TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europa telkiasi, Lietuva mindžikuoja

2015 11 10 6:00
Birgitte Messerschmidt: „Būstas vis dažniau statomas iš greitai užsiliepsnojančių bei gaisro plitimą skatinančių statybinių medžiagų.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vos prieš dvi savaites mažiausiai 45 gyvybes nusinešęs tragiškas gaisras Rumunijos sostinės Bukarešto naktiniame klube, įsiplieskęs užsiliepsnojus sienų izoliacijai, Europoje įžiebė naujas diskusijas dėl degiųjų madžiagų naudojimo statiniuose. Pasimokiusios iš skaudžių nelaimių, daugelis Europos valstybių griežtina gaisrinės saugos reikalavimus, o Lietuvoje apie tai dar tik diskutuojama.

„Per metus Lietuvoje kyla daugiau kaip 12 tūkst. gaisrų. Vadinasi, bent jau Lietuva tikrai žaidžia su ugnimi“, – Seime vykusioje konferencijoje „Ar Europa žaidžia su ugnimi?“ praėjusios savaitės pabaigoje akcentavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Renginį, skirtą gaisrų, jų prevencijos, statybinių medžiagų, gaisrinių tyrimų bei draudimo nuo gaisrų klausimams aptarti, organizavo parlamentarai Stasys Brundza ir Valdas Vasiliauskas. Jame dalyvavusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, nors statistika gerėja, mūsų šalyje iki šiol gaisruose žūva tris kartus daugiau žmonių, nei fiksuojamas Europos vidurkis.

Pavojai didėja

Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kaziliūnas pažymėjo, kad per šiuos metus Lietuvoje jau kilo 12 246 gaisrai. Pernai liepsnas malšinti gelbėtojai buvo kviečiami daugiau kaip 13 tūkst. kartų – iš jų 1969 gaisrai kilo gyvenamuosiuose pastatuose. Iš viso per 2013–2014 metus gaisruose, kurie kilo daugiausia nuosavuose namuose ar daugiabučiuose, žuvo 234 asmenys.

Konferencijoje pranešimą skaičiusi organizacijos „Firesafe Europe“, siekiančios atkreipti valdžios institucijų bei visų statybos proceso dalyvių dėmesį į problemas, susijusias su pastatų gaisrine sauga, techninės darbo grupės vadovė Birgitte Messerschmidt tvirtino, kad didžiulę įtaką pastatų gaisrinei saugai daro statybinės medžiagos. „Per pastaruosius 50 metų medžiagos, naudojamos statybose ir buityje, smarkiai pasikeitė. Deja, ne visada moderniausios medžiagos yra saugiausios. Statistikos duomenimis, gyvenamieji namai, pastatyti prieš 10 metų, užsidega 50 proc. dažniau nei pastatai, iškilę prieš 30 metų“, – aiškino ji.

Pasak B. Messerschmidt, 1950-aisiais gaisras patalpose įsidegdavo per 10–15 minučių, o dabar ugniai išplisti bereikia 2–3 minučių. „Tai rodo, kad būstas vis dažniau statomas iš greitai užsiliepsnojančių bei gaisro plitimą skatinančių statybinių medžiagų, o jų priešgaisrinis saugumas prastėja. Be to, statistikos duomenimis, gaisruose žmonės dažniausiai ne sudega, bet miršta nuo dūmų. Todėl labai svarbu apriboti ne tik gaisro kilimo galimybę, bet ir ugnies bei dūmų plitimą statinyje. Jeigu naudojamos gaisro išplitimą stabdančios medžiagos, žmonės įgyja laiko saugiai išeiti iš pastato arba juos galima išgelbėti kitomis priemonėmis“, – kalbėjo pranešėja.

Tai, kokiu greičiu modernius pastatus apima liepsnos, tragiškai iliustravo spalio 31-ąją viename Rumunijos sostinės Bukarešto naktinių klubų kilęs didžiulis gaisras, per kurį mažiausiai žuvo 45 žmonės, dar 200 buvo sužeisti. Pasak incidento liudininkų, gaisras klube įsiplieskė nuo pirotechninių specialiųjų efektų ir akimirksniu išplito dėl garso izoliacijai panaudotų degių medžiagų. Kaip teigiama, liepsnos klubą apėmė per 30 sekundžių.

