TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europarlamentarai dėl spėjamų CŽV kalėjimų turi papildomų klausimų (papildyta)

2012 04 27 11:44

Dėl spėjamų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų į Lietuvą atvykusi Europos Parlamento delegacija sako turinti papildomų klausimų Lietuvos prokurorams, kurie teigia nustatę, kad Lietuvoje nebuvo neteisėtai kalinami asmenys.

Kartu europarlamentarai teigė, kad parlamentinį tyrimą atlikusi Lietuva gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kurios galėjo dalyvauti slaptoje terorizmu įtariamų asmenų gabenimo ir kalinimo programoje, kurią Jungtinės Valstijos pradėjo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.

Pranešėja šiuo klausimu paskirta žaliųjų atstovė prancūzė Helene Flautre penktadienį žurnalistams sakė, kad prokuratūros pozicija nevisiškai sutampa su parlamentinio tyrimo išvadomis.

"Prokuroras aiškiai pasakė, kad niekas nebuvo kalinamas. Būtent todėl mums tai sukėlė nemažai klausimų, nustebino netgi, pateiksime prokurorams raštu klausimų ir bandysime išsiaiškinti būtent šį aspektą", - per spaudos konferenciją Seime sakė europarlamentarė.

Trečiadienį europarlamentarus priėmęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis sakė, kad pernai nutraukto ikiteisminio tyrimo metu "buvo nustatyta, kad nė vieno tokio asmens kalinamo nebuvo".

2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti, taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais.

Seimo patvirtintose išvadose skelbta, kad komitetui liudiję asmenys neigė prielaidas ir galimybes, jog Antaviliuose esančiame komplekse, kur dabar yra Valstybės saugumo departamento (VSD) mokymo centras, buvo laikomi ar tardomi asmenys.

Tačiau parlamentarai nurodė, kad "pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra".

"Iš prokurorų išgirdome, kad jie turi įrodymų, jog niekas nebuvo kalinamas, o parlamentinio tyrimo išvadoje buvo sakoma, kad nėra įrodymų, jog asmenys galėjo būti kalinami. Tai skirtingi dalykai", - svarstė H.Flautre.

Pasak jos, taip pat svarbu gauti daugiau informacijos apie skrydžius, siejamus su CŽV, siekiant nustatyti, ar turi pagrindo nevyriausybinių organizacijų pranešimai, kad Lietuvoje galėjo būti laikomas palestinietis Abu Zubaydah.

Abu Zubaydah buvo suimtas 2002 metais Pakistane. Jo teisininkų teigimu, vėliau jis laikytas slaptuose centruose Tailande, Lenkijoje, Maroke ir Lietuvoje, o nuo 2007 metų yra Gvantanamo kalėjime. Lenkijoje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, teisinis procesas ten tebevyksta.

"Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje taip pat dar nėra viskas išsiaiškinta, nėra viskas aišku apie skrydžius", - kalbėjo H.Flautre.

Europarlamentarai penktadienį apsilankymu Seime baigė trijų dienų vizitą. Jo metu delegacija lankėsi Generalinėje prokuratūroje, susitiko su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais, apžiūrėjo maždaug 15 kilometrų nuo Vilniaus centro esančią VSD bazę.

H.Flautre teigimu, delegacijai susidarė įspūdis, kad "tiesiog Lietuvos saugumo tarnybos saugo tą pastatą, kad ten nebūtų vykdoma jokia veikla".

"Mums ta dviguba struktūra, dvigubos sienos, matėme jas, ir štai, pavyzdžiui, patalpų dydis skirtingas, jų išdėstymas taip pat labai specifinis", - įspūdžius iš vizito Antaviliuose pasakojo H.Flautre.

Politikė sakė, kad ataskaitą rengiančio Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai Lietuvą pasirinko todėl, kad norėjo paskatinti ir kitas valstybes siekti išsiaiškinti tiesą.

"Pasirinkome Lietuvą dėl teigiamų Lietuvos atliktų veiksmų, susijusių su CŽV tinklu. Norėtume paskatinti Lietuvą šiuo vizitu ir paskatinti kitas valstybes nares imtis iniciatyvų, kad būtų išaiškinta visa tiesa apie šią problemą, ir kad imtų pavyzdį iš Lietuvos", - kalbėjo H.Flautre.

Europarlamentarė sakė, kad ją džiugino Lietuvoje išsakyta politinė valia atnaujinti tyrimą, jei bus gauta naujos reikšmingos informacijos.

Parlamentiniam tyrimui vadovavęs Seimo Nacionalinio ir saugumo gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tvirtino, kad Lietuvos Seimo narių ir europarlamentarų "susikalbėjimas šiam tema yra labai svarbus".

"Lietuva mano, kad yra padaryta pakankamai daug. Juolab tai buvo kol kas vienintelis parlamentinis tyrimas, kuris buvo užbaigtas. Kiti tyrimai kitose šalyse buvo nepradėti arba pradėti ir nutraukti", - per bendrą spaudos konferenciją sakė A.Anušauskas.

Pasak jo, tyrimas padėjo tobulinti žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimą ir kontrolę, politikų informuotumą apie žvalgybos tarnybos veiklą.

"Parlamentinio tyrimo išvados buvo svarbios tobulinant ir keičiant įstatymus, tarp jų ir Žvalgybos įstatymą. Mes taip pat pasistengėme apie tai pasakyti Europos Parlamento delegacijai", - sakė Seimo narys.

Lietuvos vadovai sako, kad JAV atsisakant pateikti bet kokią informaciją, tirdama įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuva padarė viską, ką galėjo.

Lenkija ir Rumunija taip pat yra sulaukusios kaltinimų, kad leido JAV įrengti slaptus sulaikymo centrus, kur galėjo būti kankinami terorizmu įtariami asmenys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"