TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europa tebelaukia Ukrainos

2013 11 28 6:00
Prezidentė D.Grybauskaitė Vilniuje susitiks su Ukrainos vadovu V.Janukovyčiumi. Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Šiandien Vilniuje prasideda trečiasis Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo dėmesio centre neabejotinai bus Ukraina. Vis dar viliamasi, kad oficialusis Kijevas persigalvos ir šiomis dienomis pasuks šalį eurointegracijos kryptimi.

Į svarbiausią Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginį laukiama atvykstant 28 Bendrijos valstybių atstovų. Tarp aukščiausio rango svečių – Prancūzijos, Lenkijos prezidentai Francois Hollande'as ir Bronislawas Komorowskis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Aukščiausiu lygiu bus atstovaujama ir 6 Rytų partnerystės šalims. Į Vilnių atskris Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos prezidentai Seržas Sargsianas, Ilhamas Alijevas, Georgijus Margvelašvilis ir Viktoras Janukovyčius, taip pat Moldovos premjeras Iurie Leanca bei Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

Susitikime dalyvaus ir ES institucijų atstovai – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovai Jose Manuelis Barroso bei Martinas Schultzas, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton. Į Rytų partnerystei skirtus renginius turėtų atvykti keli tūkstančiai dalyvių ir žurnalistų.

Vėliau bus sunkiau

Per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą numatyta priimti sprendimus dėl tolesnio bendradarbiavimo. Svarbiausias klausimas – ES ir Ukrainos bendradarbiavimo perspektyvos. Nors Ukraina paskelbė stabdanti derybas dėl asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vakar neatmetė galimybės, kad susitarimas vis dėlto gali būti pasirašytas. Jo teigimu, jei Ukrainos pozicija pasikeistų, ES būtų pasirengusi Vilniuje svarstyti asociacijos sutarties pasirašymą. „Jeigu situacija pasikeis ir Ukraina pasakys: „Taip, mes norime“, tada operatyviai susirinksime ir kalbėsime, ką galime daryti. Esame pasirengę organizuoti reikalingus posėdžius Vilniuje, jeigu reikės“, - patikino ministras.

L.Linkevičius nedramatizuotų padėties, jei dabar nepavyktų pasirašyti susitarimo su Ukraina. Pasak jo, šalis smarkiai pasistūmėjo Europos link, dauguma ukrainiečių palaiko eurointegracijos kryptį. Tačiau ministras pažymėjo, kad vėliau pasirašyti asociacijos sutartį bus sunkiau. Esą Rusijos spaudimas Ukrainai nemažės, nieko gero nežada ir tai, kad į pabaigą eina šis ES politinis ciklas. „Aišku, viskas įmanoma ir gali būti padaryta, bet vis tiek bus sudėtingiau. Tai reikia įvertinti“, - pabrėžė L.Linkevičius.

Žadama ilgalaikė nauda

Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius vakar pareiškė, kad pasirašyti Vilniuje susitarimą su ES įmanoma tik numačius šaliai adekvačią finansinę paramą. L.Linkevičius priminė finansų analitikų prognozes, esą Ukrainos laukia sudėtingas metas. Jeigu valstybė nemodernizuos ekonomikos, neatliks reikiamų namų darbų, jai bus sunku pasiskolinti pinigų.

Ministras pažymėjo, kad ES pasirengusi padėti Ukrainai spręsti bėdas. „Šiaip galima pasakyti tokį dalyką - jie turi rinktis tarp ilgalaikės naudos ir trumpalaikių problemų. Trumpalaikėje perspektyvoje situacija yra problematiška, nes vis tiek esama tam tikrų pokyčių, matyti dirbtiniai, bet vis dėlto stiprūs Rusijos barjerai, - dėstė L.Linkevičius. – Tačiau yra apskaičiuota, kad per 10 metų tik dėl laisvosios prekybos su ES Ukrainos bendrasis vidaus produktas turėtų išaugti maždaug 6 procentais. Vien dėl to apie 6 proc. turėtų padidėti vidutinis atlyginimas. Aišku, reikia tinkamai tvarkytis ekonomikoje.“

