TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europą sudrebinusi ukrainiečių kova nesibaigia

Šie metai neatpažįstamai pakeitė Ukrainos veidą. Per kruvinus žiemos įvykius žuvo daugiau nei šimtas Maidano gynėjų, žinomų kaip „dangiškoji šimtinė“. AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš metus Kijevo centre, Nepriklausomybės aikštėje, gimęs Maidano judėjimas nuvertė susikompromitavusią valdžią, tačiau iki galo savo tikslų dar nepasiekė. Ukrainos laukia ilgas ir sunkus reformų kelias, tebesitęsia žūtbūtinė kova dėl valstybės išlikimo.

Lygiai prieš metus ukrainiečių žurnalistas Mustafa Nayemas pakvietė neabejingus Ukrainos gyventojus susirinkti pagrindinėje Kijevo aikštėje ir išreikšti nepritarimą tuometės valdžios sprendimui atidėti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties pasirašymą. Taip prasidėjo Maidano judėjimas.

Per metus neatpažįstamai paksieitė Ukrainos veidas. Per kruvinus žiemos įvykius žuvo daugiau nei šimtas Maidano gynėjų, žinomų kaip „dangiškoji šimtinė“. Pasinaudojusi situacija Rusija aneksavo Krymą, nesiliauja eskaluoti konflikto Ukrainos rytuose.

Šiomis dienomis Maidano metinės minimos ir Lietuvoje. Politikai ir politologai prisimena šio judėjimo ištakas, vertina pokyčius Ukrainoje ir šios šalies perspektyvas.

Konsolidavo Vakarus

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas priminė, kad pradžią Maidanui davė įvykiai Vilniuje, kai per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Tačiau ukrainiečių nepasitenkinimas situacija šalyje, suvešėjusia korupcija kaupėsi ilgą laiką. Esą šioje valstybėje jau buvo pasiekta tokia riba, kad be didžiulio protesto, revoliucijos vargu ar buvo galima ką nors pakeisti.

G. Kirkilas ne kartą lankėsi Maidane. Jis pasakojo, kad Nepriklausomybės aikštėje Kijevo centre protestavo įvairių socialinių grupių, amžiaus Ukrainos gyventojai. Prieš metus jiems išėjus į gatves tikriausiai niekas nesitikėjo, kuo tai baigsis. „Aišku, yra nusivylusių. Tačiau iš esmės žmonės laikosi gana tvirtai. Matysime, kaip bus žiemą, kuri greičiausiai bus labai sunki“, - sakė parlamentaras.

Seimo vicepirmininkas tikisi, kad vykdant reformas Ukrainoje viskas keisis į gera. „Kas bus po metų, sunku prognozuoti. Tačiau man susidaro įspūdis, kad pagal visą potencialą Ukraina turi šansų atlikti reikalingas reformas, pasinaudoti ES parama. Į viską žiūriu su optimizmu“, - tvirtino jis.

G. Kirkilas teigė, kad tai, kas prieš metus prasidėjo Maidane, iš esmės pakeitė ES, NATO, konsolidavo Vakarus. Tai išėjo į naudą ir Lietuvai: atkreiptas rimtas dėmesys į mūsų šalies ir regiono saugumą.

Kova nesibaigia

Europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, Maidano judėjimas – unikalus reiškinys Europoje. Pirmą kartą ukrainiečiai ėjo į gatves kovoti dėl savo teisės būti ES, galimybės pasirinkti savo šalies kelią. „Tai, kas dabar išsirutuliojo į karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, yra pirmas kartas ES istorijoje, kai kovojama dėl teisės būti Bendrijoje. ES – organizacija, valstybių sąjunga, susikūrusi taikos labui. Pirmą kartą norėjimas gyventi taikiai, sukėlė karą“, - sakė politikas.

