TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europiniai pinigai - krašto gamtai naikinti?

2011 04 11 0:00
Felikso Žemulio nuotrauka

Vos spėjo priblėsti skandalas, kai pernai už europinius pinigus Šilutės rajono Minijos kaime prie to paties pavadinimo upės buvo nukirstas 251 medis, šį pavasarį toks pat likimas ištiko kelis šimtus Jurbarke augusių medžių.

Gamtos mylėtojams prie Imsrės upelio dabar geriau nesiartinti. Šimtmečius per Jurbarką nevaržomai čiurlenanti Imsrė jau beveik plika. Pakrantes puošusių gluosnių, juodalksnių, baltalksnių, ievų ir kitų medžių bei krūmų vietoje baltuoja kelmai.

Čia besidarbuojanti bendrovė "Jurmelsta" kamienus skubiai supjaustė ir išsivežė, didžiulis traktorius "Stalinec" rauna kelmus. Jeigu jis nebūtų sugedęs, tikriausiai tuo metu, kai lankiausi Jurbarke, nebūčiau pamatęs nė vieno kelmo - dirbti skubama. Iškirsta daugiau medžių negu prie Minijos pernai.

Dar 60 medžių, daugiausia 30-40 metų augusių liepų, išpjauta Jurbarko centre, Kauno gatvėje. Tik prieš porą mėnesių šios liepos buvo nugenėtos, tam iš mokesčių mokėtojų lėšų išleista ne vienas šimtas litų. Palaukus, kol bus baigta genėti ir tam skirti pinigai panaudoti, medžiai buvo nurėžti.

Dalis jurbarkiečių neslepia pasipiktinimo: "Kam užkliuvo medžiai?" Jie šių darbų iniciatorius - Jurbarko rajono vadovus - vadina barbarais. Susidaro įspūdis, tarsi vietos politikai, baigiantis jų vadovavimo kadencijai, būtų karštligiškai skubėję bent medžių kirtimais palikti Jurbarke atminimą apie save. Jiems tai pavyko, ir ilgam.

"Ar daug rasi pasaulyje miestų, kur galėtum pasiklausyti lakštingalų? Jurbarke prie Imsrės jos suokdavo kiekvieną pavasarį. Dabar šių paukščių čia nebus, nes iškirto karklus, lazdynus, ievas ir kitus krūmus, kur lakštingalos įsikuria", - liejo apmaudą prie upelio sutiktas pagyvenęs jurbarkiškis.

Paimsrėje gyvenanti Onutė Biliūnienė išprašė, kad darbininkai paliktų keletą medžių prie jos sodo. Tačiau atsirado ir tokių žmonių, kurie, pasinaudodami valdiškais medžių kirtimais, skubėjo patys nurėžti vieną kitą gluosnį ir taip pasipildyti malkines. Keletą tokių malkautojų sutikau prie upelio. "Valdžia medžius pjauna. Kuo mes blogesni?" - teisinosi nuo upelio medieną karučiais vežantys žmonės.

Valdininkai džiaugiasi

Oficialus minėtų darbų pavadinimas - projektas "Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas". Jį koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), projekto užsakovė ir vykdytoja - Jurbarko savivaldybės administracija, o jį parengė Kupiškio rajono architektai Euchrida ir Vytautas Sipavičiai. Projektui įgyvendinti skirta 635 tūkst. 294 litai: 571 tūkst. 764 litai - iš Europos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, kita dalis padengta iš rajono biudžeto. Vykdytojams jau išmokėta daugiau kaip 111 tūkst. 352 litai.

Dar dosniau įvertintas liepų iškirtimas Kauno gatvėje: iš viso šios gatvės rekonstrukcijos projektui bus skirta apie 6 mln. litų. Valdininkai tikina, esą neiškirtus liepų nebūtų galima pakeisti šaligatvio plytelių ir atlikti panašių gatvės pertvarkymo darbų.