Svarbūs susitarimai

Per viršūnių susitikimą planuojama pasirašyti keletą svarbių susitarimų su Rytų partnerystės šalimis. Bus patvirtintas ES ir Gruzijos susitarimas dėl šios šalies dalyvavimo sąlygų Bendrijos krizių valdymo operacijose. Numatyta parafuoti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Gruzija ir Moldova. Anksčiau tikėtasi, kad Vilniuje asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES galėtų parafuoti ir Armėnija. Tačiau rugsėjį šalis paskelbė, jog stos į Muitų sąjungą ir dalyvaus Eurazijos ekonominės sąjungos formavime. Tai reiškia, kad tokio susitarimo su ES ji negalės sudaryti.

Su Azerbaidžanu Vilniuje bus pasirašytas susitarimas dėl lengvesnės vizų išdavimo tvarkos, su Ukraina parafuotas susitarimas dėl bendros aviacijos erdvės. L.Linkevičius džiaugėsi, kad viršūnių susitikime bus atstovaujama ir Baltarusijai. „Žiūrėsime, ar konstruktyviai dalyvaus ministras, ar išsakys savo požiūrį į mūsų dialogą dėl modernizacijos, kitų dalykų. Žinoma, negrįžtamas yra Europos reikalavimas paleisti politinius kalinius, kurių objektyviai liko mažiau. Jeigu bendra mūsų dialogo su Baltarusija atmosfera taps palankesnė, gal bus lengviau sprendžiamas ir šis klausimas“, - svarstė L.Linkevičius.

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vakar dar vyko parengiamieji darbai. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilties dar neprarasta

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka pažymi, kad Rytų partnerystės susitikimas – vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. „Jis faktiškai vainikuoja mūsų pirmininkavimą ES Tarybai. Tai nepaprastai svarbus renginys“, - LŽ pabrėžė parlamentaras.

B.Juodkos teigimu, nuo 2009 metų, kai pradėtas Rytų partnerystės projektas, iki šiol dar nebuvo pasiekta tokių reikšmingų sprendimų, kokius šiomis dienomis ketinama įtvirtinti Vilniuje. „Nesvarbu, kuo baigsis visi reikalai su Ukraina, vien asociacijos susitarimų su Moldova ir Gruzija parafavimas yra nepaprastai didelė sėkmė“, - tvirtino jis.

Seimo URK vadovas dar nepraranda vilties, jog Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES. „Yra žinių, kad ir ES kategoriškai nebereikalauja paleisti Julijos Tymošenko, kaip sąlygos dėl šios sutarties pasirašymo. Nesu pesimistas, dar matau galimybę, kad V.Janukovyčius atvažiuos į Vilnių ir pasirašys, nes jis turi visus svertus“, - teigė B.Juodka. Jis įžvelgia ir ES klaidų siekiant glaudesnio suartėjimo su Ukraina. „Visiškai nesuprantamas Tarptautinio valiutos fondo žingsnis, apsunkinantis Ukrainos kreditavimo sąlygas tuo metu, kai ji ruošiasi pasirašyti asociacijos sutartį. Manau, ES į šį reikalą galėjo pasižiūrėti ir per ekonominę prizmę“, - pabrėžė B.Juodka.

Lauks iki paskutinės minutės

„Bent jau iš to, kokie mūšiai vyksta aplinkui, matyti, kad Rytų partnerystės reikšmė – didžiulė“, - LŽ sakė Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas, šiomis dienomis lankęsis Kijeve. Jis tikisi, kad Ukraina vis dėlto pasirašys asociacijos sutartį su ES. „Manau, mes tik paskutinę minutę sužinosime, koks yra tikrasis Ukrainos sprendimas“, - svarstė jis.

