TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europa pro partinius akinius

2016 10 04 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Kokia yra Europos Sąjunga (ES) Lietuvos politikų akimis? Vakarų kultūros branduolys ir sektinas gerovės pavyzdys ar vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniniame gyvenime skleidžiančio postmodernizmo židinys? Atsakymai, dažnai besiskiriantys kaip diena ir naktis, priklauso nuo to, pro kokios partijos vertybinius akinius žvelgsime į vieningos Europos projektą, susiduriantį su rimtais iššūkiais.

ES – valstybių savarankiškumą ir tautas niveliuojanti grėsmė ar glaudesnės tarpvalstybinės integracijos ir didesnio tautų solidarumo galimybė? Iš partijų rinkimų programų galima sužinoti, ką apie ES prieš šiuos rinkimus galvoja politikai. Kaip rodo „Lietuvos žinių“ atlikta analizė, daugiausia dėmesio Europai skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o mažiausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Europietiškumo matuoklis

Prieš aptardami atskirų partijų požiūrį į ES palyginkime jas naudodami kiekybinės analizės metodą. Suskaičiavę, kiek kartų programose vartojami žodis „Europa“, jo vediniai bei santrumpa ES, ir gautus rezultatus palyginę su bendru programos žodžių skaičiumi, galime nustatyti, kiek kartų tūkstantyje programos žodžių minimi pasirinkti raktiniai žodžiai. Tokio kiekybinio tyrimo rezultatai matomi pateiktoje diagramoje.

Daugiausia dėmesio, kaip minėta, Europos tematikai skyrė LVŽS (santrumpa ES ir žodžio „Europa“ vediniai tūkstantyje programos žodžių paminėti vidutiniškai 5,2 karto). Nuo „valstiečių ir žaliųjų“ nedaug atsilieka Europos klausimų svarbą savo programose akcentuojantys TS-LKD (4,8 karto) ir Liberalų sąjūdis (LS; 4,7 karto). Mažiau dėmesio tam skyrė Lietuvo socialdemokratų partija (LSDP; 4,1 karto), „Tvarka ir teisingumas“ (TT; 3,5 karto) ir Darbo partija (DP; 3 kartus), o LLRA-KŠS programoje pasirinkti europietiški akcentai paminėti 1,9 karto, taigi beveik 3 kartus rečiau negu LVŽS.

Gal dėmesys Europai ir su ES susijusiems klausimams savaime dar nerodo europietiškumo, provincialumo, proeuropietiškumo, euroskepticizmo? Dėl kiekybinės analizės rezultatų interpretacijos galima prieštarauti, todėl svarbu ją papildyti bent trumpa partijų nuostatų apžvalga.

Populizmo abėcėlė

Apie ES struktūrinių fondų paramą užsiminti nepamiršę „darbiečiai“ žada toliau remti ES plėtros politiką. Tiesa, daugelis DP programos nuostatų pasižymi aptakumu. Pavyzdžiui, „nelegalios migracijos, terorizmo, narkotikų ir ginklų platinimo, kibernetinių grėsmių, skurdo, klimato kaitos ir kiti globalūs pasaulio iššūkiai“ bus sprendžiami Lietuvos „aktyviu ir veiksmingu dalyvavimu tarptautinių organizacijų veikloje“.

Opesni klausimai, tarkim, nelegalios migracijos problema, programoje visai praleidžiami arba paliečiami tik probėgšmais, o pozicijai komunikuoti randama neprograminių būdų. Pavyzdžiui, rinkimams skirtas DP vaizdo klipas pabėgėlių tema arba reklaminis plakatas su užrašu „Stabdysim pabėgėlių antplūdį!“ Tiesa, praėjusią savaitę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu DP rinkimų vaizdo klipas buvo pripažintas kaip kurstantis neapykantą.

Silpnesniųjų gynėjai

LLRA-KŠS rinkimų programoje praneša, kad yra „visada silpnesniųjų pusėje“. Tačiau skelbdama, kad „turime solidarizuotis, ištiesti pagalbos ranką ir prisidėti teikdami pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms“, LLRA-KŠS lyg tarp kitko užsimena apie tai, kad prioritetą tiesiant pagalbos ranką Lietuvą galėtų teikti būtent krikščionims, kurie „bėga ne tik nuo karo baisumo, bet ir persekiojami dėl religinių įsitikinimų“. Selektyvus požiūris į silpnesniųjų gynimą papildomas nuostata, kad ES siūlomi migracijos krizės sprendimo būdai tėra „gaisro apšlakstymas vandeniu“.