"Mums pasisekė, - neslėpė džiaugsmo Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas. - Architektai iš Kupiškio jau įvykdė panašų europinį projektą tame mieste prie Kupos upės. Buvome pažiūrėti - patiko. Jie sakė, kad pas mus bus dar gražiau, nes čia reljefas įdomesnis."

J.Bučinskas pagal profesiją - miškų ūkio inžinierius. Jis yra dirbęs Švėkšnos girininku, Viešvilės medelyno viršininku. Ar šiam miškininkui negaila medžių prie Imsrės upelio? "Iškirsti tik menkaverčiai krūmai ir medeliai, jie bus pakeisti gerais medžiais", - užtikrino J.Bučinskas. Žadama atsodinti ir Jurbarko centre iškirstas liepas.

Įkvėps pasididžiavimo

Projekte rašoma, kad jo tikslas - "Pagerinti Imsrės upės Jurbarko mieste ekologinę ir cheminę būklę, išvalant ir sutvarkant upės prieigas bei pakrantes nuo praeities taršos".

Esą 4 tūkst. Jurbarko gyventojų neužtikrinta teisė į saugią ir švarią aplinką, nepatrauklios yra jų gyvenimo sąlygos ir kraštovaizdis. Todėl vietoj gluosnių, ievų ir panašių paupio medžių bus sodinamos paprastosios ir kalninės pušys, ąžuolai, skroblai ir kiti medžiai, per upelį bus nutiesta tiltų, pakrante vingiuos dviračių takas.

Daugiau kaip 3 kilometrų Imsrės upės ruožo krantai vienur bus nulyginti, kitur - sutvirtinti akmenimis. Didelių akmenų bus prikrauta ir į upės vagą, jiems teks saugoti krantus nuo paplovimo.

"Numatomas įrengti Imsrės upelio parkas suteiks miestui naują veidą ir įkvėps miestiečiams pasididžiavimo savo miestu. Po kelerių metų jurbarkiečiai net nenorės prisiminti, kaip atrodė Imsrė anksčiau", - savivaldybės interneto tinklalapyje miesto žmones ramina merijos Urbanistikos skyriaus vedėja, rajono vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.

"Viskas ten neblogai. Projektas suderintas Aplinkos ministerijoje, mūsų agentūroje. Iškirtus šabakštynus tas Jurbarko kampelis taps civilizuotas", - kirtimais prie Imsrės džiaugėsi Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Andrius Šašys.

Vertybė ar trūkumas?

Kitokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliutė. Iš Jurbarko rajono kilusi mokslininkė yra paskelbusi nemažai darbų apie Lietuvos kraštovaizdį, tarp jų - ir studijų apie Jurbarko, Veliuonos gamtą.

Mokslininkė pašiurpo, kai išvydo suniokotas Imsrės pakrantes ir susipažino su jų tvarkymo projektu. "Apvalyti tas pakrantes reikia, geras ir dviračių tako sumanymas. Tačiau šiuo metu atliekami ir projekte toliau numatyti darbai neturi nieko bendra su upelio ekologinės būklės gerinimu, net priešingai - naikina jo natūralumą", - pareiškė kraštotvarkos specialistė.

Ją nustebino Jurbarko valdininkų tvirtinimai, esą gluosniai ir juodalksniai - menkaverčiai medžiai. "Gluosniai ir juodalksniai yra būdingi paupių medžiai, todėl jų ekologinė vertė čia vertinama aukščiausiu balu. Šitoks demonstratyvus, net ciniškas medžių ekologinės vertės ignoravimas ir prilyginimas medienos supirkimo kainai rodo menką projektuotojų ekologinį išprusimą", - sakė mokslininkė.

