Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Europa kryžkelėje: ateities scenarijai – ne tik rožiniai

 
2017 03 23 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šį šeštadienį Europa minės vieną svarbiausių datų savo istorijoje – prieš 60 metų Romoje pasirašyta sutartis, paklojusi pamatus moderniai Europos Sąjungai (ES). Tačiau šią sukaktį temdo niūros nuotaikos, nes vieningos Europos projektas išgyvena grėsmingą krizę.

Romos sutarties jubiliejų ES pasitinka kamuojama klausimo: kokiu keliu žengti toliau? Didžioji Britanija pradėjo pasitraukimo iš ES procesą, Bendrija iki šiol nesugebėjo išspręsti didžiausios nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizės, Vakarų Europos šalys susiduria su padidėjusiomis terorizmo grėsmėmis, kai kuriose valstybėse stiprėja euroskeptiškos politinės jėgos. ES ekonomika iš esmės stagnuoja, aktualus išlieka kai kurių euro zonos šalių skolų klausimas, vienybės neprideda ir išsiskiriančios vizijos dėl Europos ateities.

Romos sutarties 60-ųjų metinių proga ES šalių lyderiai, tarp kurių bus ir mūsų valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė, rinksis Amžinajame mieste, kur svarstys Bendrijos ateitį bei paskelbs, kokiu keliu artimiausią dešimtmetį žengs Europa.

„Nemaža dalis kritiškumo ir negatyvumo Europos Sąjungos atžvilgiu kyla iš per didelio komforto – taikos, stabilumo bei saugumo jausmo, kurį visuomenėms tebeteikia Bendrija.“

Mūsų šalies politikai ir politologai sako, kad ir patirdama rimtų iššūkių ES išliks, tačiau neabejotinai turės keistis.

Europiečiai priprato prie komforto

Seimo vicepirmininkas, parlamento Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas Gediminas Kirkilas pažymi, kad daugelis nusiteikę pesimistiškai ir kritiškai dėl to, kuo ES tapo šiandien ir kas iš jos gali likti rytoj. „Ne tik politikai, bet ir pasaulio žiniasklaida. „The Guardian“ baiminasi, kad dėl „Brexit“ visos ES ateitis atsiduria dideliame pavojuje. „The Economist“ nerimauja dėl to, kad ES lyderės vis dar neapsisprendusios dėl Europos ateities vizijos. „The New York Times“ priekaištauja ES dėl nesugebėjimo spręsti tokių esminių problemų, kaip užsitęsusi ekonominė stagnacija, milžiniškas jaunimo nedarbas, ar dėl to, kad per tuos dešimtmečius ES vis tiek nepavyko pakankamai suartinti Europos visuomenės“, – sako jis.

Tačiau G. Kirkilas mano, kad nemaža dalis kritiškumo ir negatyvumo ES atžvilgiu kyla iš per didelio komforto – taikos, stabilumo bei saugumo jausmo, kurį Europos integracijos projekte dalyvaujančių valstybių visuomenei tebeteikia Bendrija. „Senbuvės narės tiek priprato prie ES, kad laiko ją ir tai, ką ji garantuoja, savaime suprantamu dalyku. Kad ir kaip paradoksalu būtų, manau, kad Didžioji Britanija irgi išstoja dėl to komforto, nes gali sau tai leisti. Naujokės, pavyzdžiui, pokomunistinės valstybės, kurias įstojimas į ES 2004–2006 metais išvadavo iš daugybės istorinių kompleksų, spėjo tiek priprasti prie Sąjungos, kad ją ir tai, ką ji garantuoja, jau irgi laiko duotybe“, – įsitikinęs politikas.

Nesubyrės kaip kortų namelis

G. Kirkilas primena, kad fundamentalūs Romos sutarties tikslai buvo Europos valstybių ekonomikos atgaivinimas, karo prevencija ir ilgalaikės taikos užtikrinimas. „Jau prasidėjusio šaltojo karo kontekste nuo pat pradžių akivaizdžiai sėkmingo Europos integracijos projekto sukūrimas Antrojo pasaulinio karo vis dar nualintoje Europoje fizinio ir emocinio skausmo, skurdo ir kitų nelaimių iškankintiems europiečiams buvo tikras stebuklas, suteikęs žmonėms taiką ir galimybę pradėti normalų ir sotų gyvenimą demokratinėse valstybėse, – sako Seimo vicepirmininkas. – Per kelias kartas tai virto tiesiog kasdienybe ir savaime suprantamu dalyku: taika, stabilumas, saugumas (netgi esant „Islamo valstybės“ ir kitoms tarptautinio terorizmo grėsmėms, Europa išlieka palyginti saugi vieta gyventi), gerovė, lygios galimybės.“

