TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europinės diskusijos vėl kunkuliuoja Vilniuje

2014 04 08 6:00
EP vicepirmininkas M.A.Martinez Martinezas (antras iš dešinės) baiminasi, kad rinkimai į EP nesulauks gyventojų aktyvumo. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniuje viešintys Europos valstybių parlamentų vadovai smerkia Krymo aneksiją, tačiau viliasi, kad diplomatinę krizę Ukrainoje pavyks išspręsti atviru dialogu su Rusija, o ne žvanginant ginklais. Sprendžiant vidines Bendrijos problemas politikai ragina piliečius nelikti abejingus ir savo valią išreikšti per artėjančius Europos Parlamento (EP) rinkimus.

Šiandien baigsis jau trečią dieną Vilniuje vykstanti Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų pirmininkų konferencija. Tai – paskutinis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginys.

Tarptautiniame renginyje dalyvauja per 250 svečių ir delegacijų narių iš visų Bendrijos valstybių, šalių kandidačių į ES, Rytų partnerystės šalių nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento. ES ir Rytų partnerystės šalių suartėjimas, situacija Ukrainoje, ekonomikos krizės Europoje padariniai, nacionalinių parlamentų vaidmuo ES teisėkūros procesuose, artėjantys EP rinkimai, tarpparlamentinio bendradarbiavimo perspektyvos – svarbiausios temos, kurias Vilniuje aptaria Europos parlamentų vadovai.

Rytų partnerės jaučia nerimą

Ypatingas dėmesys ES parlamentų pirmininkų konferencijoje skirtas Rytų partnerystės programai. Į Vilnių atvykę Gruzijos ir Moldovos parlamentų vadovai vylėsi, kad jau birželį bus pasirašytos asociacijos sutartys su ES. „Vertiname ES sprendimą paspartinti asociacijos sutarties pasirašymą. Kartais mūsų klausia, kodėl taip skubame ir negalime palūkėti iki rugpjūčio... Atsakymas tampa aiškus, matant pastarojo mėnesio įvykius regione, kur situacija kasdien vis labiau komplikuojasi“, - teigė Gruzijos parlamento pirmininkas Davidas Usupašvilis.

Nerimą dėl įvykių Ukrainoje ir agresyvios Rusijos politikos išsakė ir Moldovos parlamento vadovas Igoris Cormanas. „Esame surūpinę dėl separatistinių tendencijų, kurios gali persikelti į Padniestrę“, - pažymėjo jis. Tačiau I.Cormanas pasidžiaugė, kad jo šalies gyventojai jau greitai pajus eurointegracinių pastangų rezultatus, kai įsigalios bevizis režimas į Šengeno šalis.

Vakar Seime svečiavosi ir Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Hovikas Abrahamianas. Jis tvirtino, kad Armėnijos sprendimas prisidėti prie Rusijos kuriamos Muitų sąjungos nereiškia, jog jo šalies bendradarbiavimas su ES susilpnės.

Dėl įtemptos padėties Ukrainoje vizitą į Vilnių atšaukė laikinasis Ukrainos prezidentas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas. Neatvyko ir Azerbaidžiano parlamento delegacija. Tuo metu Baltarusijai atstovauti pakviestas buvęs paskutinio demokratiškai išrinkto parlamento pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.

I.Cormanas džiaugiasi, kad jo šalies gyventojai jau greitai pajus eurointegracijos rezultatus.

Taikus dialogas - per švelnu?

Seime vykusioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje neliko neaptarta ir situacija Ukrainoje. „Smerkiame vienašališką Krymo aneksiją, tačiau esame pasirengę atviram dialogui su Rusija. Tik jis gali pasiekti diplomatinį Ukrainos krizės sprendimą“, - pabrėžė šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Graikijos parlamento pirmininkas Evangelos Meimarakis.

Tačiau Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas neslėpė, kad kol kas pasiekti dialogo su Rusija nepavyksta. „Galbūt tam reikia laiko, kantrybės, diplomatinių pastangų...“ - tikino parlamentaras.