Projektuotojų sumanymas pakeisti šiuos medžius pušimis F.Kavoliutę pralinksmino. "Pažiūrėsiu, kaip pušys ten prigis. Jei gamta nuo seno patvarkė taip, kad prie upių, upelių ir ežerų auga juodalksniai, gluosniai, ievos ir kiti vandens kaimynystę mėgstantys medžiai bei krūmai, tai kam reikia sodinti šilų medžius?" - stebėjosi ji.

Mokslininkė kritikuoja ir ketinimus išgrįsti upelio vagą akmenimis. "Molinguose Imsrės krantuose tai - svetimkūniai. Šiuos krantus daugybę metų nuo erozijos puikiai saugojo medžių šaknys, o ne akmenys. Beje, jurbarkiečiai per talkas jau mėgino akmenimis tvirtinti vagą kai kuriose Imsrės vietose, tačiau potvyniai akmenis nurideno. Šią klaidą vėl ketinama kartoti. Tai rodo, kad projektuotojai ne tik menkai pažįsta mūsų gamtovaizdžio įvairovę, bet ir nesupranta jo natūralumo vertės: vietovės savitumą ir natūralumą jie laiko ne vertybe, kurią būtina išsaugoti, o trūkumu, kurį, jų nuomone, reikia šalinti", - sakė mokslininkė.

F.Kavoliutė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, paprašė skubiai sustabdyti Imsrės niokojimą ir nubausti šios akcijos sumanytojus bei vykdytojus. Mokslininkė stebėjosi sužinojusi, kad recenzuoti projektą buvo patikėta Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedrai. "Argi ten yra gamtosaugos specialistų? Ar dar mažai melioratoriai suniokojo Lietuvos upių ir upelių?" - klausė ji.

Gera proga pasipelnyti?

LŽ ne kartą rašė apie prieštaringus APVA projektus. Aplinkos ministerijos įsteigta APVA - tiesiogiai pavaldi aplinkos ministrui. Ji administruoja aplinkosaugos projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos ir kitų struktūrinių fondų.

Pasak mokslininkų ir gamtosaugos specialistų, neretai susidaro įspūdis, jog šie projektai rengiami ir vykdomi tam, kad valdininkai ir verslininkai turėtų darbo ir išmelžtų ES lėšų, dalį jų pasidalydami kaip "otkatą". Be to, kai kurios savivaldybės atvirai prisipažįsta neturinčios kompetentingų specialistų, kad galėtų kvalifikuotai organizuoti ir kontroliuoti gamtosaugos projektų rengimą bei vykdymą.

Taip pat, kaip Jurbarke, radosi ir skandalingasis, taip pat ES lėšomis finansuojamas projektas "Minijos kaimo krantinių sutvarkymas", jo vertė - 6,6 mln. litų. Nors Šilutės rajono Minijos kaimo gyventojai protestavo, pagal šį projektą prie Minijos upės buvo nurėžta daugiau kaip 250 gluosnių, alksnių ir kitų medžių. Juos šio rajono savivaldybės komisija, kaip ir Jurbarko specialistai, pripažino menkaverčiais bei papuvusiais. Medžiai buvo iškirsti nesilaikant leidimų išdavimo tvarkos.

Žiniasklaidai paviešinus šią istoriją ir nuvilnijus žmonių pasipiktinimo bangai, Klaipėdos apygardos prokuratūra medžius iškirtusiai bendrovei "Šilutės polderiai" ir Šilutės rajono savivaldybei iškėlė civilinę bylą, tačiau vėliau ji buvo nutraukta.

Nors Aplinkos ministerija jau susidomėjo medžių kirtimais Jurbarke, vargu ar jų iniciatoriams ir vykdytojams gresia sankcijos. Blogiausiu atveju jie bus tik pabarti, mat Imsrės pakrantės, skirtingai negu Minijos, nėra paskelbtos draustiniu, nors ne mažiau gražios už šilutiškes. Aišku viena - praeis nemažai metų, kol gamta ir prie Minijos, ir prie Imsrės užgydys žmonių padarytas žaizdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"