TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europinėms partijoms – daugiau galimybių

2016 05 12 6:00
Juozas Bernatonis: „Europos politinės partijos ir su jomis susiję fondai galės tapti matomesni ir aktyvesni." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje planuojama atverti daugiau galimybių veikti Europos partijoms ir politiniams fondams. Jų veikla mūsų šalyje iki šiol apskritai nereglamentuota.

Jei Seimas priims Teisingumo ministerijos parengtą Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą bei Politinių partijų įstatymo pataisas, Lietuvoje tokie dariniai galės kurtis ir veikti, tam gaudami finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) bendrojo biudžeto. Teigiama, kad kartu sustiprės partijų vaidmuo formuojant mūsų valstybės gyventojų politinį sąmoningumą, o ES šalių piliečiai įgis daugiau galimybių išreikšti savo politinę valią.

Jau dalyvauja

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymėjo, kad dabartiniai Lietuvos įstatymai tokių teisinių formų kaip Europos politinė partija ar Europos politinis fondas nereglamentuoja, nors jie šalies politiniame gyvenime nėra naujiena.

Į Europos Parlamentą (EP) išrinkti Lietuvos partijų atstovai jau nebe pirmus metus dalyvauja kurios nors visoje Europoje veikiančios partijos veikloje. Tokių politinių jėgų, turinčių savo atstovus EP, yra septynios. Pavyzdžiui, centro dešiniųjų jėgoms atstovauja Europos liaudies partija, kuriai priklauso ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, prie Europos socialistų partijos yra prisišlieję mūsų šalies socialdemokratai, Europos liberalų ir demokratų aljansui „Už Europą“ priklauso „darbiečiai“.

Šiuo metu yra registruota 13 Europos politinių partijų, visos jos – Belgijoje arba Nyderlanduose. Pagal 2014 metų spalio 22 dieną EP ir Tarybos priimtą reglamentą, kuris įsigalios nuo kitų metų, tokias politines jėgas registruos ne kuri nors ES šalis, bet Europos politinių partijų ir fondų institucija. Visos Europos politinės partijos bus pripažįstamos visoje ES.

„Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai galės tapti matomesniais ir aktyvesniais Europos Sąjungos daugiapakopės politinės sistemos veikėjais“, – aiškino J. Bernatonis.

Teisingumo ministro patarėjo viešiesiems ryšiams Sergejaus Tichomirovo teigimu, Seimui palaiminus ministerijos pasiūlymus, bus sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, vienai iš naujai steigiamų Europos politinių partijų turėti būstinę Lietuvoje, jeigu ji to pageidautų. Tokia Europos politinė partija po įregistravimo Europos politinių partijų ir fondų registre būtų registruojama ir Juridinių asmenų registre. Tačiau Europos politinės partijos negalėtų dalyvauti Lietuvoje rengiamuose nacionaliniuose ir EP rinkimuose.

Didelių pokyčių nelaukia

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuvoje yra pernelyg daug politinių partijų. Kai kurios jų labai mažos, esama ir nemažai tos pačios krypties politinių darinių. Anot jo, Lietuvoje atsiradus palankesnių sąlygų Europos politinių partijų veiklai, dalis partijų konsoliduosis.

„Didžiausios Lietuvos partijos – tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, tiek liberalai jau seniai bendradarbiauja su Europos politinėmis partijomis, fondais. Todėl jos kokių nors didesnių pokyčių vargu ar pajus“, – svarstė G. Kirkilas.

Pasak jo, toks bendradarbiavimas partijoms suteikia jausmą, kad jos nėra vien Lietuvos partijos, o priklauso didelei ir vieningai atitinkamos krypties Europos partijų šeimai. Todėl atsiranda galimybės keistis patirtimi, ypač į aktyvią politinę veiklą pritraukiant tą dalį visuomenės, kuri iki tol buvo menkai politiškai aktyvi.

„Bendradarbiaudamos su politiniais fondais partijos įgyja papildomų instrumentų gyventojų, ypač jaunimo, politiniam aktyvumui didinti. Prie didžiausių politinių partijų veikia jaunimo organizacijos, kurios leidžia jauniems žmonėms ir norintiesiems užsiimti politika joje pasireikšti“, – kalbėjo G. Kirkilas. Jis pažymėjo, kad kol kas Lietuvos nėra tarp tų ES valstybių, kurių gyventojai yra politiškai aktyvūs.

Kels politikos lygį

Politologo Bernaro Ivanovo nuomone, didesnes galimybes Lietuvoje veikti visoms Europos politinėms partijoms būtų galima palyginti su Lietuvos gyventojų svarstymu, ar reikalinga Lietuvoje tarptautinė loterija. Tačiau, anot jo, svarbiausia turėtų būti ne tai. „Europinės politikos lygmuo yra kur kas aukštesnis nei Lietuvos. Mūsų partinė sistema, švelniai tariant, labai kreiva – neišsivysčiusi. Dėl to sutinka dauguma politologų. Tad labai daug kas priklausys nuo to, kaip tų Europos politinių partijų, fondų veikla Lietuvoje atrodys praktiškai“, – sakė B. Ivanovas.

Politologo teigimu, kokių nors negatyvių dalykų į šalies politinį gyvenimą Europos politinės partijos, fondai vargu ar atneštų, juolab kad negatyvo ir taip netrūksta. Lietuvoje vis dar turi terpę kurtis vienadienės partijos, skirtos tik tam, kad kas nors iškiltų į politikos aukštumas. Tad jei Lietuva galėtų perimti geriausią Europos politinių partijų praktiką, tai mūsų politinei sveikatai būtų tik į naudą.

„Mūsų tikėjimas mesijais iš šalies vis dar gajus nuo sovietinių laikų, kai Maskvą užplūsdavo skundai. Tad ir dabar gali būti, kad dalis gyventojų išlaikę tą patį mentalitetą, nors toji karta jau ir nueina. Bet dar galima visko tikėtis“, – svarstė B. Ivanovas. Jis tikino, kad auganti naujoji karta yra jau visai kito mentaliteto, tačiau vis vien dar gana atvira ir imli viskam, kas ateina iš užsienio. Taigi, gali būti, kad kai kurios Europos politinės partijos Lietuvoje savo sekėjų sulauktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"