Tuo metu Latvijos Saeimos pirmininkė Solvita Aboltinia pabrėžė, kad palaikant santykius su Rusija nepriimtina naudoti švelnių diplomatinių priemonių. "Esame pernelyg priklausomi nuo energijos išteklių, jais dažnai naudojamasi politiniais motyvais. Pavyzdžiui, Moldova yra išnaudojama kaip Rusijos energijos tiekimo įkaitė, Rusija taiko abejotinus draudimus Moldovos ir Gruzijos vynui, Lietuvos pieno produktų importui“, - kalbėjo Latvijos parlamento vadovė. Jos nuomone, Rusija nesilaiko tarptautinės teisės ir savo pasirašytų įsipareigojimų, todėl poziciją dėl tokio elgesio esą turėtų pareikšti ir Jungtinėms Tautos priklausančios valstybės.

Baiminasi Rusijos puolimo

Dėl savaitgalį prasidėjusių prorusiškų separatistų veiksmų Donecko ir Luhansko regionuose laikinasis Ukrainos prezidentas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas O.Turčynovas nebeatvyko į Vilnių, tačiau atsiuntė savo pranešimo vaizdo įrašą. „Įžvelgiame didelę tikimybę, kad rengiamas galingas Rusijos Federacijos įsiveržimas į Ukrainą“, - nuogąstavo jis.

O.Turčynovo teigimu, po Krymo okupacijos visi tolesni Rusijos veiksmai nukreipti viena linkme - destabilizuoti padėtį Ukrainos prietryčiuose. „Sunku patikėti, kad šiuolaikinėje Europoje, kuri išgyveno baisiausią žmonijos istorijoje Antrąjį pasaulinį karą, dar galimas toks viduramžiškas laukinis akibrokštas, kai gretima taiki šalis užpuolama tik dėl to, jog paskelbė eurointegracijos kursą“, - pabrėžė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Socialinė atskirtis ir populistai

Vakar Seime diskutavę ES valstybių parlamentų pirmininkai aptarė ir ekonominės krizės Europoje pasekmes. „Per pastaruosius metus atotrūkis tarp skurdžių ir turtingųjų daugelyje ES šalių tik padidėjo. Neturtingieji dar labiau nuskurdo!“ - pabrėžė Italijos Atstovų rūmų pirmininkė Laura Boldrini.

„Nuo 2008 metų dauguma ES valstybių narių taikė griežtas taupymo priemones, nes siekė išspręsti biudžeto deficito problemas, tačiau kai kurios vyriausybės, man atrodo, ėmėsi taupyti per daug. Ar tos taupymo priemonės neprivedė prie dar didesnės ekonominės stagnacijos ES?“ - per konferenciją Seime kalbėjo Danijos Karalystės Folketingo pirmininkas Mogensas Lykketoftas. Jo manymu, sunkmetis ir griežta taupymo politika lėmė visuomenės nusivylimą bei paskatino populistinių partijų atsiradimą. „Jų visuomet buvo, tačiau gerais laikais nelengva pritraukti balsų, o blogais laikais visi pasiūlymai, kurie kyla populistams ir nacionalistams, atrodo, pasiekia rinkėjų ausis“, - teigė Danijos atstovas.

Ragina eiti į EP rinkimus

Italijos Atstovų rūmų pirmininkė L.Boldrini pažymėjo, kad artėjantys rinkimai į EP ir žmonių dalyvavimas juose lems, kaip ES toliau seksis kovoti su ekonominės krizės padariniais, kitomis problemomis. „Turime parodyti savo žmonėms, kad Europa mums gali padėti, tad labai svarbu dalyvauti EP rinkimuose“, - tikino Italijos politikė.

Per EP rinkimus aktyviau kviesti rinkėjus prie balsadėžių ragino ir Kipro parlamento Žmogaus teisių ir lygių galimybių komiteto pirmininkas Sofoklis Fyttis. „ES piliečiai turi suprasti, kaip svarbu jų ir šalių gyvenimui tai, kas dirbs EP“, - pažymėjo Kipro atstovas. Tačiau EP vicepirmininkas Miguelis Angelis Martinez Martinezas nuogąstavo, kad gyventojų aktyvumas šiuose rinkimuose gali būti itin mažas. „Turime paklausti savęs kodėl? Taip, jaučiame tam tikrą neužtikrintumą, bet Europoje vyksta ir kitas procesas, kurį esame pavadinę „solidarumo stoka“. Jei ES nepakanka solidarumo, negalime viltis, kad juo tikės mūsų piliečiai", - svarstė jis.

ES valstybių parlamentų vadovai taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ES teisėkūros procese.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"