LLRA-KŠS akimis, Europa ir ES, atrodo, tėra nelaimių ir grėsmių šaltiniai. Jeigu tikėtume partijos programa, dėl euro įvedimo daug žmonių gyvena prie skurdo ribos, o „Europoje vyraujanti postmodernistinė kultūra, neigdama objektyviąją tiesą, sukelia vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniname gyvenime“. Esą paneigiant tradicines vertybes, „ruošiama dirva įvairiems ekstremaliems, amoraliems veiksmams ir polinkiams“.

Aukščiau bambos

Po nesiliaujančių su liberalais susijusių skandalų LS aktyviai stengiasi atkurti rinkėjų pasitikėjimą visose įmanomose srityse. Ne išimtis – ir Europos politika. Užsimindami apie tai, kad reikės pagalvoti apie artėjantį laikotarpį, kai sumažės ES finansavimas, siūlydami suaktyvinti Lietuvos pastangas „euroatlantinėje šeimoje“, palaikydami ES integralumo, vienybės bei solidarumo būtinumą, taip pat pabrėždami euro stabilizacijos mechanizmų svarbą, liberalai žengia dar toliau.

Jų manymu „tik aktyvumas, liberalios demokratijos vertybių išlaikymas, atvirumas ir intensyvus bendravimas su partneriais leis Lietuvai lyderiauti regione ir kurti saugią, turtingą ekonomiškai bei kultūriškai aplinką visiems piliečiams“. Tuo tarytum reinkarnuojama ekonominius stebuklus kūrusio ir krizės akivaizdoje paskutinį atodūsį išleidusio „Baltijos tigro“ metafora.

Ūkvedžių filosofija

Socialdemokratai skambiai žada „visomis išgalėmis“ prisidėti prie „vidinio ES solidarumo išsaugojimo, neleidžiant, kad dabartiniai tarptautinės aplinkos iššūkiai (migracijos krizė, terorizmas, Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės ES, jos išorės sienų apsaugos ir Šengeno išlaikymo klausimai) susilpnintų ES integracijos ir vienybės pamatus“.

Nors socialdemokratai remia tolesnę integraciją į Europą ir dažnai akcentuoja „aktyvių veiksmų euroatlantinėje politikoje svarbą“, jų programoje įdomiausia turbūt ne tai, kas parašyta, o tai, kas nutylėta. Pavyzdžiui, nelegalios migracijos problema iš esmės vos paliesta – konkretūs sprendimai nepateikti.

Didaktiška darna

LVŽS partijos programos dominuojantis žodis nebejotinai yra „darna“. „Valstiečiai ir žalieji“ yra tiesiog įsitikinę, kad „darni tapusi Lietuva įlies darnos ir į permainų reikalaujančią Europos tautų bendriją“. „Rūpindamiesi Europos ateitimi“ ir „aktyviai dalyvaudami priimant nacionalinius interesus atitinkančius sprendimus“, LVŽS sieks „grąžinti europiečių tikėjimą pirminiu ES projektu ir taip išsaugoti pačią Europos Sąjungą“.

Šios partijos programoje tarsi esama dėmesio vertų ir Lietuvos politikai naujų minčių. Programos autoriai skelbia: „Padėdami kitiems, padedame sau“, tad, regis, partijai nepavyko išvengti didaktiškumo. Pavyzdžiui, LVŽS pastebi daugelio Lietuvai svarbių tarptautinių organizacijų „ideologinio „senėjimo“ ženklus“, „veržlumo praradimą“, „naujų idėjų ir efektyvios lyderystės trūkumą“ bei „identiteto krizę“. Tarp programos teksto eilučių lengvai įskaitomas „darbiečių“ suformuluotas leitmotyvas „Mes žinome kaip!“

Pragmatiniai nacionalistai

„Tvarkiečių“ manymu, Lietuvoje „propaguojama ES federalizacijos idėja“, kuri kartu su globalizacijos procesais „naikina valstybių savarankiškumą“ ir „niveliuoja tautas“. Vienas šių problemų sprendimo būdų, be kita ko, mokyklose ir universitetuose „dieną pradėti Lietuvos himnu“.

Visą Lietuvos užsienio politiką TT žada grįsti pamatiniu pragmatiškumo principu. Tačiau toks pragmatiškumas primena nacionalistinį. Štai, pavyzdžiui, grįžtantiems iš emigracijos specialioje programoje „Atgal į Tėvynę“ žadama numatyti finansines paskatas – išmokėti „po 5000 eurų“, tačiau dauguma prieglobsčio prašytojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų „išsiųsti atgal“. TT daugiausia kontaktuoti su ES žada siekdama tiesioginės naudos (pavyzdžiui, „energetinio savarankiškumo ir ekonominio integralumo“). Tačiau kai reikės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tada, anot „tvarkiečių“, tiesiog ateis metas „persiderėti“.

