Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR IT
LIETUVA

Europa kraustosi iš Jungtinės Karalystės: Lietuva liko nuošaly

 
2017 08 01 15:45
pixabay.com nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) ruošiasi „Brexit‘ui“ ir į kitas Bendrijos šalis ketina perkelti Jungtinėje Karalystėje šiuo metu veikiančias europines institucijas. Nors kai kurie Lietuvos politikai svajojo, esą Vilnius iš Londono galėtų mėginti perimti tam tikras įstaigas, mūsų šalis į tai net nepretendavo.

Kaip skelbia ES Taryba, Bendrijos šalys pateikė 27 pasiūlymus, kur perkelti europines agentūras, šiuo metu veikiančias Jungtinėje Karalystėje. Londone įsikūrusią Europos vaistų agentūrą po „Brexit‘o“ norėtų priimti 19 ES valstybių miestų, o Europos bankininkystės instituciją – 8 didmiesčiai.

Lietuva paraiškų dėl to nepateikė. Europarlamentaras Petras Auštrevičius apgailestauja dėl tokio sprendimo, sakydamas, kad mūsų valdžia vėl pristigo ambicijų.

Lenkija kviečia abi institucijas

Tarp miestų, norinčių priimti Europos vaistų agentūrą, užtikrinančią žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų mokslinį vertinimą, priežiūrą ir jų saugumo stebėjimą ES bei išduodančią leidimus juos pardavinėti Bendrijoje, – Amsterdamas, Atėnai, Barselona, Bona, Briuselis, Kopenhaga, Helsinkis, Lilis, Milanas, Porto ir kt. Iš vadinamųjų naujųjų ES valstybių sostinių priimti šią agentūrą norėtų Bratislava, Bukareštas, Sofija, Varšuva, Valeta, Zagrebas.

Už sklandžią bankininkystės sektoriaus veiklą ir finansinio stabilumo ES palaikymą atsakinga Europos bankininkystės institucija po „Brexit‘o“ iš Londono gali išsikraustyti į Briuselį, Dubliną, Frankfurtą, Paryžių, Prahą, Liuksemburgą, Vieną ar kaimyninės Lenkijos sostinę.

Pabūgo aukštų reikalavimų

Kur įsikurs minėtos ES institucijos Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, spręs visos Bendrijos šalys. Tačiau priimant sprendimą bus atsižvelgiama į tokius kriterijus, kaip įstaigų veiklos tęstinumą, vietovės patogumą, mokyklų prieinamumą darbuotojų vaikams, galimybes įsidarbinti ir naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis agentūrų darbuotojų šeimoms ir pan. Tai, kur persikels minėtos ES institucijos, paaiškės lapkričio mėnesį.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis anksčiau BNS yra sakęs, kad paraiškos nepateiktos, nes manoma, jog neatitiksime keliamų aukštų reikalavimų. Esą Vilniuje sunku rasti tokių didelių patalpų, kokių reikėtų tokioms europinėms institucijoms, kyla problemų dėl oro susisiekimo, nes trūksta tiesioginių skrydžių, jaučiamas tarptautinių mokyklų stygius ir pan.

Lietuvoje šiuo metu veikia viena ES institucija – 2010 metais duris atvėręs Europos lyčių lygybės institutas.

„Raišas Lietuvos vaikščiojimas“

Europos Parlamento narys P. Auštrevičius kritikavo mūsų valdžios sprendimą nedalyvauti varžytuvėse dėl europinių institucijų perkėlimo į Lietuvą. Anot jo, tai rodo, kad valdžia gyvena be ambicijos ir matuojasi daug kas mažesnį rūbą nei turėtų. „Mano manymu, save nuleidžiame iš aukščiausios lygos į daug žemesnę. Visų pirma politikoje reikalingi aukšti tikslai ir didelė ambicija. Jos neturint viskas atrodo nepakeliama, nepasiekiama ir per sudėtinga. Sutinku, kad bankininkystės agentūra natūraliai linksta prie didžiųjų Europos bankinių centrų, mes į tokius nepretenduojame, bet negalima sakyti, kad neturėjome konkuruoti dėl vaistų agentūros. Manau, tikrai surastumėme ir pastatų, ir reikiamos pagalbos“, – įsitikinęs politikas.

P. Auštrevičiaus teigimu, europinių institucijų įsikūrimas yra tam tikras pripažinimas. Tokios įstaigos miestams prideda tarptautiškumo ir gyvybingumo. Sparčiau plėtojasi tarpautiniai kontaktai, nes iš užsienio atvyksta daug darbuotojų, ES pareigūnų, kurie atsiveža perkamąją galią, besisvečiuojančius giminaičius ir draugus. Tai naudinga ir ekonomikai, nes europinės agentūros perka daug paslaugų, pradedant valymo, baigiant transporto, informacinių technologijų, ir pan. Todėl kitos valstybės, net ir mažesnės nei Lietuva, siekia, kad jose įsikurtų ES įstaigos. „Tuo metu mes visą laiką žiūrinėjame į šoną ir laukiame, kol mums bakstels ir sakys: „O jūs nenorite?“. Taip niekuomet nebus pasakyta“, – sakė jis.

Europarlamentaro neįtikino D. Matulionio išdėstyti motyvai, kodėl mūsų šalis nepateikė paraiškos. Jo manymu, padėtis srityse, kuriose „neblizgame“, keistųsi į gera kartu su sprendimu įkurdinti europines institucijas Lietuvoje. Esą didėjant paklausai, atsirastų ir daugiau skrydžių, tarptautinių mokyklų ir pan. „Arba pritraukiame ir sprendžiame viską, arba nepritraukiame ir liekame tokie, kokie esame. Ambicijos nebuvimas yra geležinių kurpaičių užsidėjimas ateičiai. Man toks raišas Lietuvos vaikščiojimas tikrai nepatinka“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"