TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europinės rinkimų naujovės entuziazmo nekelia

2016 01 22 6:00
Teigiama, kad dabartinė EP rinkimų tvarka yra pasenusi, todėl reformos - reikalingos. AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselis brandina idėją reformuoti Europos Parlamento (EP) rinkimų tvarką. Planuojami pokyčiai leistų europarlamentarus pagal partinius sąrašus rinkti vienoje rinkimų apygardoje, apimančioje visas Europos Sąjungos (ES) valstybes.

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) ėmėsi svarstyti EP pateiktus pasiūlymus, kaip reformuoti ES rinkimų teisę. Jų tikslas – suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse. Viliamasi, kad permainos padidintų rinkėjų domėjimąsi europiniais reikalais, balsavimo aktyvumą, norą dalyvauti sprendžiant bendras problemas. Pagrindiniai reformos akcentai – rinkimų apygardų sudarymo, Europos Komisijos pirmininko rinkimo procedūros pokyčiai, taip pat kai kurie techniniai rinkimų organizavimo dalykai.

Kol kas tik idėja

Seimo vicepirmininko ERK vadovo Gedimino Kirkilo Briuselio iniciatyvos nesužavėjo. „Čia dar tik pati pradžia. Tai net ne siūlymas, o idėja, seniai klajojanti EP, kuris visą laiką galvoja apie savo išlikimą“, – LŽ sakė Seimo narys.

Anot jo, dėl tokių pasiūlymų Lietuvai net gali tekti keisti Konstituciją. „Kiek žinome, kitos ES šalys nelabai pritaria toms permainoms“, – kalbėjo G. Kirkilas. Kokios nuomonės laikosi kaimynių Latvijos, Estijos ir Lenkijos politikai, ketinama išsiaiškinti savaitgalį vyksiančiame parlamentų ERK pirmininkų susitikime.

G. Kirkilo manymu, tokiomis iniciatyvomis siekiama paskatinti labai neaktyvų piliečių dalyvavimą EP rinkimuose. Politiko teigimu, 2014-aisiais renkant EP Lietuvoje gyventojų aktyvumas buvo kiek didesnis tik todėl, kad balsavimas sutapo su prezidento rinkimais (iš viso balsavo 47,37 proc. rinkėjų). „Kitur – blogiau“, – pabrėžė ERK vadovas. Iš EP gauti pasiūlymai pateikti Seimo frakcijoms, kad jos išsakytų savo nuomonę apie naujoves. Rinkimų tvarkos pokyčiams svarstyti ERK sudarė darbo grupę.

Permainos reikalingos

Atsargiai siūlomas naujoves vertino ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Anot politiko, jei EP ir priėmė rezoliuciją, ją nebūtinai palaimins ES Taryba. Tačiau jis sutiko, kad dabartinė EP rinkimų tvarka yra pasenusi, todėl reformos – reikalingos.

Petras Auštrevičius: "Įgyvendinti naujoves iki 2019-ųjų rinkimų tikrai nerealu, nes šiuo metu Europoje netrūksta kitų bėdų.”Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Lisabonos sutartis įtvirtino EP vaidmenį ir reikšmę, šie procesai reikalauja rinkimų pokyčių. Būtina, kad žmonės žinotų, už ką balsuoja, kad rinktų ne pavienius politikus, bet tam tikrą politinę jėgą. Juk mes EP organizuoti ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal partijas. Čia dar vienas argumentas“, – LŽ aiškino P. Auštrevičius.

Jo teigimu, žmonės mažai domisi ES reikalais, nes nemato nacionalinių partijų įtakos europinei politikai. „Būtų idealus atvejis, jei EP narių rinkimams būtų sudaroma viena rinkimų apygarda, kurioje konkuruotų politinių partijų sąrašai“, – tvirtino P. Auštrevičius.

Liberalas mano, kad įgyvendinti brandinamas idėjas geriausiu atveju būtų galima 2024 metais vyksiančiuose EP rinkimuose. „Spėti iki 2019-ųjų rinkimų tikrai nerealu, nes šiuo metu Europoje netrūksta kitų bėdų“, – pažymėjo europarlamentaras.

Bendros taisyklės

Vienos EP rinkimų sistemos nėra. Tačiau kad ir kiek jos ES valstybėse skirtųsi, privalo atitikti tris reikalavimus. Būtina laikytis proporcinio atstovavimo arba perkeliamojo balso principų, kai rinkėjai balsuoja ne už partijos sudarytą sąrašą, o iš esmės sukuria savo preferencinį sąrašą iš jiems labiausiai patinkančių, bet skirtingoms partijoms priklausančių kandidatų. Taip pat šalyje gali būti sudaroma viena ar daugiau rinkimų apygardų. Be to, rinkimų slenkstis sąrašams negali viršyti 5 procentų.

EP narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų, negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Mažiausią leistiną balsuotojo ir kandidato amžių nustato atskirų ES valstybių įstatymai.

Lietuvoje EP nariai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą vienoje rinkimų apygardoje. Balsuotojas pasirenka partijos sąrašą, taip pat gali skirti pirmumo balsus penkiems to sąrašo kandidatams. Mandatai paskirstomi partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip 5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"