Interesų ekvilibristika

TS-LKD bendraudama su ES bandys paneigti tautinę išmintį, kad vienu metu negalima ir vilko pasotinti, ir sveikos avies išsaugoti“. Skaitant TS-LKD programą aiškėja, kad partija sieks „balanso tarp tolesnių ES integracinių procesų bei nacionalinių Lietuvos interesų“.

Palaikydami tolesnę eurointegracijos svarbą (ypač dabartinės Rusijos valdžios keliamos grėsmės akivaizdoje), TS-LKD žada vykdyti „apdairią Europos politiką“. Lietuvos visuomenė, konservatorių ir krikdemų nuomone, yra „viena labiausiai proeuropietiškų ES visuomenių ir euroskeptiškas politines nuostatas ji atmeta“.

TS-LKD pozicija migrantų krizės klausimais yra racionaliai pragmatiška: „Tikėdamiesi kitų ES šalių solidarumo Rusijos atžvilgiu, turime patys demonstruoti solidarumą su krizės labiausiai pažeistomis Europos valstybėmis.“ Aptakios konsolidacijos ir politinio bendradarbiavimo stiprinimo idėjos konservatoriams yra daugelio ES kamuojančių problemų sprendimo raktas.

Daliai rinkėjų, ypač finansinių rūpesčių prislėgtiesiems, Europos ir ES politikos klausimų sprendimas partinėse darbotvarkėse galėtų pasirodyti mažiau svarbus negu atlyginimų ir pensijų kėlimo pažadai. Tačiau būtent šių klausimų sprendimas neišvengiamai daro ir darys esminį poveikį ne tik Europos politinės architektūros ateičiai, bet ir Lietuvos gyventojų gerovei.

ES klausimams – nedaug dėmesio

Gediminas Vitkus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius:

„Stebiu rinkimų kampaniją, tačiau nemačiau, kad politinės partijos europiniams klausimams skirtų daugiau dėmesio, dėl jų diksutuotų ar ginčytųsi. Kaip partijos siūlo spręsti didelės migracijos problemą – išties įdomu, nes tai – ir šalies vidaus klausimas.

LSDP, regis, savo programoje neatsitiktinai apeina pabėgėlių problemą. Ji apeinama dėl to, kad yra sunki. O gal tiesiog jie neturi idėjų? Sėdėti ir nieko nedaryti, tik stebėti procesą nėra gerai – partijos galėtų apie tai pamąstyti.

„Darbiečiai“ savo poziciją išsakė mieste iškabinę plakatus, o LLRA-KŠS, rašydama, kad ES – tarsi nelaimių ir grėsmių šaltinis, regis, nori įtikti valdančiajai Lenkijos partijai „Įstatymas ir teisingumas“. Be to, jų elektoratas yra ir rusai, tai irgi lemia tokias programines nuostatas. LLRA-KŠS teiginys, kad pagelbėti reikėtų tik krikščionims pabėgėliams, abejotinas, bet, matyt, taip pataikaujama elektoratui.

LVŽS nuostata apie tai, kad reikia grąžinti europiečių pasitikėjimą ES – graži ir gera mintis. Tačiau ir pačioje ES nėra ryškių lyderių bei nėra suformuluota naujų patrauklių idėjų. Kai nėra lyderių ir aiškaus ES tikslo, visi klausimai tampa labai sudėtingi.

„Tvarkiečiams“ apie pabėgėlių išsiuntimą atgal kalbėti bepigu – jie, regis, neįsivaizduoja problemos masto. Įsivaizduokime, kad Nidoje – užimti visi poilsio namai, mokyklos, kur žmonės glaudžiasi nuo karo veiksmų, bet į ją vis plūsta nauji perskėlėliai, ir kyla palapinių miesteliai... Įdomu, kaip „tvarkiečiai“ spręstų šitą klausimą?

O tai, apie ką kalbama TS-LKD programoje – kad lietuviai vieni proeuropietiškiausių – patvirtina ir įvairūs tyrimai. Tai faktas. Vis dėlto Lietuva beveik nedalyvauja sprendžiant europinius klausimus. Jeigu ji sugalvotų išstoti iš Sąjungos, niekas dėl to neišgyventų ir ES dėl to niekas nepasikeistų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"