TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europa skelbia iššūkius, Lietuva trypčioja

2016 03 04 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos Komisija, šią savaitę paskelbusi kasmetines rekomendacijas šalims narėms, analizuodama Lietuvai kylančius iššūkius vėl išvardijo kasmet kartojamas problemas ir nurodė, kad jas teks spręsti skubiai. Lietuvos Vyriausybė tikina įgyvendinanti reformas, tačiau analitikai pabrėžia, kad daugeliui būtinų pertvarkų neretai pritrūksta politinės valios.

Šios savaitės pradžioje Europos Komisija (EK) paskelbė kiekvienai Europos Sąjungos (ES) narei skirtas ataskaitas, kuriose apžvelgė joms kylančius ekonominius ir socialinius iššūkius. Kaip pažymima Lietuvai skirtoje ataskaitoje, mūsų šalis, spręsdama anksčiau įvardytas problemas, padarė tik ribotą pažangą.

Lietuva pasistūmėjo į priekį mažindama mokesčius mažiau uždirbantiems gyventojams bei pagerino mokesčių surinkimą, tačiau vis dar mažai nuveikė reformuodama pensijų bei mokesčių sistemas, spręsdama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, gerindama sveikatos apsaugą.

„Mūsų vykdomą politiką galima skirstyti į dvi dalis. Tai, kas susiję su makroekonomikos stabilumu, su viešųjų finansų stabilumu, – padaryta gana neblogai: sumažintas biudžeto deficitas, nepriimta didelių neteisingų sprendimų. Tačiau reformų srityje, tai yra ten, kur visuomenėje nėra tvirto sutarimo, kaip elgtis ir ką daryti, iš karto prasideda strigimas“, – apie Lietuvos įvertinimą LŽ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Nurodė gaires

Paskelbtoje analizėje EK akcentavo, kad mūsų šalies ekonomika įspūdingai atsigavo po vieno didžiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo ES ir 2011–2014 metais vidutiniškai augo 4,1 proc. BVP kasmet. Vis dėlto pabrėžiama, kad Lietuva toliau susiduria su iššūkiais, kurie gali turėti neigiamą poveikį mūsų ekonomikai ateityje.

Nors ataskaitoje nurodyta, jog verslo aplinka Lietuvoje pagerėjo, taip pat konstatuota, kad vis dar esama kliūčių investicijoms: pasenę darbo teisės aktai riboja veiklą, o tai gali atgrasyti užsienio investicijas, kapitalo rinkos nėra visapusiškai išplėtotos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai – riboti, dėl to kyla finansinių suvaržymų pradedančioms veiklą bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kartu akcentuoti gana prasti inovacijų srities rezultatai ir gebėjimai įsisavinti naujas technines žinias.

Gitanas Nausėda: "Plaukimas pasroviui, kai kitos valstybės labai greitai irkluoja pro šalį, nėra pats geriausias pasirinkimas."Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Be kita ko, EK konstatavo, kad Lietuvai svarbu pereiti prie ūkio augimui palankesnių mokesčių, nes šalyje palyginti didelė mokesčių našta toliau tenka mažas pajamas gaunantiems asmenims. Iššūkių kelia ir skurdo bei socialinės atskirties mažinimas, nes pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES.

Jau ne pirmą kartą EK Lietuvos ataskaitoje akcentuoja ir neigiamus demografinius pokyčius, nulemtus didelio darbingo amžiaus žmonių mirtingumo ir tebesitęsiančios emigracijos. Tai ateityje gali atsiliepti pensijų sistemos tvarumui. Nurodoma, kad mūsų šaliai atsakant į demografinius iššūkius, svarbu daugiau investuoti į žmones, racionaliau spręsti švietimo sistemos finansavimo klausimus, gerinti aktyvios darbo rinkos politiką.

Iki balandžio ES valstybės EK turės pateikti savo reformų programas, o gegužę bus parengtos kiekvienai konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos 2016–2017 metams, kuriose bus nurodyti daugiausia dėmesio reikalaujantys klausimai.

Mato pažangą

Premjeras Algirdas Butkevičius, vertindamas Briuselio pateiktas rekomendacijas, LŽ teigė, jog šios įžvalgos yra tarsi momentinė esamos situacijos nuotrauka, o galutinių rekomendacijų šalys narys sulauks birželį, po diskusijų su EK. Be to, pasak Vyriausybės vadovo, ataskaitoje minimos problemos yra gerai žinomos ir jas stengiamasi spręsti.

„Pavyzdžiui, sakoma, kad Lietuvai reikia gerinti inovacijų srities rezultatus ir gebėjimus įsisavinti naujas technologines žinias. 2016 metų Vyriausybės veiklos prioritetinių krypčių dokumente yra numatyta spartinti inovacijų plėtrą ir nemažai jau nuveikta“, – teigė premjeras.

