TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Euro įvedimas purtys savivaldybių iždus

2014 07 26 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

12 mln. litų - tiek šalies savivaldybėms gali kainuoti sprendimas nuo kitų metų Lietuvoje įvesti eurą. Šias lėšas merijos ir joms pavaldžios įstaigos turėtų pakloti už informacinių technologijų pritaikymą, kad nuo sausio 1-osios turtas, rinkliavos, įvairios išmokos ir įmokos būtų apskaitomos nebe litais, o eurais. Kompensuoti šias išlaidas žadanti Vyriausybė kelia tam tikras sąlygas.

Vyriausybė ketina savivaldybėms kompensuoti išlaidas, bet tik tuomet, jei merijų valdininkai įrodys, jog buvo atlikti patys būtiniausi darbai, ir pateiks įrodymus, kad už paslaugas pinigai iš tiesų sumokėti.

Tokie reikalavimai yra numatyti Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuriuo ketinama įteisinti savivaldybių išlaidų, patirtų pritaikant informacines sistemas eurui įvesti, kompensavimo tvarką.

Numatė milijonus

Vyriausybės nutarimo projektą rengė Susisiekimo ministerijai pavaldaus Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) specialistai. Jie pernai ir šiemet apklausė savivaldybių administracijas, domėjosi, kiek merijoms ir savivaldybėms pavaldžioms institucijoms bei įstaigoms gali kainuoti tvarkomų ir naudojamų informacinių sistemų pritaikymas eurui įvesti.

Paaiškėjo, kad tam gali reikėti 12,2 mln. litų. Didžiausios lėšų dalies - 8,9 mln. litų - prireiks dar šiemet, o 2015-aisiais - 3,3 mln. litų. Liepą per pasitarimą pas premjerą Algirdą Butkevičių buvo nutarta iš Finansų ministerijai skirtų biudžeto asignavimų kompensacijoms šiemet atseikėti 8,5 mln. litų, kitais metais - 3,2 mln. litų. Iš kur bus paimta dar 0,5 mln. litų, kol kas neaišku.

Kaip LŽ teigė IVPK direktoriaus pavaduotojas Rytis Kalinauskas, savivaldybėms teks pritaikyti eurui vidaus administravimo reikmėms naudojamas kompiuterines sistemas - finansų apskaitos, buhalterines, dokumentų valdymo programas. „Jas savivaldybės yra įsigijusios savo nuožiūra, todėl jos pačios geriausiai žino, kas ir kaip sistemas gali pritaikyti eurui. Įvairios duomenų bazės, registrai bus atnaujinami centralizuotai“, - sakė jis.

R. Kalinauskas pripažino, kad iš numatytų 12,2 mln. litų gali būti panaudoti ne visi pinigai, nes bus tikrinama, ar savivaldybės tikrai atliko tik būtinus darbus. Patikrinimus vykdys IVPK specialistai, ir tik po jų teigiamo sprendimo merijos sulauks prašomų lėšų. Sprendimams priimti bus numatytas vieno mėnesio terminas.

Prašydamos kompensacijų savivaldybės privalės pateikti ne tik perdavimo ir priėmimo aktus, sąskaitas faktūras, bet ir apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas.

Dar tik skaičiuoja

Kiek konkrečioms savivaldybėms kainuos informacinių sistemų pritaikymas eurui, LŽ kalbinti merijų atstovai nelabai galėjo atsakyti - būsimos išlaidos dar tik skaičiuojamos.

„Tikiuosi, kad milijono litų nereikės“, - teigė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas. Pasak jo, šiuo metu tiek pačioje merijoje, tiek savivaldybei pavaldžiose įstaigose ruošiamasi informacinių technologijų sistemų pertvarkai. Reikiamus sprendimus miesto tarybai bus siūloma priimti rugsėjį. Kaip tikino J. Sartauskas, laiko pertvarkai turėtų pakakti, nes daugelis naudojamų programų paketų yra unifikuotos - panašias naudoja daugelis šalies savivaldybių.

Šiaulių vadovo teigimu, kiek daugiau rūpesčių gali sukelti tai, kad pirmiausia savivaldybės biudžete reikės rasti pinigų atsiskaityti su paslaugų teikėjais, o tik paskui prašyti kompensacijos iš valstybės. Tačiau J. Sartauskas vylėsi, kad šiek tiek pinigų liks įgyvendinant įvairius projektus ir jų lėšomis bus galima laikinai pasinaudoti. „Kitos išeities neturėsime", - reziumavo Šiaulių meras.

Marijampolės savivaldybės administracijai šiemet pritaikyti informacines technologijas eurui reikės apie 85 tūkst. litų, kitais metais - apie 40 tūkst. litų. Administracijos direktorius Metas Ražinskas teigė, jog svarbiausia, kad šias lėšas žadama kompensuoti.

Ne visai patogu

Išgirdusi savivaldybių nuogąstavimus, kad joms iš pradžių teks krapštyti pinigų savo biudžetuose ir tik vėliau tikėtis, kad jos bus padengtos iš valstybės biudžeto, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasiūlė Susisiekimo ministerijai koreguoti rengiamą kompensavimo tvarką ir nereikalauti iš merijų kartu su kitais dokumentais pateikti ir apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas.

Savivaldybė ar jai pavaldi institucija, gavusi lėšų, jas nedelsdama pervestų paslaugos teikėjui. Tokiu atveju savivaldybėms nereikėtų numatyti savo biudžeto lėšų apmokėjimui, būtų apmokama tiesiogiai iš IVPK pervestų pinigų. Savivaldybėms būtų patogus ir būdas, jei pats IVPK pervestų pinigus paslaugų teikėjams, merijoms pateikus perdavimo ir priėmimo aktus, sąskaitas faktūras.

„Taip būtų kur kas paprasčiau, nes savivaldybėms nereikėtų apyvartinių lėšų kiekio“, - LŽ teigė LSA konsultantas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis. Jis pabrėžė, jog prieš keletą mėnesių apie tokių išlaidų kompensavimą iš valstybės biudžeto net nekalbėta, nes tikėtasi, kad pačios savivaldybės jas padengs.

Tačiau savivaldybių atstovų siūlymas palaikymo nesulaukė.

„Parengta tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems bandymams piktnaudžiauti valstybės lėšomis, kad informacinių sistemų pritaikymo eurui paslaugų būtų užsakoma tik tiek, kiek jų iš tiesų būtina“, - LŽ pabrėžė IVPK direktoriaus pavaduotojas R. Kalinauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"