TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos dėmesiu privalu pasinaudoti

2013 02 11 6:10
Airijos ambasadorė Lietuvoje Ph.Murnaghan įsitikinusi, kad pirmininkavimas ES Tarybai - galimybė mūsų šaliai ir Vilniui dar kartą save pristatyti Europai. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkauti besirengiančiai Lietuvai trečius metus mūsų šalyje reziduojanti Airijos ambasadorė Philomena Murnaghan žarsto pagyras, tačiau drauge ragina nepamiršti, kokia didelė atsakomybė teks valstybei, - juk ji pusmečiui atsidurs visos Europos dėmesio centre.

Nuo šių metų pradžios ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pasiuntinė neabejoja, kad pirmąkart visos Bendrijos darbą koordinuosianti Lietuva su šiomis pareigomis susitvarkys sėkmingai. Tai esą akivaizdu iš pažangos, kurią mūsų šalis demonstruoja rengdamasi vienam svarbiausių įvykių nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad šįkart teks susitelkti į visoms ES narėms svarbių klausimų sprendimą, o apčiuopiamiems rezultatams pasiekti prireiks atkaklaus darbo ir kantrybės.

Apie Airijoje gyvenančius lietuvius, jų įsitraukimą į šios šalies visuomenę, pirmininkavimo ES Tarybai iššūkius ir svarbiausias problemas bei dvišalį bendradarbiavimą - "Lietuvos žinių" interviu su Airijos ambasadore Lietuvoje Philomena Murnaghan.

Dvipusis judėjimas

- Lietuviams Airija pirmiausia asocijuojasi su Lietuvą tirpdančia emigracija ir kraštu, kur antruosius namus rado nemažai jų artimųjų ir draugų. O kokį įvaizdį apie mūsų šalį ir žmones kuria ten gyvenantys išeiviai?

- Viskas, ką galima pasakyti apie Airijoje gyvenančius lietuvius, yra tai, kaip gerai jie ten vertinami. Iš Lietuvos į Airiją atvykę emigrantai stebėtinai lengvai pritapo jiems svečioje šalyje. Negana to, jie svariai prisideda prie valstybės ekonomikos augimo ir socialinės gerovės.

- Vieni emigranto dalią anksčiau ar vėliau ketina iškeisti į bilietą namo, kiti apie grįžimą net negalvoja. Kaip manote, kokie Airijos ir Lietuvos kontrastai lemia tokį žmonių nusiteikimą?

- Nors emigrantai apipinti įvairiausiais stereotipais, reikia pažymėti, kad iš tiesų žmonės migruoja dėl visokių priežasčių. Kiekvienas iš gimtąją šalį paliekančių asmenų nurodys skirtingas savo sprendimo priežastis. Lietuviai tikrai nėra išimtis. Kai įstojote į ES, Airija atvėrė darbo rinką imigrantams. Taigi pirmiausia lietuviai ėmė keliauti todėl, kad jiems atsirado tokia galimybė. To anksčiau nebuvo. Be abejonės, dalis jų leidosi į geriau mokamo darbo, geresnio gyvenimo paieškas. Stimulą emigruoti į Airiją galėjo lemti ir tai, kad čia lietuviai puikiai integruojasi į visuomenę. Dar mokykloje įgytos anglų kalbos žinios ir abiejų šalių panašumai - europietiškų tradicijų ir kultūros puoselėjimas, klimatas bei valstybės dydis - taip pat prie to prisidėjo. Laikui bėgant lietuviai Airijoje atrado naujų draugų, sukūrė šeimas ir tai leido jiems tapti mūsų visuomenės dalimi. Nereikia pamiršti, kad gyventojų migracija Europoje yra natūralus reiškinys. Dėl jo žmonės atranda naujas galimybes, iššūkius ir įgyja naudingos patirties, kuri jiems grįžus labai prisideda prie šalies augimo.

- Airiją taip pat alino didžiulės emigracijos bangos. Tačiau sukūrus geras gyvenimo sąlygas, emigrantai pradėjo grįžti. Negana to, grįžę jie savo patirtimi prisidėjo kuriant valstybės gerovę. Ar, Jūsų nuomone, panaši perspektyva laukia ir Lietuvos?

- Taip, be jokios abejonės. Lietuva sėkmingai atsigauna po ekonominio nuosmukio ir darbo rinkoje randasi vis daugiau naujų galimybių. Be to, emigrantai dažniausiai išsaugo stiprų ryšį su gimtąja šalimi ir net būdami svetur puoselėja savo tapatybę. Lietuviai lygiai tokie patys. Mes jau atkreipėme dėmesį į tai, kad kelerius metus praleidę Airijoje lietuviai susikrauna lagaminus ir grįžta. Kita įdomi, tačiau kol kas ne itin ryški tendencija, - lietuviai į namus grįžta su Airijoje sutiktais gyvenimo partneriais ir šeimomis. Taigi vyksta savotiškas dvipusis judėjimas.

"Galite didžiuotis"

- Lietuva šių metų viduryje iš Airijos perims pirmininkavimą ES Tarybai. Jūsų šalis jau turi pirmininkavimo patirties. Tad trumpai papasakokite, koks darbas ir atsakomybė laukia Lietuvos?