Anot G. Kirkilo, ES neišvengiamai keisis ir keisis taip, kaip dabar sunku numanyti ar prognozuoti. Tačiau jis netiki, kad pokyčiai bus tokie dramatiški, kaip įsivaizduoja didžiausi euroskeptikai. Jis mano, kad kitos Bendrijos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Vengrija ar Lenkija, nepasuks Didžiosios Britanijos keliu ir nepaliks ES. „Netikėtumų bus daug. Vis dėlto istorija mus moko, kad ES neturėtų greitai žlugti. Ji pasikeis, pavirs į kitokios prigimties Europos valstybių organizaciją, gal integracija joje taps įvairesnė ir skirtingo laipsnio, gal daugiausia saugumo sumetimais sustiprės regioninė integracija tarp geopolitiškai artimų valstybių, bet ES tikrai nesubyrės vienu ypu kaip kortų namelis. Nesvarbu, koks sprendimas dėl ES scenarijaus bus priimtas, politinė praktika ir realybė turės savo variacijų“, – pabrėžia jis. G. Kirkilas pridūrė, kad daugeliui valstybių, esančių už ES sienų, pavyzdžiui, Gruzijai, Ukrainai, Albanijai, Makedonijai, Turkijai ar net Baltarusijai, Bendrija išlieka labai patraukliu projektu.

Naujos supervalstybės nereikia

Seimo ERK vicepirmininkės Aušrinės Armonaitės teigimu, ES maždaug aštuonerius metus išgyvena turbulencijos laikotarpį, prasidėjusį su ekonomikos krize, kai euro zona patyrė nemažai sukrėtimų, Graikija buvo atsidūrusi ant bankroto ribos. Po trumpo atokvėpio teko koncentruotis į migracijos krizę, situaciją Sirijoje. Didžiajai Britanijai referendume nusprendus trauktis iš ES, Bendriją ištiko trečiasis sukrėtimas. „Nemanyčiau, kad ES pati iš savęs yra kalta dėl šių krizių, tačiau taip susiklostė, taip susidėjo visi dalykai, kad pastaruoju metu visą laiką išgyvename kokią nors krizę“, – akcentavo parlamentarė.

Dabartinė Europos Sąjungos būsena leidžia svarstyti labai skirtingo pobūdžio scenarijus, kur galėtų būti žengiama ateityje. Daugelis tų scenarijų brėžia kitokios, nei mes įpratę matyti, ES viziją.

Kalbėdama apie ES ateitį, A. Armonaitė atmeta apokaliptines prognozes. Ji pabrėžia, kad daug kur ES funkcionuoja puikiai. Laisvoji prekyba, bendroji rinka, laisvas žmonių judėjimas – dalykai, dėl kurių Bendrija buvo sukurta, ir jų nesinorėtų netekti. „Net ir dabar, kai Didžioji Britanija išstoja iš ES, visi žino, ką ji praras, jeigu nebus naujų susitarimų dėl prekybos ir paslaugų sektoriaus dalyvavimo bendrojoje rinkoje. Tie dalykai, kuriuos Europa pasiekė, išliks ir, manau, visos šalys narės nori juos puoselėti, – dėstė politikė. – Kalbant apie gilesnę integraciją – naujų institucijų ar taisyklių kūrimą, tai reikėtų vertinti atsargiai, nes dalis euroskeptiškų judėjimų įvairiose šalyse narėse būtent į tai apeliuoja ir, ko gero, apeliuoja ne be reikalo. Čia reikėtų sustoti. Pasisakau už esamų struktūrų palaikymą ir jų veikimo tobulinimą, tačiau siūlyčiau nespausti pedalo iki galo kalbant apie gilią integraciją, nes yra nuomonių, kad jei Didžioji Britanija išstos, galime važiuoti iki naujos super valstybės sukūrimo. Tai reikėtų vertinti skeptiškai“.

Tapo nepatenkintųjų taikiniu

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovo Ramūno Vilpišausko nuomone, ES tapo nepatenkintųjų pasaulyje jau senokai vykstančiais procesais, pavyzdžiui, globalizacija, ir nusivylusių žmonių nuotaikomis besinaudojančių politikų taikiniu. Tokie sukrėtimai, kaip euro zonos, pabėgėlių, saugumo rytinėje ir pietinėje Bendrijos kaimynystėje krizės, pavertė ES dar patrauklesniu kritikos objektu.