Kalbėdamas apie ekonomines problemas, su kuriomis susiduria Ukraina, karą Donbase, G. Landsbergis pažymėjo, kad laisvės kelią pasirinkusios valstybės neretai turi išgyventi daug sunkumų. Ne išimtis ir Lietuva, išgyvenusi Sausio 13-ąją, ekonominę blokadą. „Tai, kas šiandien vyksta Rytų Ukrainoje, Kryme, pavadinčiau Ukrainos kova už laisvę. Dabar kovojama dėl teisės būti savarankiškiems, suvereniai pasirinkti kelią, kuriuo norima eiti. Tai buvo išreikšta Maidane ir dabar dėl to kovojama“, - tvirtino europarlamentaras.

Tai, kad, nepaisydami sunkumų, ukrainiečiai nenori keisti pasirinktos krypties, rodo ir neseniai įvykę Aukščiausiosios Rados rinkimai, kuriuos laimėjo proeuropietiškos jėgos. „Manau, kad dabar viskas naujosios vyriausybės rankose. Ji turi įrodyti, kad yra pasiruošusi įgyvendinti reformas, kurių prašo žmonės“, - sakė G. Landsbergis.

Jis tiki, kad Europa jaučia įsipareigojimą Ukrainai. Esą didžiulį požiūrio pokytį demonstruoja ne tik politinė, bet ir finansinė parama. „Manau, Europa, sukrėsta įvykių, kuriuos dabar mato Ukrainoje, suvokia, kad tai – ir dalis mūsų visų atsakomybės, jog turime ten būti, kad padėtume ukrainiečiams, - samprotavo G. Landsbergis. – Kita vertus, yra klausimas, kaip Europa toliau apibrėš savo santykius su Rusija. Tai sudėtingas dalykas.“

Išgąsdino Europą

Europarlamentaro liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, Maidanas pačiai Europai leido pajusti savo vertę, sugrąžino tikėjimą Europos idėja. “Ukrainiečiai dekodavo Europos idėją ir pakilo ją ginti suprasdami, kad tai ir yra vienintelė valstybės atgimimo viltis”, - LŽ sakė politikas. Pasak jo, Maidanas yra fenomenalus Europos politinis reiškinys. “Apgailestauju, kad šiemet Andrejaus Sacharovo premija buvo suteikta ne jam. Manau, kad 2013-2014 metų Maidaną prisiminsime kaip vieną esminių XXI amžiaus įvykių", - teigė europarlamentaras.

Petras Auštrevičius /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kartu P. Auštrevičius pabrėžė, kad Maidanas su savo idėjomis savotiškai išgąsdino Europą, “nes ukrainiečiai daugiau patikėjo Europa, nei ji buvo pasirengusi”. “Reikia pripažinti, kad daugelis Senojo žemyno gyventojų, įpratusių gyventi visuotinės gerovės aplinkoje, laisvės idėjas tarsi pamiršta, jos nublanksta. O ukrainiečiai pasakė aiškiai – jiems pokyčiai reiškia galimybes bei naują gyvenimo viltį. Pragmatiškiems europiečiams tai buvo savotiškas šokas. Juolab kad iš pradžių kai kurie jų buvo paveikti rusiškos propagandos”, - sakė P. Auštrevičius. Europarlamentaro teigimu, “nors ir banalu kartoti tą pačią frazę, bet ji tikrai esminė” – nuo situacijos Ukrainoje priklausys ne tik jos pačios, Rusijos, bet ir Europos Sąjungos ateitis. “Ukraina išgyvena lūžio tašką – arba, arba. Rusija sprendžia problemą – ar liks tokia, kokia yra, su dideliu agresyvumo potencialu, ar demokratizuosis. Žinoma, tai turi nuspręsti patys Rusijos piliečiai. O Europai ši situacija reiškia viena – reikia daryti išvadas iš savo politikos, kad ir ateityje ji išliktų vieninga užsienio, ekonomikos, energetikos ir kitose srityse”, - sakė P. Auštrevičius.

