK nuotrauka

Seimas pradeda spręsti, kaip depolitizuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Valdantiesiems priimtinas opozicinių frakcijų pasiūlymas atimti VTEK formavimo iniciatyvą iš politikų. Tačiau problemą jie norėtų spręsti kompleksiškiau.

Seimui šiandien bus pateiktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos projektas, kuriuo siūloma keisti VTEK sudarymo tvarką. Tai padaryti jis ragino ir praėjusios kadencijos Seimo narius, tačiau pritarimo nesulaukė. Panašų projektą Seime yra įregistravęs ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis kiek kitaip nei konservatorius J. Razma įsivaizduoja, kas galėtų skirti etikos sargus.

Depolitizuoti VTEK ne kartą yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dėmesį į problemą prieš kelias savaites valstybės vadovė atkreipė ir per susitikimą su naujuoju Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Viliamasi, kad ne politikų paskirti etikos sargai dirbs skaidriau ir bus objektyvesni.

Projektas – anos kadencijos

J. Razmos parengtas projektas numato, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui galėtų teikti Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK). Pagal E. Genvilo parengtą projektą, po du kandidatus į VTEK teiktų Teisėjų taryba ir Lietuvos teisininkų draugija, vieną – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

„Galiu pasigirti, kad anksčiau nei prezidentė pradėjau judinti šį klausimą, bet niekas nenorėjo to girdėti“, – šmaikštavo „Lietuvos žinių“ kalbintas J. Razma. Jis pažymėjo neabejojantis, kad jei VTEK narius skirs ne politikai, ši bus neutralesnė ir bešališkesnė. „Man nėra taip svarbu, kas bus įstatyme numatyti kandidatų teikėjai. Vis dėlto gal būtų buvę korektiškiau, jei, žinodamas mano iniciatyvą, E. Gentvilas savo pasiūlymą būtų teikęs kaip pataisą, o ne naują dalyką“, – sakė konservatorius. STT, kaip VTEK narių teikėją, jis tikino siūlantis dėl to, kad ši tarnyba yra su korupcija kovojanti institucija, ir niekas neabejos, kad jos pasiūlytas kandidatas bus skaidrus, griežtas ir reiklus.

Kadangi Katalikų bažnyčia moralės dalykams teikia daug dėmesio, J. Razma pasiūlė ir LVK. „Nereikia įsivaizduoti, kad jos kandidatas bus kunigas. Vyskupai gali pasiūlyti bet kokį žinomą autoritetingą visuomenės veikėją, kuriuo pasitiki“, – aiškino TS-LKD frakcijos atstovas. Tačiau Seimo teisininkai konstatavo, kad LVK įtraukimas į VTEK narių skyrimo procesą prieštarautų Konstitucijai.

Principui pritaria

E. Genvilas mano, kad artimiausiame Seimo posėdyje turėtų būti pateiktas ir jo projektas. „Tuomet būtų galimybė atsakingam komitetui pavesti analizuoti abu, sujungti ir siūlyti vienokį ar kitokį variantą“, – sakė liberalas. Jis laikosi nuomonės, kad VTEK narius turi siūlyti teisinės organizacijos. „Jei prisidėtų STT, depolitizavimo neliktų, nes tarnybos vadovą skiria politikai“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Pasak Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija šį klausimą aptars šiandien rytą. „Iš principo pritariame, kad tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), tiek VTEK narių skyrimo tvarka turėtų būti kitokia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

R. Baškienės nuomone, ši problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. „Manau, kad visos priežiūros funkciją atliekančios institucijos visą dėmesį turėtų sutelkti į efektyvumą ir visiškai atsiriboti nuo politikavimo“, – teigė viena parlamento vadovių.

Su ja sutinka ir LVŽS atstovas Povilas Urbšys. „Dėl principo neprieštaraujame. Tačiau kokį sprendimo būdą pasirinkti einant depolitizavimo link, yra kitas klausimas. Manau, aiškiai reikėtų apibrėžti subjektus, kurie deleguotų kandidatus ir į VTEK, ir į VRK“, – sakė „valstietis“.

Kritikuoja seniai

Birželį Seime skaitydama metinį pranešimą prezidentė VTEK negailėjo griežtų vertinimų. Šalies vadovė tąkart teigė, jog apsivalymas nuo korupcijos būtų greitesnis, jei VTEK taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusiųjų balintoja. Prieš kelias savaites susitikusi su naujuoju Seimo pirmininku D. Grybauskaitė dar kartą paragino depolitizuoti VTEK.

VTEK sudaro 5 nariai, skiriami penkerių metų kadencijai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Kandidatus tvirtina Seimas. Todėl politikai atkreipė dėmesį, kad, priklausomai nuo rinkimų rezultatų, gali susiklostyti situacija, kad net keturi kandidatų teikėjai – politikai bus susiję su viena politine partija, kurios atstovai turi kandidatus tvirtinančią daugumą Seime. Tuomet visuomenei gali kilti abejonių dėl tokios komisijos priimamų sprendimų šališkumo.

Šiuo metu VTEK vadovauja Romas Valentukevičius. Reaguodamas į minėtus prezidentės žodžius, jis pareiškė neišgirdęs kritikos nei sau, nei savo vadovaujamai komisijai. Esą VTEK vykdo plačią prevencinę veiklą, o tirdama skundus neturi įgaliojimų konstatuoti etikos pažeidimų. „Aš tikrai nematau čia personalinės kritikos ar kritikos komisijos atžvilgiu. Nes komisija tikrai yra nepolitizuota, mums visiškai tas pats tie partiniai reikalai, o dabar, rinkimų metais, politikai sujudę, mes gauname kasdien iš įvairiausių politikų įvairiausių kreipimųsi ir jiems atsakome ar išaiškiname, ar patariame, tad darbas vyksta“, – tuomet aiškino R. Valentukevičius.

Daugiausia kritikos strėlių į VTEK šiais metais buvo paleista dėl sprendimų, susijusių su vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalu. Šalies vadovė pavasarį iš premjero Algirdo Butkevičiaus reikalavo priimti principingą sprendimą dėl aplinkos ministro Kęstučio Trečioko argumentuodama, kad šis galbūt dalyvavo neskaidriuose procesuose. Tačiau A. Butkevičius tąkart pranešė, kad K. Trečiokas lieka poste po VTEK sprendimo nepradėti tyrimo, ar jis nesupainiojo interesų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"