Ribojimų griežtinti neskuba

Daugelyje Vakarų Europos valstybių degias izoliacines medžiagas draudžiama naudoti visuomeninės paskirties pastatams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams šiltinti. Pavyzdžiui, Vokietijoje žemesniems nei 22 metrų aukščio gyvenamiesiems pastatams yra privalomi ugnies barjerai, o aukštesnių namų fasadams šiltinti iš viso draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas. Panašūs ribojimai taikomi Skandinavijos šalyse, juos diegia Čekija, Vengrija, Slovakija.

Donato Lipinsko teigimu, siekdama užkirsti kelią gaisrams, Lietuva turėtų atsižvelgti į kaimynų patirtį ir nedaryti skaudžių klaidų.

Lietuvoje prieš kelerius metus rengiant Gaisrinės saugos pagrindų reikalavimų projektą, remiantis Vokietijos pavyzdžiu, buvo siūlyta apatines pastatų dalis iki 2 metrų aukščio šiltinti tik nedegia termoizoliacine medžiaga, tačiau teisės aktuose šiai idėjai vietos taip ir neatsirado. „Iš tikrųjų Vokietijos sprendimas yra ne iš piršto laužtas – matyt, jį paskatino krauju parašyta patirtis. Pritarčiau sprendimui grįžti prie tam tikrų normatyvinių dokumentų peržiūrėjimo ir Lietuvoje. Reikia atsižvelgti ne tik į mūsų pačių, bet ir į gretimų šalių patirtį ir nedaryti skaudžių klaidų“, – LŽ sakė PAGD Gaisrinių tyrimų centro viršininkas dr. Donatas Lipinskas.

Vis dėlto, jo teigimu, prielaidas gaisrams kilti sudaro ne tik statybose naudojamos degiosios medžiagos, bet ir netinkamas jų montavimas, taip pat – kai kurių verslininkų manipuliavimas dokumentais, į rinką patiekiant nesertifikuotas, nežinomų savybių statybines medžiagas. „Kai kurie verslininkai pagudrauja, tiekdami medžiagas, be to, jie ne visada patikrinami, ir tai kartais sudaro tokias sąlygas, kad statinys lyg ir turėtų būti saugus, bet iš tikrųjų taip nėra“, – aiškino ekspertas.

Iniciatyvos skaidrinti statybų sektorių, siekiant užkirsti kelią gaisrams, jau ėmėsi Lietuvos statybininkų asociacija (LSA). Kaip LŽ teigė jos prezidentas Dalius Gedvilas, LSA kartu su Valstybine ne maisto produktų inspekcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Statybos produkcijos sertifikavimo centru sutarė imtis nesertifikuotų produktų patekimo į statybvietes kontrolės ir bent 12 kartų per ateinančius metus vykti į objektus, kuriuose gali būti naudojamos neleistinos medžiagos.

„Nors šiuo metu reikalaujama pateikti medžiagų atitikties sertifikatus, tiekėjai, siekdami pelno, neretai atveža pagal išvaizdą lyg ir tą pačią medžiagą, bet jos savybės, pasirodo, yra visai kitokios, nei deklaruojama. Jau kreipėmės į atitinkamas institucijas, prašydami skirti daugiau lėšų tokių atvejų prevencijai, nes be finansinių resursų patikrinimas būna labiau imitacinis – kontrolieriai apžiūri sandėliuojamas medžiagas, kurios dažniausiai yra tvarkingos, o paaiškėja, kad naudojamos visai kitos. Tačiau jei bus pareikalauta, tarkime, nuimti jau sumontuotą įtartiną plokštę, ir patikrinus paaiškės, kad ji – tinkama, teks kompensuoti nuostolius rangovui. Kontrolės mechanizmas turėtų būti gerai finansuojamas, kad niekas dėl to nenukentėtų. Kita vertus, jei rangovai, tiekėjai žinotų, kad tokia komisija dirba nuolat, gali bet kada atvykti į objektą, patikrinti sertifikatus, tai ir būtų reali prevencija“, – aiškino D. Gedvilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"