Pokyčių baigtis neaiški

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko nuomone, kalbėti apie Maidano laimėjimus kol kas yra sudėtinga, nes situacija Ukrainoje labai neapibrėžta. „Ypač sprendžiant dabar užšaldomo konflikto klausimus, turint omeny dalinę okupaciją, taip pat ekonomines, socialines reformas, kurių daugelis Maidano dalyvių vis dar laukia. Nors politiniai pokyčiai po Ukrainos prezidento, parlamento rinkimų įvyko, pajudėta ir asociacijos su ES link, kol kas galima sakyti, kad tai, kas prasidėjo Maidane, tebevyksta ir pokyčių baigtis nėra iki galo aiški“, - aiškino ekspertas.

Žmonių kantrybė nėra begalinė, todėl labai svarbus klausimas, ar neišblės ukrainiečių parama reformoms, permainoms, kurių siekta Maidane. „Viena vertus, išorės agresija telkia žmones, stiprina jų kantrybę. Kita vertus, dalinė okupacija neabejotinai trikdo daugelį reformų, nes karo sąlygomis imtis pertvarkų yra neabejotinai sudėtingiau. Daug žmonių gyvena nepritekliuje, jų verslas, visi planai susiduria su dideliu neapibrėžtumu. Tų, kas nenorėtų, jog Ukrainoje vyktų permainos, tikslas - šį neapibrėžtumą išlaikyti kuo ilgiau, kad nusivylimas išplistų, būtų nusivilta naujai išrinktais vadovais“, - įsitikinęs R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, dabartiniu metu labai sudėtinga prognozuoti situacijos Ukrainoje perspektyvas. Mat tai priklauso nuo kelių veiksnių – ne tik pačių ukrainiečių, jų naujai išrinktos valdžios, bet ir nuo jėgų už Ukrainos ribų. Vienos jų mėgina apsunkinti Maidano tikslų įgyvendinimą, kitos – padeda jų siekti.

Slavų valstybingumo projektas

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojo politologo Konstantino Andrijausko teigimu, daugeliui ukrainiečių Maidanas yra tas pats, kas lietuviams Sausio įvykiai. “Tam tikra prasme tomis dienos ir prasidėjo Ukrainos, kaip suverenios valstybės, gimimas”, - LŽ sakė pašnekovas. Pasak jo, Europoje labiau linkstama pabrėžti eurointegracinį Maidano faktorių. Nors, anot politologo, giluminė įvykių logika buvo kitokia. “Pasipriešinimas autoritarinių polinkių labai korumpuotam režimui – tas buvo bendrasis vardiklis, kuris suvienijo žmones”, - sakė K. Andrijauskas. Jo nuomone, europiečiai neretai daro didelę klaidą į Ukrainą, pagal plotą vieną didžiausių Europos valstybių, žvelgdami kaip į objektą, kurį galima “plėšyti” – traukti į Europą ar Rusiją. “Pačių ukrainiečių diskursas remiasi labai paprastu dalyku: “Mes pagaliau kuriame savo valstybę ir mums spręsti, kur mums eiti.” Svarbiausia, kad pradėtume juos gerbti ir matyti kaip politinę tautą, labai svarbią ateityje suklestėsiančią valstybę”, - teigė politologas. Anot jo, Vakarų Europai, nelabai suprantančiai Rytų Europos gyventojų situaciją, Maidanas tapo iššūkiu ir net sukėlė šoką. “Tačiau mums, žinantiems Ukrainos istoriją, gyvenantiems šiame regione, viskas atrodo aišku. Ukrainiečių, kaip ir kitų Baltijos šalių, tauta komunistiniam režimui priešinosi labiausiai”, - sakė K. Andrijauskas. Kartu Ukraina yra didelis iššūkis ir pačiai Rusijai. “Ne tik strateginis, ne tik dėl potencialaus stojimo į NATO, “kvazialjanso” su JAV. Pirmiausia dėl to, kad randasi pirmasis alternatyvus nepriklausomų Rytų slavų valstybingumo projektas moderniojoje epochoje”, - pabrėžė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"