„Aišku, ir pati ES, jos institucijos bei valstybės gana lėtai reaguoja į krizes, ypač kalbant apie pabėgėlių krizę ir išorės sienų apsaugą. Tad dalis kritikos ES atžvilgiu yra pagrįsta. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad labai dažnai tas lėtumas susijęs su tuo, jog reikia atsižvelgti į visų valstybių pozicijas. Neretai tie, kurie kritikuoja ES dėl to, kad ji daro per mažai ir per vėlai spręsdama krizes, pamiršta paminėti, jog lėtumas ir palyginti menkas indėlis į krizių valdymą visų pirma susijęs su tuo, kad tokia yra valstybių narių pozicija, toks tuo metu yra konsensusas tarp valstybių narių“, – aiškino ekspertas.

R. Vilpišauskas nemano, kad artimiausiu metu ES galėtų grėsti žlugimas. Labiau tikėtinas scenarijus – lėta ES kaita. Bendrija neišvengiamai keisis, nes iš jos pasitrauks Didžioji Britanija. Tam įtakos turės ir tebesitęsiantis spaudimas reaguoti į neišspręstas krizes, politinius procesus, gyventojų nuotaikas. „Nemanau, kad tie pokyčiai bus radikalūs, greiti, bet nemanau ir kad ES artimiausiu metu gali išnykti, nes vien dėl institucinės inercijos tokie procesai yra sudėtingi. Be to, analogija su Sovietų Sąjunga nėra tinkama, nes kalbame apie savanorišką sąjungą, kurioje valstybės narės dalyvauja dėl to, kad tai atitinka jų nacionalinius interesus“, – teigia politologas.

Kas kiša koją Bendrijai?

VU TSPMI dėstytojas Linas Kojala sako, kad ES yra atsidūrusi kryžkelėje. Tarp didžiausių dabartinių iššūkių Bendrijai jis mini „Brexit“, pabėgėlių krizę, saugumo klausimus, taip pat – didžiosiose valstybėse-narėse vyksiančius rinkimus (balandžio 23 dieną Prancūzija rinks naują prezidentą; rugsėjo 24 dieną Vokietijoje vyks federaliniai rinkimai). „Akivaizdu, kad dabartinė ES būsena yra tokia, kuri leidžia svarstyti labai skirtingo pobūdžio scenarijus, kur galėtų būti žengiama ateityje. Bet kuriuo atveju daugelis tų scenarijų brėžia kitokios nei galbūt esame įpratę matyti ES viziją. Klausimas, kaip į tai žvelgia atskiros valstybės ir kokie yra jų prioritetai, bei galiausiai ar pavyks pasiekti tam tikrą bendrą konsensusą“, – aiškino politologas.

Kodėl iki šiol nepavyko sukurti efektyvios ES plano, kuris būtų padėjęs išvengti tokių sukrėtimų kaip „Brexit“? L. Kojalos nuomone, tai lėmė kelios priežastys. Bendriją sudaro 28 šalys narės, kurioms susitarti dėl strateginio lygmens klausimų ir pasiekti sprendimą yra sudėtinga. Antra, Europos integracija pasiekė tam tikrą etapą, kai kalbėti apie tai, kas bus toliau, yra sudėtinga. „Nuo pat Romos sutarties pasirašymo Europos integracija vyko labai kryptingai, pirmiausia integruojant ekonominį sektorių. Galiausiai buvo sukurta vieninga rinka. Tai yra didelės sėkmės pavyzdys, kai kalbame apie laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą, kuris veikia ES. Tačiau kas toliau? Koks turėtų būti kitas žingsnis, kai jau turime vieningą rinką ir pakankamai integruotą ekonomiką? Ar tai turėtų būti politinė sąjunga, kurioje būtų ir bendra užsienio politika, ir galbūt bendra vyriausybė, daugiau galių sukoncentruota Briuselyje ir pan.? Ar turėtumėme likti ten, kur esame dabar? Gal mums pakanka tik vieningosios rinkos ir nereikia jokios politinės integracijos? Tai yra jau gerokai kompleksiškesni klausimai, todėl ES, kaip matome, ko gero pastarąjį dešimtmetį, nejuda į priekį integracijos procese. Jis sustojo, nes susitarti dėl to, kuriuo keliu judėti toliau, nėra lengva“, – pabrėžė L. Kojala.