- Kiekviena pirmininkaujanti valstybė koordinuoja visos Bendrijos institucijų darbą, aprėpdama beveik visas sritis. Taigi didžiausia ir svarbiausia atsakomybė tenka atliekant šį koordinacinį darbą ir su juo susijusius klausimus. Ne mažiau svarbus iššūkis tenka dėl logistinių sprendimų. Tai du esminiai darbai, su kuriais susitvarkyti privalo kiekviena pirmininkaujanti valstybė. Jiems atlikti bene svarbiausia yra geri, glaudūs kontaktai su valstybių narių, ES institucijomis ir vadovavimasis Lisabonos sutarties nuostatomis. Taip pat labai aktualu palaikyti glaudžius ryšius su Europos Parlamentu. O atsižvelgiant į tai, kad šiemet ES Tarybai pirmininkauja Lietuva ir Airija, svarbus ir abiejų valstybių glaudus bendradarbiavimas, abipusė pagalba ir informacijos sklaida.

- Lietuvoje dirbate ir gyvenate jau trečius metus. Ar numanote, kaip pirmą kartą pirmininkausianti šalis susitvarkys su šiuo didžiuliu iššūkiu?

- Niekada neturėjau nė menkiausios abejonės, kad Lietuvos laukia sėkmingas pirmininkavimas. Taip sakau todėl, kad būdama čia matau pastangas ir pažangą pasirengiamuoju laikotarpiu. Visa tai atspindi realūs darbai - gerokai sustiprėjusi, reikalingus įgūdžius ugdanti komanda dirba Briuselyje, o atsakingi asmenys patirties taip pat semiasi lankydamiesi Airijos sostinėje Dubline vykstančiuose pirmininkauti skirtuose susitikimuose ir renginiuose. Palaikote puikius ir produktyvius santykius su Briuseliu. Pirmininkavimas įtraukia visas pagrindines šalies valdžios institucijas, ir čia matoma pažanga jam rengiantis. Lietuva visu tuo gali didžiuotis.

Ne vien iššūkiai, bet ir nauda

- Be Jūsų jau minėtų koordinacinių ir logistinių sprendimų, kokie dar iššūkiai tenka pirmininkaujančiai šaliai?

- Apie logistinius sprendimus derėtų pakalbėti plačiau, nes suskaičiavome, kad per šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Airijoje turėtų vykti apie 1600 įvairiausių darbo susitikimų ir renginių. Kiek žinau, Lietuvoje planuojamas panašus susitikimų skaičius. Todėl iššūkiu tampa rūpinimasis viešbučiais, transportu ir kita. Vis dėlto raginu nekalbėti vien apie laukiančius iššūkius ir galimas problemas. Nereikėtų užmiršti ir naudos, kurios neabejotinai turės pirmininkaujanti valstybė. Pavyzdžiui, per šį laikotarpį į Dubliną atvyks apie 15 tūkst. delegatų, o tai teigiamai atsilieps šalies ekonomikai ir turizmo sektoriui. Pirmininkavimas bus galimybė Lietuvai ir Vilniui dar kartą save pristatyti Europai.

- Lietuva viliasi, kad atsidūrus Europos dėmesio centre pavyks išjudinti kai kurias įsisenėjusias regiono problemas. Ar Airijai iš pirmininkavimo pavyko gauti apčiuopiamos naudos sau?

- Tiesą sakant, būtų nerealu tikėtis, kad per šešių mėnesių laikotarpį pavyktų pasiekti greitų ir apčiuopiamų rezultatų. Kita vertus, kiekviena pirmininkaujanti šalis turi prioritetų, tad nieko keista, kad Lietuva gali rūpintis klausimais, liečiančiais Baltijos geografinį ir geopolitinį regioną. Vis dėlto svarbiausia, ką derėtų prisiminti, yra tai, kad kiekvienas pirmininkavimas pirmiausia yra nukreiptas į visos Europos interesus. Airija šiuo laikotarpiu yra susitelkusi į ekonomines ir nedarbo problemas, taip pat į Bendrijos konkurencingumo stiprinimą. Labai tikimės, kad susitarimas dėl naujojo ES biudžeto suteiks stimulą spręsti kitas problemas. Taip pat daug dėmesio skiriama jaunimo nedarbui, jo mastas nieko netenkina. Ši problema yra aktuali ir Lietuvai, ir Airijai, ir kitoms ES šalims. Tačiau Bendriją tenkinantiems ilgalaikiams rezultatams prireiks laiko.

Yra kur pasitempti

- Kaip manote, koks šiemet bus Europos dėmesio centre atsidūrusių Airijos ir Lietuvos bendradarbiavimas? Kokiose srityse jis turėtų sustiprėti?

- Ypač pastaruoju metu galima matyti itin glaudų Airijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Kalbant apie politinį lygmenį reikia prisiminti, kad 2011 metais Lietuva pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, o iš jos pirmininkavimą perėmė Airija. Dabar mes vadovaujame ES Tarybai, o jūs šias pareigas perimsite iš mūsų. Šios atsakingos pareigos daro didžiulę įtaką geriems ir naudingiems tarpusavio santykiams. Tačiau yra viena sritis, kurioje dar galime pasitempti. Tai tarpusavio prekyba. Jos rodikliai stabiliai gerėja, tačiau norisi pamatyti, ką dar galime šioje srityje nuveikti. Geresnį bendradarbiavimą norėtųsi matyti ir mokslinių tyrimų bei informacinių technologijų srityje, kur abi šalys turi potencialą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"