TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europinės teisės ne visada pasiekiamos

2013 05 21 4:29
Anot V.Reding, kasmet sulaukiama daugiau kaip milijono klausimų, susijusių su piliečių teisėmis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Siekdami dirbti ar stažuotis, apsipirkti kitose Bendrijos šalyse, aktyviau dalyvauti demokratiniuose procesuose Europos Sąjungos (ES) piliečiai vis dar susiduria su nemažai kliūčių. Europarlamentaro Leonido Donskio nuomone, jei ES neįtikins piliečių, kad jų teisės laikomos absoliučiu prioritetu, žmonių sąmonėje ji liks biurokratų organizacija.

ES piliečių teisės nustatytos Mastrichto sutartyje prieš du dešimtmečius. Tačiau realiai jomis ne visada įmanoma laisvai naudotis. Po viešų konsultacijų su visuomene Europos Komisija (EK) identifikavo svarbiausias kliūtis.

Paskelbtoje ES pilietybės ataskaitoje nustatyta 12 būdų, kaip europiečiams bus padedama geriau naudotis savo teisėmis. Tarp svarbiausių tikslų - geresnės sąlygos dirbti ar mokytis kitose ES šalyse, nereikalingo popierizmo mažinimas Bendrijoje keliaujantiems ar gyvenantiems piliečiams, mažiau kliūčių apsipirkti užsienyje.

Milijonas klausimų

Kaip teigia už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga EK narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding, ES pilietybė - vienas vertingiausių Europos integracijos rezultatų. "Pilietybė politinei sąjungai reikšminga ne mažiau kaip euras ekonominei ir pinigų sąjungai", - įsitikinusi ji.

Nors 1993 metais nustatyta ES pilietybė nuolat evoliucionavo, anot V.Reding, žmonės tebepatiria problemų kasdien naudodamiesi savo teisėmis. "Kasmet sulaukiame daugiau kaip milijono klausimų, susijusių su piliečių teisėmis. Todėl dabar imamės veiksmų šioms teisėms stiprinti, kad piliečiams būtų lengviau ieškoti darbo kitoje ES šalyje, apsipirkti internetu ar dalyvauti Europos sprendimų priėmimo procese", - tvirtino eurokomisarė.

Neišmano savo teisių

Pasak EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovo Giedriaus Sudiko, viena vertus, šiandien ES piliečiams keliauti po kitas ES šalis, ten studijuoti, steigti verslą ar įsidarbinti yra paprasta kaip niekad anksčiau. Kita vertus, žmonės vis dar susiduria su įvairiais sunkumais dėl kelių pagrindinių priežasčių. "Visų pirma, ES egzistuoja 27 nacionalinės teisės sistemos. ES teisė pamažu siekia suderinti šių sistemų skirtumus, tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Pavyzdžiui, viena valstybė steigiant verslą ar įsidarbinant gali reikalauti tam tikrų dokumentų, kurie kitoje valstybėje neišduodami. Tokiu atveju reikia ES lygmens koordinavimo, kad nebūtų sudarytos dirbtinės kliūtys", - aiškino jis.

Kita problema, kad patys ES piliečiai nepakankamai žino apie savo teises. G.Sudikas pažymi, kad Bendrijos šalių administracijos taip pat ne visada išmano ES piliečių teises, ne visada gali pateikti informaciją kita kalba, tad kitoje ES šalyje savo teises norintis įgyvendinti žmogus gali susidurti su keblumais. "Dar viena kliūtis - įvairių ginčų sprendimų procedūrų trūkumas. Pavyzdžiui, trūksta greitos ir paprastos ginčų sprendimų procedūros, kai žmogus nepatenkintas internetu įsigytu pirkiniu", - pažymėjo G.Sudikas.

Siūlys vienodus Europos dokumentus

Stiprinti ES piliečių teises numatoma keliomis kryptimis. Biurokratizmą norima mažinti supaprastinant galimybes naudotis asmens tapatybės dokumentais ir leidimais gyventi šalyje, keliaujant ar įrodant savo tapatybę kitoje ES valstybėje. Svarstoma nustatyti neprivalomus vienodus Europos dokumentus, kuriais piliečiai galėtų naudotis visose ES šalyse. Taip pat nurodoma, kad Bendrijos tarpvalstybiniu lygmeniu bus lengviau pripažįstami automobilių techninės apžiūros dokumentai.

