TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europinių reformų vežimas stringa Seime

2008 04 25 0:00
Nedelsti ratifikuojant sutartį vakar parlamentarus ragino ir Lietuvoje viešintis Europos Parlamento pirmininkas H.G.Potteringas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Iki Lisabonos sutarties palaiminimo belikus keliems žingsniams, parlamentarų valia svarstymo procedūra nukelta į kitą savaitę.

Vakar Seimas planavo baigti visoms Europos Sąjungos narėms svarbios sutarties svarstymą ir uždegti žalią šviesą jai ratifikuoti. Tačiau diskusijų įkarštyje opozicinei "Tvarkos ir teisingumo" frakcijai pareikalavus pertraukos, svarstymas bus tęsiamas kitą antradienį.

Kai 2004-ųjų lapkritį Lietuva pirmoji iš visų Europos Sąjungos valstybių ratifikavo vėliau žlugusią Europos Konstituciją (Lisabonos sutarties pirmtakę), naujojo visai ES svarbaus dokumento Seimas ėmėsi kiek atsargiau - praėjus trims mėnesiams nuo jo pasirašymo.

Ragino neatidėlioti

Visą mėnesį po sutarties projekto pateikimo plenariniame posėdyje dokumentą svarstė Seimo komitetai. Pastabų išsakyta nebuvo. Visų be išimties komitetų atstovai iš Seimo tribūnos vakar pritarė, kad sutartis būtų ratifikuota.

"Lisabonos sutartis baigia septynerius metus trukusį ES reformų procesą", - pabrėžė Europos reikalų komiteto, kuruojančio šio projekto svarstymą, vadovas Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius. Atkreipęs dėmesį į svarbiausius Lietuvai ir visai Europai sutarties momentus, jis priminė, kokių dažnai nelengvų kompromisinių susitarimų keliu jie buvo pasiekti.

Nedelsti ratifikuojant sutartį vakar parlamentarus ragino ir Lietuvoje viešintis Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Potteringas. "Būti europiečiu reiškia vadovaujantis solidarumo principu kartu dirbti ir gyventi visų gerovės labui, demokratijos, laisvės, lygiateisiškumo ir tolerancijos dvasia. Sėkminga ir užtikrinta mūsų žemyno ateitis yra bendrumas, tik tada sėkmingai įveiksime ateities iššūkius. Naujoji Lisabonos sutartis suteikia naujų instrumentų plėtoti tą mūsų bendrumą ir sėkmingai įveikti ateities iššūkius", - pabrėžė svečias.

Pipirai ir morkos

Skeptiškai dėl ratifikavimo skubos buvo nusiteikusi Liberalų sąjūdžio frakcija. Jos vardu kalbėdamas Kęstutis Glaveckas ragino kolegas padaryti projekto svarstymo pertrauką, kad visi parlamentarai galėtų susipažinti su sutarties tekstu, išanalizuoti visus pliusus ir minusus, pasitarti su ekspertais. "Esu tikras, kad skaičiusių Bibliją yra tikrai daugiau nei Lisabonos sutartį", - sakė K.Glaveckas. Jis ragino politikus pakovoti dėl Lietuvos naudos ir nebijoti Europoje būti "pipiriuku".

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas šmaikštaudamas ragino atsisakyti "pipiro vaidmens Europos sriuboje" ir rinktis kitos daržovės, pavyzdžiui, morkos vaidmenį. Jau visai rimtai ministras kvietė parlamentarus imtis visų priemonių, kad Lietuva neliktų Europos užkampyje. Vienas tokių žingsnių - Lisabonos sutarties ratifikavimas. Pasak P.Vaitiekūno, sutartis Lietuvai naudinga, atveria visus kelius žmogaus egzistencijai.

Lisabonos sutarties projektą Seime lydi rezoliucijos (parengė Užsienio reikalų komitetas -URK) ir nutarimo projektai. Pastarąjį vakar prieš popietinį posėdį įregistravo TT frakcija. Ratifikuojant Lisabonos sutartį "tvarkiečiai", be kita ko, siūlė užfiksuoti, kad sutartis nesuteikia pagrindo aiškinimams, kurie leistų ES institucijoms imtis bet kokių veiksmų, varžančių valstybių narių suverenitetą, pažeidžiančių Lietuvos tautinį identitetą arba jos teisėtus nacionalinius interesus.

Vakar Seimas pasirinko ir be pataisų priėmė URK rezoliucijos tekstą.

Akcentuotas solidarumas

Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, kai ją ratifikuos visos 27 ES narės. Lisabonos sutartį galima vadinti Konstitucijos Europai, nesulaukusios europiečių pritarimo, pakaitalu. Beje, Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata dėl narių solidarumo sprendžiant energetikos klausimus. Ši nuostata ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, vadinama energetine sala, nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"