ES – jau dviejų greičių

Pasak politologo, svarstant apie ES ateitį, neturėtume kalbėti apie du pakankamai kraštutinius modelius: federacijos kūrimą ir sugrįžimą atgal į vieningą rinką bei dezintegraciją iki tam tikro lygio, nes jie pakankamai rizikingi ir sunkiai įgyvendinami. „Manau, šiandien realiausia svarstyti dviejų greičių Europos scenarijų, kai turime dalį ES valstybių besiintegruojančių sparčiau, o kitos nusprendžia, kad tokios didelės integracijos joms nereikia. Faktiškai tą jau turime dabar. Geriausias to pavyzdys – euras. 19 valstybių yra euro zonos narės, jos pasiekusios gilesnį integracijos lygį, nes turi bendrą valiutą, likusios šalys yra ES, bet bendros valiutos neturi. Akivaizdu, kad jau susiformavę du greičiai. Lietuvai neblogiausias scenarijus būtų ir dabartinis status quo“, – svarstė L. Kojala.

Juodžiausias scenarijus – ES griūtis, VU TSPMI dėstytojo manymu, teoriškai įmanomas, juk atskirose valstybėse yra nemažai politikų, galvojančių, kad toks kelias – Europos ateitis. „Kita vertus, jei žvelgtume į praktiką, pasaulinį kontekstą, ekonomikos augimo perspektyvas, kiek tarpusavyje susijusios Europos valstybės kaip prekybos partnerės, sprendžiančios regionines problemas, kalbėti apie visišką subyrėjimą ar grįžimą į 3–4 dešimtmetį Europoje, kai visi stovėjo pavieniui ir nebuvo jokių saitų, manau, neverta. Klausimas, tik kaip tie saitai bus palaikomi: ar toliau turėsime stiprią ir labai smarkiai integruotą organizaciją kaip ES, ar bus ieškoma kitų būdų. Tačiau saitai staigiai tikrai nenutrūks, nes jie yra mūsų praktinio gyvenimo dalis“ , – dėstė L. Kojala.

Romos sutartis

Romos sutartis, kurią 1957 metų kovo 25 dieną pasirašė Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, paklojo pamatus moderniai Europos Sąjungai (ES) – Bendrijai, kurią šiandien sudaro 28 šalys ir 510 mln. gyventojų.

Romos sutartimi į Europos integracijos procesą įtrauktas ekonominis bendradarbiavimas. Pagrindinis jos tikslas – sukurti bendrąją rinką.

Siekiant to, buvo išdėstyti keli pagrindiniai principai: asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvės, muitų sąjungos sukūrimas, bendras išorinis muitų tarifo įvedimas ir bendros žemės ūkio, prekybos, transporto, konkurencijos bei ekonominės politikos derinimas.

Romos sutartis – vienas iš dviejų svarbiausių ES dokumentų. Antrasis – 1992 metais vasario 7 dieną pasirašyta Mastrichto sutartis. Joje numatyta sukurti Europos Bendrijos, apimančios bendrosios rinkos ir pinigų, bendros žemės ūkio politikos ir kitus ekonominės integracijos reikalus, sąjungą, rūpintis bendra užsienio ir saugumo politika, taip pat bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Europos Sąjungos ateities scenarijai

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude Junckerio kovo 1 dieną pristatyti penki galimi Europos Sąjungos (ES) ateities scenarijai Didžiajai Britanijai išstojus iš Bendrijos:

· „Tęsti, kas pradėta“ – ES 27 daugiausia dėmesio skirtų esamai konstruktyvių reformų darbotvarkei, laikydamasi Komisijos 2014 m. programos „Nauja pradžia Europai“ ir Bratislavos deklaracijos, dėl kurios visos 27 valstybės narės susitarė 2016 m.

· „Tik bendroji rinka“ – ES 27 palaipsniui persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių.

· „Kas norės, nuveiks daugiau“ – ES 27 veiktų kaip šiandien, bet valstybės narės, norinčios kartu daugiau nuveikti konkrečiose srityse, kaip antai gynybos, vidaus saugumo arba socialinių reikalų, galėtų to siekti. Susidarytų viena ar kelios tokį norą išreiškusių valstybių narių koalicijos.

· „Nuveikti mažiau, bet efektyviau“ – ES 27 siektų pasirinktose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose, kurios, kaip manoma, neduoda papildomos naudos, – mažiau. Daugiausia dėmesio ir ribotų išteklių būtų skirta tik kelioms pasirinktoms sritims.

· „Nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis“ – valstybės narės nuspręstų sutelkti galias bei išteklius ir priiminėtų sprendimus tarpvalstybiniu mastu. Dėl europinių sprendimų būtų susitariama greičiau ir jie būtų greitai vykdomi.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"