Visose Bendrijos valstybėse pripažįstant Europos neįgaliojo asmens pažymėjimą norima užtikrinti, kad 80 mln. neįgaliųjų galėtų naudotis nacionalinių pažymėjimų teikiamais pranašumais: galimybe naudotis transportu, keliauti, gauti kultūros ir laisvalaikio paslaugas.

Teigiama, kad šalinant kliūtis apsipirkti kitose ES valstybėse bus gerinamos tarpvalstybinių ginčų dėl nedidelių sumų, už kurias įsigyta prekių internetu ar kitoje ES šalyje, sprendimo taisyklės, o Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra padės vartotojams greičiau atgauti pinigus. Taip pat žadama didinti prekybos skaitmeniniais produktais skaidrumą, suteikti galimybę piliečiams palyginti prekes tarpvalstybiniu mastu.

Nurodoma, kad bus siekiama didinti darbuotojų mobilumą, užtikrinant darbo kitoje ES valstybėje narėje ieškančių asmenų teisę gauti jų kilmės šalies mokamas bedarbio pašalpas ilgiau nei nustatytus tris mėnesius. Taip pat žadama kurti kokybišką stažuočių sistemą, pagal kurią bus nustatomos šalių teisės bei prievolės ir užtikrinta, kad darbdaviai nenaudotų stažuočių kaip nemokamo darbo pakaitalo.

Piliečių dalyvavimą demokratijos procese žadama skatinti suteikiant jiems galimybes išsaugoti savo teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose kilmės šalyje. EK nuomone, kai kurių valstybių narių praktika atimti iš savo piliečių, persikėlusių gyventi į kitą ES šalį, teisę balsuoti prilygsta bausmei už naudojimąsi laisvo judėjimo teise.

Būtina kurti piliečių ES

Europos Parlamento (EP) nario L.Donskio nuomone, ES piliečių teisės yra pats svarbiausias dalykas Bendrijoje. "Jeigu neįtikinsime ES piliečių, kad ši sąjunga, perfrazuojant vieną iš Amerikos tėvų, yra jų ir jiems, ES niekada netaps didžiąja federacija, apie kurią svajojo jos tėvai. Jeigu ES neįtikins savo piliečių, kad jų teisės ne tik garantuojamos, bet ir laikomos absoliučiu prioritetu, žmonių sąmonėje ES liks biurokratų organizacija, kurioje slypi sau susikurtas Briuselio eurokratų rojus ir, pavadinkime, tam tikras Europos politikos kapinynas, į kurį patenka nacionaliniai politikai: jau nusipelnę, bet neįdomūs personažai, norintys saldaus gyvenimo ten. Norint pasitraukti iš šių stereotipų teritorijos yra tik viena galimybė - kurti piliečių ES", - įsitikinęs europarlamentaras.

L.Donskis pažymi, kad 2013-ieji paskelbti ES piliečių metais. Šie ir naujojo EP kadencijos metai gali tapti lūžio metais. EP nario nuomone, arba ES įveiks krizę ir pradės ryžtingai konstruoti pilietinę erdvę, į Bendrijos kūrimą įtraukdama piliečius, arba ir toliau matysime klampų, sudėtingą procesą, kuriam vadovaus technokratai.

ES pilietybė

Tai Mastrichto sutarties įvesta sąvoka, reiškianti, kad kiekvienas ES valstybės narės pilietis kartu yra ir Bendrijos pilietis. ES pilietybė ne pakeičia, o tik papildo nacionalinę pilietybę, visiems 27 Bendrijos valstybių narių piliečiams suteikia papildomų ES piliečių teisių:

- teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;

- teisę balsuoti ir būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą ir vietos savivaldos rinkimus gyvenamoje šalyje narėje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

- teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą trečiosios šalies (kuri nėra ES narė) teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai, jeigu sava valstybė narė toje šalyje neturi diplomatinės atstovybės;

- teisę pateikti Europos Parlamentui peticiją ir kreiptis į Europos Parlamento paskirtą ombudsmeną dėl netinkamo Bendrijos institucijų arba įstaigų veiklos administravimo;

- teisę rašyti bet kuriai Bendrijos institucijai ar įstaigai vienos iš valstybių narių kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"