Pasak A. Butkevičiaus, šiais metais „Bloomberg“ inovacijų indekse, kuris surikiuoja valstybių ekonomikas pagal tai, kiek jos skiria pinigų tyrinėjimams ir technologijų pažangai bei kiek jose veikia aukštųjų technologijų įmonių, Lietuva užėmė 32 vietą, tuo metu Estija – 34, Latvija – 40 poziciją. Mūsų šalis buvo įvertinta 62,6 balo ir pagal mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros intensyvumą užėmė 33 vietą.

Lietuva vis dar mažai nuveikė reformuodama pensijų bei mokesčių sistemas, spręsdama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, gerindama sveikatos apsaugą.LŽ archyvo nuotrauka

„Galiu pasakyti, kad įgyvendinant rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerija rengia aukštųjų mokyklų konsolidacijos koncepciją, skatinančią jų susijungimą, bendras programas. Kovo mėnesį ji bus pristatyta Vyriausybės Strateginiam komitetui. Taip pat tikimės, kad Seimas pavasario sesijoje patvirtins socialinį modelį, kurio nuostatų įgyvendinimas padės sustiprinti Lietuvos konkurencines galias bei paskatins ekonomikos augimą. Be jokios abejonės, ataskaitoje minimos pastabos atsispindės ir ateinančių metų Vyriausybės veiklos prioritetuose, dėl kurių jau pradedamos diskusijos su ekspertais“, – aiškino A. Butkevičius.

Energetikoje lyderė, kitur atsilieka

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie EK įvardytus iššūkius Lietuvai, teigė, kad šios rekomendacijos mažai skiriasi nuo teiktų anksčiau. „Lietuvoje išlieka tos pačios struktūrinės problemos – pensijų sistemos tvarumas, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir panašiai. Natūralu, kad dėl to ir rekomendacijos nelabai keičiasi, juolab kad neretai siūloma įgyvendinti tokius pokyčius, kuriems atlikti neužtenka vienų-dvejų metų“, – sakė jis.

Ekonomistas akcentavo, kad Lietuva dėjo pastangų įgyvendinti sistemines reformas: 2013 metais buvo suformuota darbo grupė, kuri pateikė siūlymus, kaip galėtų keistis Lietuvos mokesčių sistema, jau yra parengtas darbo santykių lankstumą didinti turintis Socialinis modelis. „Tikrai negalime sakyti, kad niekas nevyksta ir jokių bandymų įgyvendinti rekomendacijas nėra. Tačiau šis procesas nėra lengvas ir trunka ilgai“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis: „Lietuvoje išlieka tos pačios struktūrinės problemos - pensijų sistemos tvarumas, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir panašiai."LŽ archyvo nuotrauka

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad už tai, kaip Lietuva įgyvendina EK rekomendacijas, penkiabalėje sistemoje Vyriausybė geriausiu atveju galėtų tikėtis dvejeto, mat tik į tiek siūlymų atsižvelgė.

„Žinoma, turime kuo pasidžiaugti. Energetikos srityje Lietuva sugebėjo tapti lydere, kitos šalys iš mūsų ima pavyzdį. Bet dėl kitų EK rekomendacijų darosi liūdna, nes Vyriausybė tarsi nesupranta, kad Lietuva negali sau leisti prabangos vilkinti laiką ir palikti iškeltus klausimus savieigai. Mes nesame Prancūzija, Italija ar kokia kita turtinga šalis. Mes – maža valstybė, todėl turėtume būti kur kas geresni nei kitos šalys, ypač kalbant apie teisinę bazę bei socialinius modelius, jei norime, kad į Lietuvą ateitų investuotojai“, – teigė jis.

Plaukia pasroviui

Ekonomisto G. Nausėdos manymu, EK pateiktas rekomendacijas reikėtų traktuoti kaip gaires valstybės plėtrai. Pasak jo, reformų poreikis Lietuvoje yra, tik joms įgyvendinti nuolat pritrūksta politinės valios.

„Tai vyksta ir svarstant Socialinį modelį, kurį kaip tik siečiau su EK rekomendacija saugoti kvalifikuotą darbo jėgą, kurti lankstesnę darbo rinką, sudaryti sąlygas sparčiau augti atlyginimams. Tokie yra modelio tikslai, tačiau mes matome, kas lieka po Seimo diskusijų: projekte jau atsiranda dalykų, kurie gali būti net blogesni, nei dabar egzistuojantis Darbo kodeksas bei socialiniai santykiai“, – teigė analitikas.

G. Nausėdos manymu, tokią situaciją nulemia baimės, kurios tvyro tam tikroje visuomenės dalyje ir yra pakurstomos kai kurių politikų, besidedančių tų visuomenės grupių gynėjais.

„Taip tampa nebeįmanoma greitai priimti sprendimų, nes kažkas jais lieka nepatenkintas, o bandant pasiekti, kad tokių nelaimingų interesų grupių nebūtų, nedaroma nieko. Deja, tai yra pats blogiausias variantas: iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dėl to niekam neskauda, bet realiai sprendimai nukeliami, ir Lietuva plaukia pasroviui. O plaukimas pasroviui, kai kitos valstybės labai greitai irkluoja pro šalį, nėra pats geriausias pasirinkimas“, – pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"