Ukrainos ir ES asociacijos sutartis, pasak G.Kirkilo, iš esmės pakeistų padėtį Europoje. „Net būsimos derybos dėl strateginės partnerystės su Rusija jau būtų visai kitokios“, - tikino jis. ERK vadovo teigimu, ne mažiau svarbūs sprendimai Vilniuje bus priimti ir dėl Moldovos bei Gruzijos. „Teliks žingsnis ir dėl jų asocijuotos narystės, o jis gali būti žengtas gana greitai“, - pažymėjo G.Kirkilas.

Buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis viliasi, kad Vilniuje ES lyderiai įsisąmonins Rytų partnerystės politikos stiprinimo ir tęstinumo būtinybę. „Ukrainos atvejis, jeigu asociacijos sutartis nebus pasirašyta, turėtų atverti akis dėl ilgos, nuoseklios ir stiprios europinės politikos būtinumo Rytuose“, - įsitikinęs politikas. Jis taip pat priminė, jog reikšmingus susitarimus Vilniuje pasirašys ir kitos programos šalys. „Per ketverius metus pasiekti, kad šios posovietinės valstybės atliktų tam tikrus namų darbus – jau yra gerai, nes juk ir jos galėjo likti tokios pat kaip Baltarusija“, - kalbėjo A.Ažubalis.

Istorinė galimybė neišnaudota

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas spėja, kad svarbiausias Vilniaus viršūnių susitikimo laimėjimas bus asociacijos sutarčių su Gruzija ir Moldova parafavimas, taip pat ES ir Rytų partnerių ekonominių ryšių sustiprinimas. „Atrodo, pagrindinio laukto rezultato – ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo - nebus. Nors kai kas dar vis kalba apie galimą staigų posūkį ir Ukrainos prezidento sprendimą pasirašyti šią sutartį, tai menkai tikėtina. Rytų partnerystės susitikimas Vilniuje bus neišnaudota istorinė galimybė. Ir neišnaudota pirmiausia dėl pačios Ukrainos vadovų sprendimo“, - LŽ aiškino politologas.

Dėl nepasirašytos asociacijos sutarties su Ukraina, pasak R.Vilpišausko, susitikimas savo reikšme taps menkesnis, tačiau prasmės nepraras. „Tai dar nereiškia, kad šis susitikimas tebus protokolinis valstybių vadovų susirinkimas. Tikėtina, jog patys pokalbiai tarp ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų, net jeigu jie ir nebus įprasminti konkrečiais pasirašomais tekstais, irgi gali būti naudingi“, - pabrėžė jis.

***

Rytų partnerystė

Rytų partnerystės programa pradėta 2009 metais Prahoje per ES ir Rytų valstybių vadovų susitikimą. Jos tikslas – suformuoti aiškią santykių plėtojimo su rytiniais kaimynais – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina – strategiją ir sukurti sąlygas glaudesnei politinei bei ekonominei ES ir šalių partnerių integracijai.

***

Intensyvi programa

Šiandien vyks koordinacinis prezidentės Dalios Grybauskaitės, H.Van Rompuy ir J.M.Barroso pasitarimas. Jame ketinama aptarti situaciją Ukrainoje ir derinti bendrą poziciją dėl Rytų partnerystės programos perspektyvų. Paskutiniai Vilniaus viršūnių susitikimo akcentai bus sudėti per darbo vakarienę, vyksiančią Valdovų rūmuose.

Šiandien prasidės konferencija „Rytų partnerystė šiandien: politiniai iššūkiai ir pilietinė visuomenė“, kurioje visuomenininkai iš Rytų partnerystės ir ES šalių, ekspertai bei apžvalgininkai diskutuos apie didžiausius kylančius iššūkius.

Penktadienį numatyta pasirašyti susitarimus su Rytų partnerystės šalimis. Programos pažangą, jos perspektyvas ir tikslus 34 valstybių vadovai bei ministrai aptars plenarinėje sesijoje. Vėliau D.Grybauskaitė susitiks su Rytų partnerystės šalių opozicijos atstovais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"